- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e1-1500-667/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05754-20-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. balandžio 30 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012 m. balandžio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) 7 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui (iš viso 210 valandų), bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. P. 2020 m. vasario 8 d. apie 16.40 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,61 promilių neblaivumas), kas galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis stūmė savo sugyventinę K. P., ko pasekoje ji griuvo ant žemės ir susižalojo kairę koją, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas jai kairio sėdmens-šlaunies (raiščio) patempimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad su K. P. yra santuoką nutraukę, tačiau toliau kartu gyvena ir veda bendrą ūkį bute adresu (duomenys neskelbtini). Jie minėtą butą nuomojasi. Jo ir K. P. tarpusavio santykiai yra geri. Anksčiau jos atžvilgiu yra naudojęs fizinį smurtą, dėl ko buvo teistas. Bausmę atliko pilnai. 2020 m. vasario 8 d., dienos metu, tikslios valandos neprisimena, bet neneigia, kad tai galėjo būti apie 16.40 val., kaip ir nurodyta pranešime apie įtarimą jam, jis buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus. Tarp jo ir K. P. kilo žodinis konfliktas, tačiau neprisimena tikslios šio konflikto priežasties. Šio jų žodinio konflikto metu K. P. iš puodelio tyčia užpylė jam ant veido vandenį, todėl jis susinervino dėl to, supyko ant jos ir rankomis pastūmė ją nuo savęs. Tada ji paslydo ant jos pačios išpilto vandens ir nukrito ant žemės, padarydama „špagatą“. Nukritusi ant žemės, ji jau nebegalėjo atsistoti dėl skausmo kojoje. Ji pati pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir kviestis greitąją pagalbą. Kartu su medikais atvyko ir policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Jis nenorėjo tyčia sužaloti K. P., nenorėjo jai sukelti fizinį skausmą. Jis nemanė, kad ji nuo šio pastūmimo nugrius ant žemės, tačiau nežiūrint į tai, dėl šio savo veiksmo jis nuoširdžiai gailisi, jos jau seniai atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė ir toliau kartu gyvena. Jis dirba (duomenys neskelbtini)“, į darbą išeina 5.00 val. ryto, o namo grįžta labai įvairiai, t. y. ir 16.00 ir 17.00 val. Dirba pagrinde 5 dienas per savaitę, tačiau kartais tenka dirbti ir šeštadieniais, ir sekmadieniais. K. P. niekur nedirba, todėl jis yra vienintelis dirbantis asmuo jų šeimoje. Be to, jie augina bendrą dukterį, kuriai 11 metų. Sutiktų, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir prašytų jam taikyti laisvės apribojimą, nes viešųjų darbų ar arešto atlikti negalės dėl savo darbo grafiko (b. l. 113–114).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltę padarius šį nusikaltimą įrodo kiti byloje esantys duomenys:
Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjo J. Griniaus pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą konstatuojama, kad 2020 m. vasario 8 d. apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), V. P. po žodinio konflikto su buvusia sutuoktine K. P. rankomis stūmė ją, nuo ko ji krito ant žemės ir susižalojo kairę koją, taip patirdama fizinį skausmą. V. P. sulaikytas ir patalpintas į Kauno apskrities VPK areštinę (b. l. 1–2);
Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojio būrio vyr. patrulio M. S. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad moterį pastūmė, po pastūmimo nukrito ant žemės bei susižalojo koją. Namų aplinka netvarkinga (b. l. 12–15);
2020 m. balandžio 2 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas 2020 m. vasario 8 d. vaizdo įrašas pagal įvykio ROIK 0120000069950. Peržiūrint 2020 m. vasario 8 d. vaizdo įrašą, įkeltą į PRIR pagal ROIK 0120000069950, matyti filmuojamas kambarys, kuriame stovi lova. Ant lovos netvarkingai sudėta patalynė, įvairūs rūbai, o šalia lovos ant grindų matyti ant šono gulinti moteris (veido nesimato, matosi tik kūno dalis nuo liemens iki kojų pėdų), vilkinti chalatu ir girdimas moteriškas balsas „net triusikų dabar negaliu užsidėti“. Vaizdo įrašas , kuris truko 21 sekundę, baigtas (b. l. 48–49);
