Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2026-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-100-1199/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-02-05
Bylos Nr.
1-100-1199/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16266-2025-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Kaltinamasis
M. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-100-1199/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16266-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 5 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,sekretoriaujant Donatai Kojytei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei,kaltinamajam M. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas, paskutinius kartus:

1) 2022 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 1 metų laisvės atėmimą, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

2023 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi panaikintas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir M. B. pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmės,

2) 2024 m. vasario 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę, subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. 2025 m. gegužės 9 d., apie 20.45 val., lauko pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,19 promilių girtumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia sudavė A. B. ne mažiau kaip keturis smūgius į veido ir galvos sritį bei ne mažiau kaip du kartus spyrė į dešinį šoną ir šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam A. B. muštines žaizdas dešiniojo antakio išorinėje pusėje, pasmakrės dešinėje ir pakaušyje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, nežymų kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio kaktinės ir momeninės skilčių bei dešinio nosikaulio distalinio galo lūžį, tai yra sužalojimus dėl nosies kaulo lūžio vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizini skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. B. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Pasakoti nelabai gausis, nes neatsimena to momento. Ką atsimena, tai, kad išgėrinėjo, A. B. buvo tildytas ne vieną kartą, kai jam „arkliai“ prasidėjo, nuėjo miegoti į kaltinamojo motinos kambarį, tada vėl grįžo. Sėdėjo, išgėrinėjo. Visi buvo girti, nukentėjusysis pradėjo ant M. B. motinos varyti, pastarasis pasakė užsičiaupti, nes gaus. Tada A. B. apsiramino, nuėjo miegoti, o jie liko toliau gerti, tada A. B. grįžo ir vėl tas pats prasidėjo. Namie dar kai sėdėjo, kiek teta pasakojo, jau ten pradėjo stumdytis, o kaip lauke atsidūrė nepamena. Daugiau nebuvo nieko kas galėjo jį sumušti, M. B. ir A. B. buvo iš vaikinų. Todėl mano, kad būtent jis sumušė A. B. Kai girtas būna, visada prisidirba. Teta ir mama jo dar kartu išgėrinėjo. Po to kalbėjo su mama ir teta apie tai, kas iškvietė policiją ir greitąją. Teta iškvietė, nes bijojo, kad nenumirtų nukentėjusysis, teta irgi buvo girta, nelabai ką atsimena. Pas jį visi nusikaltimai per alkoholį tik ir buvo. Keletą dienų iš eilės tada buvo gerta. Durnas, tai geria alkoholį. Nevartoja šiuo metu, nedirba. Dar likę pinigų iš išeitinių, paskutinė alga likusi. Gipsininku buvo, statybų srityje dirbo. Ne nuo jo priklauso kaip toliau gyvens, nuo teismo priklauso. Jis atsimena, kad A. B. buvo tildytas porą kartų, nes sakė pastarajam, jog ant motinos „nevažiuotų“. Dėl to supyko. Galėjo būti, kad supykęs panaudojo smurtą. Yra jam priklausomybė nuo alkoholio. Sutiktų gydytis nuo priklausomybės. 