2020 m. balandžio 15 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas 2020 m. vasario 8 d. telefoninio pokalbio garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus. Perklausant šį garso įrašą, girdimas dviejų moterų pokalbis „1.“ Gaidys paskutinis (verkia)“ 2. „Vienas, vienas, du“, 1. „Noriu išsikviesti (girdimi nesuprantamai tariami žodžiai, verkia)...“, 2. „Kas nutiko?“, 1. „Skauda labai (verkia)“, 2. „Nusiraminkit ponia, sunku suprast, kai verkiat, pasakykit, ką skauda“, 1. „Reikia greitosios ir policijos“, 2. „O kas čia? Ką Jums padarė pasakykit? Nusiraminkit ponia“, 1. „O, Jėzus, skauda (verkia)“, 2. „Čia Kaune?“, 1. „Jo“, 2. „Kokioj gatvėj?“, 1. „(duomenys neskelbtini)“, 2.“ O butas kelintas?“, 1. „(duomenys neskelbtini)“, 2. „Durų kodas?“, 1. „Nėra jokio durų kodo“, 2. „Čia Jus sumušė kažkas? Ar sumušė Jus kažkas? Ponia?“, 1. „Mane pastūmė, negaliu kojas pajudinti, skauda (verkia)“, 2. „Pastūmė Jus vyras? Sugyventinis?“, 1. „Sugyventinis buvęs (verkia)“, 2. „Ir dabar koją Jums skauda, lūžo turbūt, taip?“, 1. „Nežinau, negaliu pajudinti (verkia)“, 2. „Kiek metų Jums?“, 1. „35 (verkia)“, 2. „Vyras yra šalia Jūsų, ar išėjęs?“, 1. „Yra, yra, yra“, 2. „Nepilnamečių vaikų namuose yra?“, 1. „Nėra, nėra, nėra“, 2. „Pasakykit savo vardą, pavardę“, 1. „K. P. (verkia)“, 2. „Gerai, laukite, atvažiuoja“. Viso pokalbio metu moteris Nr. 1 kalbėdama verkė. Pokalbis, kuris truko 1 min. 17 sek., baigtas (b. l. 55–56);
2020 m. kovo 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 685/2020(02) nurodyta, kad K. P. padarytas kairio sėdmens-šlaunies (raiščio) patempimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 47).
Nukentėjusioji K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. P. yra jos buvęs sutuoktinis. Jie oficialiai išsiskyrę 5 metai, tačiau gyvena kartu nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). Turi bendrą dukrą, kuri yra nepilnametė. Jos ir V. P. tarpusavio santykiai yra geri. 2020 m. vasario 8 d. dienos metu, tikslios valandos neprisimena, ji ir V. P. buvo neblaivūs namuose adresu (duomenys neskelbtini). Dukters tą dieną namuose nebuvo. Iš pradžių tarp jų viskas buvo gerai, bet vėliau, apie 16 ar 17 val., tiksliai jau nepamena, ji ėjo iš kambario į virtuvę prisipilti vandens. Valentinas buvo kambaryje. Jai einant pro kambarį jis pradėjo ją keikti įvairiausiais necenzūriniais žodžiais ir tai nesiliovė. Tuomet ji prisipylė į stiklinę vandens ir priėjusi prie V. P. pasakė „užtilk“ ir tyčia užpylė šį vandenį jam ant veido. Tada jis rankomis stipriai ją pastūmė ir ji, paslydusi ant to paties išsiliejusio vandens, griuvo, padarydama „špagatą“, ir užsigavo kairės kojos šlaunį. Jai stipriai suskaudo kairę koją, skaudėjo taip stipriai, kad negalėjo pati atsikelti. Negalėjo jos pakelti ir V. P.. Jis ir ji labai išsigando, pamanė, kad galbūt lūžo koja. Pats V. P. jai padavė į rankas telefoną, kad ji išsikviestų greitąją pagalbą. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir paprašė, kad atsiųstų greitąją pagalbą, o ne policijos pareigūnus, tačiau pasakė atsiliepusiai operatorei, kad ją pastūmė buvęs sutuoktinis. Pirmiausia atvyko policijos pareigūnai, o paskui ir greitoji med. pagalba. Niekas iš jų jos nesugebėjo pakelti, ji visai negalėjo pajudinti kojos. Tik kai jai buvo suleisti nuskausminamieji vaistai, tik tuomet ji su pareigūnų pagalba sugebėjo pakilti nuo grindų. Greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežta į Kauno klinikas, kur jai buvo nustatytas kojos raumens patempimas ir ji buvo išleista namo. Daugiau į jokią gydymo įstaigą ji nesikreipė ir nesikreips. Jokių vaistų šiuo metu ji nevartoja. Koją jai skauda iki šiol, ji šlubčioja, nes tempia raumenį. Jokio specialaus gydymo nereikia, su laiku skausmas turėtų praeiti ir kojos nebeskaudėti. Šio įvykio metu jai buvo padaryta fizinė žala, nes ji nukrito ir susižalojo savo koją tuomet, kai V. P. tyčia ją pastūmė. Dėl to, kad jai buvo padaryta fizinė žala prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. Civilinio ieškinio ji nereiškia ir nereikš. Atsisako vykti apžiūrai pas teismo med. ekspertus, todėl jai padarytą kūno sužalojimą prašo nustatyti pagal jos medicininius dokumentus iš Kauno klinikų. Dėl šio įvykio V. P. nuoširdžiai gailėjosi, matė, kad jis labai pergyvena dėl to, kad tyčia pastumdamas ją sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl šių savo veiksmų jis jos ilgai atsiprašinėjo ir ji jam atleido, jie tarpusavyje susitaikė. V. P. dėl šio įvykio ji neturi visiškai jokių pretenzijų ir prašo šią baudžiamąją bylą nutraukti jiems tarpusavyje susitaikius (b. l. 14, 60–61).
Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, 2020 m. vasario 8 d. su vyr. patruliu V. D. pagal Kauno apskrities VPK budėtojo nurodymą vyko adresu (duomenys neskelbtini), kur galimai vyko smurtas artimoje aplinkoje. Minėtos dienos vakare, tikslios valandos neprisimena, bet jau buvo sutemę, atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur bute ant grindų prie lovos, „špagato“ pozoje pamatė sėdinčią ir verkiančią akivaizdžiai neblaivią moterį, kuri pasivadino K. P.. Ji verkdama sakė, kad jos buvęs vyras V. P. ją tyčia rankomis pastūmė ir ji pargriuvo bei susižalojo koją. Ji skundėsi, kad jai labai skauda koją. Įvykio vietoje buvęs akivaizdžiai neblaivus V. P. sakė, kad jis čia niekuo dėtas, kad ji griuvo pati. Kadangi moteris labai verkė ir skundėsi skausmu, įvykio aplinkybių daugiau nesiaiškino, tik sulaukė greitosios pagalbos, kurios medikas suleido K. P. nuskausminamųjų vaistų ir išsivežė į Kauno klinikas. V. P. jie išvežė į Kauno apskrities VPK. Vežamas į PK V. P. buvo ramus, jam net nereikėjo dėti antrankių (b. l. 76);
Iš 2020 m. vasario 8 d. asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 3267 matyti, kad V. P. 2020 m. vasario 8 d. 17 val. 57 min. nustatytas 0.61 promilių apsvaigimas nuo alkoholio (b. l. 81).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis V. P. smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės K. P. atžvilgiu: 2020 m. vasario 8 d. apie 16.40 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,61 promilių neblaivumas), kas galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis stūmė savo sugyventinę K. P., ko pasekoje ji griuvo ant žemės ir susižalojo kairę koją, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas jai kairio sėdmens-šlaunies (raiščio) patempimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, tai yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
V. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 133–135, 137).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
V. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, teistumas išnykęs (b. l. 86–93), baustas administracine tvarka (b. l. 84–85), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 95), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 98), dirba (b. l. 82).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jo dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą kartu su bausme skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Kadangi kaltinamasis jau ne vieną kartą smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis V. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. vasario 8 d. 17.00 val. iki 2020 m. vasario 20 d. 14.45 val. (b. l. 118–122, 124–127), tai yra iš viso dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. l. 50), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 3 (tris) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 8 d. 17.00 val. iki 2020 m. vasario 20 d. 14.45 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.