3 mėnesius davė ligonių kasa civiliniam ieškiniui atlyginti, kai paaiškino, kad pinigų neturi ieškiniui sumokėti, pasiskambino ir pasakė, o ligonių kasa nurodė su jais susisiekti, kai bus pastovios pajamos ir tada sudarys grafiką mokėjimo. Reikia atlyginti ieškinį. Išėjo iš darbo, nes atlyginimas pradėjo vėluoti. Šiuo metu gailisi dėl to ką padarė, bet nebuvo taip, kad sėdėjo, sėdėjo ir nukentėjusysis gavo lupti už nieką. Šiaip negalima muštis, kai kažką pasako, bet kai esi girtas kitaip atrodo. Dabar supranta, kad galėjo būti blogiau nukentėjusiajam. Bet kai girtas buvo, atrodė kitaip.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2025 m. gegužės 9 d. apie 18 val. jis kartu su M. B., gim. (duomenys neskelbtini), po darbo nuvyko pas M. adresu (duomenys neskelbtini). Ten jie kartu išgėrinėjo alkoholinius gėrimus, kartu viduje buvo ir moteris, kurios jis nepažįsta, vardo nežino. Po kažkiek laiko jis prisigėrė ir nuėjo miegoti pas M. namuose nurodytu adresu. Po kažkiek laiko pabudo nuo smūgio, pamatė, kad tai yra M., tačiau kiek kartų ir į kur jam sudavė jis neatsimena dėl savo neblaivumo. Ar buvo praradęs sąmonę, jis nežino dėl savo neblaivumo. Prieš einant miegoti su M. konflikto neturėjo, dėl ko M. jam trenkė jis nežino. M. pažįsta maždaug apie mėnesį. Santykiai su M. yra darbiniai. Praeityje su M. konfliktų neturėjo. Jo žiniomis greitąją ir policiją iškvietė kaimynė, vardo kaimynės nežino. Kaimynė gyvena šalimais esančiame žalios spalvos name, dešinėje pusėje. Konfliktą galimai galėjo matyti kaimynė. Atvykusi Greitosios medicinos pagalba (toliau – ir GMP) jį nusprendė išvežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – ir RVUL), kadangi patyrė didelius sužalojimus, kokie sužalojimai jam yra jis tiksliai nežino, skauda galvą, beveik visą kūną. Pretenzijų M. nereikš, pareiškimo neteiks. Daugiau apie įvykį nieko neatsimena, papasakoti negali, kadangi buvo stipriai neblaivus. Apklaustas papildomai nukentėjusysis nurodė, kad neprisimena, ar jį vagonėlyje mušė, per daug girtas buvo. Prisimena, kad išėjo iš vagonėlio į lauko pavėsinę pamiegoti, o atsibudo nuo to, kad jį M. su kažkuria savo koja spardė į dešinį šoną labiausiai, trenkė kelis smūgius, kiek tiksliai nežino. Tai viskas, ką prisimena, nes po to tas šonas buvo labai mėlynas. Kur ir kaip sulaužė jam nosį, praskėlė galvą, nežino, tos dalies visiškai neprisimena. Dėl M. motinos įžeidinėjimo niekos neprisimena. Per girtas buvo (b. l. 52–54, 66–68).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. S. parodė, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, netoli jos gyvena M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame vagonėlyje. Vakar, t. y. 2025 m. gegužės 9 d., apie 18 val. M. grįžo kartu su A. B., gim. (duomenys neskelbtini), į M. namus. Ten ji kartu su šiais dviem asmenimis išgėrinėjo, vartojo alkoholinius gėrimus. Po kažkiek laiko ji nuėjo pas save į namus. Pasižiūrėjus per langą pamatė, kad šalia esančio vagonėlio, pavėsinėje M. muša A.. M. A. mušė savo rankomis. Išėjusi į lauką ir priėjusi prie asmenų pastebėjo, kad A. yra stipriai sužalotas ir nutarė, kad reikia iškviesti greitąją pagalbą. Dėl ko kilo konfliktas ji nežino, kadangi konflikto metu su asmenimis nebuvo, kiek žino, A. kažką negražaus pasakė ant M. mamos. Po kiek laiko atvyko greitoji ir policija, ir A. išsivežė į ligoninę, kadangi sužalojimai buvo labai rimti. A. sąmonės praradęs nebuvo, kadangi visą laiką bendravo su jais, tačiau buvo stipriai neblaivus. A. ji asmeniškai matė antrą kartą gyvenime. M. kartu su ja viename kieme gyvena apie 30 metų. Apklausta papildomai A. S. nurodė, kad M. atėjo ir pakvietė ją pas save į vagonėlį „karavaną“ išgerti degtinės penktadienio proga. Visi gėrė, buvo ji, M., M., A. ir K. Iškarto viskas gerai buvo, tačiau kažkurio momentu A. nuėjo pamiegoti į K. kambarį. Po kažkiek laiko grįžo, ir sūnėnai pradėjo juokauti, kad dabar A. yra jų naujasis patėvis, kurį patys ir atvedė motinai, tačiau po šių žodžių A. pradėjo negražiai kalbėti apie K., vadino ją necenzūriniais žodžiais. Tai išgirdęs M. supyko, tačiau A. nereagavo, todėl kažkurio momentu M. iš kairės alkūnės trinktelėjo A., kad tas užsičiauptų, o A. neišlaikė pusiausvyros, nukrito atgal ir atsitrenkė su galva į palangę, nes kaip tik už jo ir buvo langas. Kiek prisimena, tada susižalojo galvą. Berods M. tada toliau puolė muštis su A., abudu stumdėsi, daužėsi. Viskas vyko viduje, ji bandė juos išskirti, tačiau M. ją atstūmė, todėl ji nuėjo pas save į namus, nebesikišo į jų muštynes. Tačiau jai būnant jau namuose pamatė, kad M. su A. jau yra pavėsinėje ir, berods, M. toliau daužėsi su A. Nusprendė nueiti pasižiūrėti, kas ten vyksta. Jai atėjus M. jau nebuvo, tik pamatė, kad A. guli visas kruvinas, o būtent veidas. Todėl iškvietė greitąją, bijojo, kad nenukraujuotų, nes atrodė tikrai baisiai. M. tuo tarpu jau buvo nuėjęs miegoti pas save. Nori pabrėžti, kad jie visi buvo girti, nemažai buvo visi išgėrę, todėl tikrai ne viską nuosekliai prisimena (b. l. 47–48, 57–59).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja K. B. parodė, kad gyvena su savo sūnumis M. ir M. 2025 m. gegužės 9 d. vakare po darbo namo grįžo jos sūnus M. su savo bendradarbiu, galimai bendradarbio vardas A., pastarieji buvo jau išgėrę, o ji kartu su savo sese A. ir kitu sūnumi M. irgi išgėrinėjo. Kai visi susirinko, pradėjo kartu vartoti alkoholį jų vagonėlyje – kalbėjosi, juokavo, kažkas vis pajuokaudavo, kad jai atvedė naują vyrą. Kažkurio momentu M. bendradarbis nuėjo pamiegoti ant jos lovos. A. bemiegant, pastarasis nukrito ant grindų – ar susimušė ji nežino, niekas nežiūrėjo į jį, bet kritimo garsas buvo stiprus, toks trinktelėjimas į spintelę, tačiau prisimena, kad tas A. net nekrustelėjo, o toliau liko miegoti ant grindų. Kiek laiko miegojo, neprisimena, tačiau kai jau atsikėlė, atėjo pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, jos sūnus M. pradėjo A. raminti, tačiau A. neapsiramino. Ji tada nieko nelaukdama apsigręžė ir išėjo pas save į kambarį miegoti, nenorėjo pasilikti prie asmens, kuris ją įžeidinėjo. Kas toliau vyko, ji nežino. Kitą dieną jai apie tai, kad M. sumušė bendradarbį, papasakojo sesuo. O tą vakarą ją pažadino policija, stovinti virš galvos. Daugiau nieko neprisimena, visgi visi buvo labai neblaivūs, ką maždaug prisiminė, tą papasakojo (b. l. 72–75).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. B. parodė, kad gyvena su savo mama K. B. Šalia jų vagonėlyje gyvena jo brolis M. B. 2025 m. gegužės 9 d. apie 19 val. buvo penktadienis, tai ta proga pas M. nuėjo vartoti alkoholį. Jis nuėjo, buvo M., teta A. S., mama ir A. B. Vartojo degtinę, kiek išgėrė dabar neatsimena, bet žino, kad tikrai daug. Jiems bevartojant alkoholį, A. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jo mamos K. atžvilgiu. M.. A. porą kartų pasakė užsičiaupti arba tuoj gaus, tačiau A. M. neklausė. M. A. trenkė, tačiau kur pataikė, jis neprisimena. Nuo tuo momento visiškai nieko neatsimena, buvo visiškai girtas. Neatsimena kada buvo atvažiavusi policija, greitoji. Kitą dieną atsibudo ir teta A. papasakojo kas penktadienio vakarą vyko pas juos (b. l. 61–62).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK) Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. gegužės 9 d. apie 20.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl ko kilo konfliktas ir kokiu būdu sužalotas A., neaišku. Atvykusi GMP nusprendė asmenį išsivežti detalesnei apžiūrai į RVUL adresu Vilnius, Šiltnamių g. 29. RVUL nustatyta galvos plaukuotosios dalies žaizda, akies voko ir periokulinės srities žaizda, apatinio žandikaulio srities žaizda, nosies kaulų lūžis (b. l. 4–7).

Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl sumušto vyro užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad dirbant pagal medžiagą Nr. M-1-01-24231-25 buvo išsiaiškinta, jog 2025 m. gegužės 9 d., apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini) kiemo pavėsinėje išgertuvių metu A. B., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė iš matymo pažįstamas M. B., gim. (duomenys neskelbtini), dėl patirtų sužalojimų, tai yra kirstinės žaizdos pakaušyje, dešiniojo antakio kirstinės žaizdos ir veido sumušimų, A. B. su GMP 0832 buvo išvežtas į RVUL (b. l. 8–9).

Įvykio apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – neaptvertame kieme esanti lauko pavėsinė. Privažiavimas prie jos nuo gatvės pusės. Žiūrint nuo gatvės dešinėje pusėje matomas medinis namas, kairėje pusėje matomas žalios spalvos mobilusis namukas. Dešinėje pusėje nuo mobiliojo namuko matoma sukrauta krūva medienos. Tarp krūvos medienos ir namuko matomas praėjimas link lauko pavėsinės. Ant pavėsinės matomi prikabinti vazonai, užėjus į vidų dešinėje pusėje matoma sofa, ant kurios matomas žalios spalvos čiužinys ir pilkos spalvos pagalvė, ant kurių matomos raudonos spalvos dėmės, nuo ant pagalvės esančios raudonos spalvos dėmės paimta nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 1, kairiau nuo sofos matomas stalas, ant kurio sudėti nereikšmingi daiktai. Kairiau nuo stalo matoma sofa su žalios spalvos čiužiniu. Ant pavėsinėje esančių grindų matomos raudonos spalvos dėmės. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daugiau objektų ir pėdsakų reikšmingų tyrimui nėra, niekas nepaimta (b. l. 14–19).

Alkotesterio kvituose užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“, Nr.ARKB-0129, kurio patikros sertifikato Nr. 2200390, M. B. 2025 m. gegužės 9 d. 21.38 val. nustatytas 3,19 promilių neblaivumas, A. B. 21.48 val. nustatytas 3,48 promilių neblaivumas (b. l. 12–13)

Asmens apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atlikta nukentėjusiojo A. B. kūno RVUL palatoje, Šiltnamių g. 29, Vilniuje, apžiūra. Apžiūrimi nukentėjusiojo A. B. sužalojimai. Apžiūrint asmens veidą ant dešinės pusės antakio, virš akies yra matomas baltos spalvos pleistras, abi asmens akys yra ištinusios, matosi daugybiniai sužalojimai, nosis taip pat yra ištinusi. Apžiūrint asmens pakaušį yra matomas baltos spalvos medicininis bintas. Toliau apžiūrint asmens kūną sužalojimų nepastebėta (b. l. 21–25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1974/2025 užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti šie sužalojimai: muštinės žaizdos dešiniojo antakio išorinėje pusėje, pasmakrės dešinėje ir pakaušyje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, dešinio nosikaulio distalinio galo lūžis, nežymus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio kaktinės ir momeninės skilčių. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais (kurių identifikuoti negalima), galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laikau. Muštinės žaizdos, poodinės kraujosruvos, nežymus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu vertinami nežymiu sveiktos sutrikdymu, nes nėra ir nepateikta duomenų, kad dėl šių sužalojimų tiriamojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų. Nosies kaulo lūžis vertinamas nesunkiu sveiktos sutrikdymu, nes dėl šio lūžio nukentėjusiojo sveikta sutriko ilgiau 10 dienų. Sužalojimu padarymas sukėlė fizinį skausmą. A. B. nustatyti sužalojimai medicininiuose dokumentuose aprašyti neaprašant jų morfologinių ypatumų, todėl pasisakyti apie jų padarymo galimybę galima tik tikimybiškai, tai yra sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiriamajam griuvinėjant ar (ir) kirtinėjant ir (arba) atsitrenkiant į kietus bukus paviršius, tiek kitam asmeniui ar asmenims sudavus smūgius kojomis ir (arba) rankomis ir panašiai, pavyzdžiui: esant tiriamajam be kokioje padėtyje sudavus tris smūgius į veidą (vieno iš šių smūgių metu į nosies sritį tiriamajam buvo sulaužyti nosies kaulai), po kurio nors vieno iš šių smūgių tiriamasis nugriuvo ir susižalojo pakaušį, po bet kurio iš minėtų trauminių poveikių tiriamajam galėjo išsilieti kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu (b. l. 90–92).

2025 m. birželio 17 d. perklausius Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktą garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambina vyras ir informuoja, kad susimušė du kaimynai, vienam reikia greitosios, ten kraujosruvos, kraujas. Toliau kitas vyras nurodo, kad vienas kitam pridavė į snukį, pas jį makaulė kraujuoja, su viskuo, su rankom, su kojom sudavė. Vyras nurodo adresą – (duomenys neskelbtini). Toliau moteris prisistačiusi kaip A. S. nurodo, kad kaimynai dabar randasi pas juos, vienam reikia greitosios, jis ne taip, kad kraujuoja, pakaušis sumuštas (b. l. 78–79).

2025 m. gegužės 19 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno („Body“) kamera darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, kartu kieme stovi ir GMP medikų automobilis, juos pasitinka tamsiais drabužiais apsirengusi moteris (nustatyta, kad tai liudininkė A. S.), kuri nurodo, jog sumuštas vyras guli lauke bei nuveda policijos pareigūnus iki pavėsinės, tuo tarpu sumuštą vyrą lieka apžiūrėti GMP medikai. Policijos pareigūnui uždavus klausimą kas sumušė vyrą, A. S. atsako, jog sumušė M. ir eina į namelio ant ratų vidų, kuriame ant lovos guli girtas vyras (nustatyta, jog tai įtariamasis M. B.). M. B. paaiškina, kad dėl to, jog jiedu su pažįstamu gėrė, buvo labai girti, todėl ir trenkė vienas kitam. Tuo pačiu policijos pareigūnui paklausus ar vyras buvo teistas, M. B. atsakė, kad buvo teistas už smurtą artimoje aplinkoje. Toliau vaizdo įraše policijos pareigūnai prašo pateikti proceso dalyvių asmens duomenis. Policijos pareigūnui uždavus klausimą ar šiame kambaryje susimušė vyrai, A. S. patvirtina, jog susimušė čia, tačiau muštynių ji nematė. Toliau vaizdo įraše matoma, jog ieškomas vyro vardu A. telefonas. Vėliau įvykio vietoje pasirodė kitas asmuo, M. B. nurodo, kad tai yra jo motina, kuri kalba, jog gėrė kartu, tačiau muštynių nematė. Antrame vaizdo įraše užfiksuota kaip policijos pareigūnui uždavus klausimą ar M. matė muštynes, pastarasis atsako, jog buvo labai girtas, todėl nieko nematė. Toliau vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnas išeina į lauką ir eina link pavėsinės, kurioje GMP medikai apžiūri sužeistą žmogų. M. nurodo, kad jo brolis sumušė A. be jokios priežasties, nors muštynių nematė, nes gulėjo girtas. Policijos pareigūnui uždavus klausimą kaip jaučiasi A., pastarasis atsako, kad yra gyvas, tačiau daužė jį be jokios priežasties, o mušė jį tik vienas vyras, tuo pačiu A. sako, jog nori rašyti pareiškimą. Jį čia, šioje pavėsinėje, mušė per veidą ir per kūną, rankomis bei kojomis. Toliau vaizdo įraše girdima, jog policijos pareigūnas nurodo pateikti savo asmens dokumentą bei prašo prisiminti savo mobiliojo ryšio telefono numerį, tačiau A. neprisimena bei nežino kur yra jo telefonas. GMP medikas nurodo, kad A. ant pakaušio yra kirstinė žaizda, dešinio antakio kirstinė žaizda, mėlynės po akimis, galimai lūžusi nosis. Vėliau patikrinus A. girtumo laipsnį, jam nustatytos 3,47 promilės, po ko A. yra išvežamas kartu su GMP medikais. Trečiame vaizdo įraše užfiksuota kaip tikrinamas A. S. girtumo laipsnis, tačiau patikrinti nepavyksta. Policijos pareigūnui paklausus kitos pagyvenusios moters asmens duomenis, moteris nurodė, jog yra K. B. Ketvirtame vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnas esantis ligoninės palatoje kalbasi su A. bei išaiškina, jog kadangi yra nustatyti sunkūs kūno sužalojimai, policijos pareigūnai turi atlikti apklausą bei pradėti tyrimą. Policijos pareigūnui uždavus klausimą kas vakar įvyko, A. atsako, kad nepamena, jis miegojo ant lovos, o kitas vyras pradėjo jį daužyti, po ko kaimynė iškvietė GMP medikus ir vyrą išvežė į ligoninę. Toliau A. pasakoja, kad dirbo kartu su M. B., po ko apie 18 val. nuėjo pas ). M. B. namo į vagonėlį išgerti alkoholio, kartu buvo ir moteris, kurios A. nepažįsta. Jokio konflikto tarp jo ir M. nebuvo, jis tiesiog atsibudo nuo M. smūgių, tuo pačiu vyras nurodo, jog M. pažįsta apie mėnesį, tarp jų buvo tik darbiniai santykiai bei jokių konfliktų tarp jų praeityje nebuvo. Galimai patį įvykį galėjo matyti jų kaimynė, kuri iškvietė GMP medikus. Policijos pareigūnui uždavus klausimą ką vyrui pasakė gydytojai apie sužalojimus, A. atsakė, kad nežino, jam tik skauda galvą, daugiau apie įvykį nieko neprisimena ir papasakoti negali. Pretenzijų M. neturi ir pareiškimo nerašys. Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo įrašuose nėra (b. l. 80–81).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia asmens sužalojimu ar susargdinimu (asmenį mušant ar kitaip nesunkiai pakenkiant jo sveikatai), padariniais – dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimu arba ilgu sirgimu arba nesunkiu sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus sužalojimo ar susargdinimo – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (dalies profesinio ar bendro darbingumo asmeniui praradimas arba ilgas sirgimas arba nesunkus sužalojimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo M. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai. Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, M. B., tyčia, sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam į veido ir galvos sritį bei ne mažiau kaip du kartus spyrė į dešinį šoną, taip padarydamas A. B. muštines žaizdas dešiniojo antakio išorinėje pusėje, pasmakrės dešinėje ir pakaušyje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, nežymų kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio kaktinės ir momeninės skilčių bei dešinio nosikaulio distalinio galo lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Įrodymais, pagrindžiančiais M. B. kaltę, laikytini jo paties parodymai, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis patvirtino, kad jam nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė M. B.; liudytojų A. S., K. B., M. B. duoti parodymai, kuomet jie taip pat patvirtino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas ir pastarieji susimušė, BPC garso įraše užfiksuoti duomenys, kur nurodoma kad susimušė du kaimynai, vienam iš jų sumuštas pakaušis, policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys.

Šias aplinkybės, o būtent tai, kad M. B. nukentėjusiajam A. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina ir Specialisto išvada Nr. G 1974/2025, kurioje nurodoma, jog nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai – muštinės žaizdos dešiniojo antakio išorinėje pusėje, pasmakrės dešinėje ir pakaušyje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, dešinio nosikaulio distalinio galo lūžis, nežymus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio kaktinės ir momeninės skilčių, padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, o būtent 2025 m. gegužės 9 d. Muštinės žaizdos, poodinės kraujosruvos, nežymus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o nosies kaulo lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šio lūžio nukentėjusiojo sveikata sutrik ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimų padarymas sukėlė fizinį skausmą (b. l. 90–92). Kaip matyti ir iš policijos pareigūnų kūno kamerų darytų vaizdo įrašų, į įvykio vietą atvykę ir apžiūrėję nukentėjusįjį GMP medikai nurodė, kad pastarajam ant pakaušio yra kirstinė žaizda, dešinio antakio kirstinė žaizda, mėlynės po akimis ir galimai lūžusi nosis, medikai A. B. išvežė į ligoninę (b. l. 80–81). Nukentėjusiojo asmens apžiūros protokole bei fotolentelėje taip pat užfiksuoti sužalojimai, ištinusios abi akys, žaizdos veide (b. l. 21–25).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina M. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Antai fotolentelėjė matyti pavėsinėje ant grindų (nuotrauka Nr. 8, 9) bei sofos (nuotrauka Nr. 7, 10, 11) raudonos spalvos įvairių dydžių dėmės, galimai kraujas (b. l. 14–19). Pažymėtina, kad atvykus policijos pareigūnams nukentėjusysis pareigūnams taip pat teigė, kad jį šioje pavėsinėje, mušė per veidą ir per kūną, rankomis bei kojomis (b. l. 80–81).

Įvertinęs pirmiau išnagrinėtus vienas kitą papildančius įrodymus, kurie patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimą padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, teismas laiko byloje įrodytu, kad M. B. 2025 m. gegužės 9 d., apie 20.45 val., lauko pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) bei kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,19 promilių girtumas), tyčia sudavė A. B. ne mažiau kaip keturis smūgius į veido ir galvos sritį bei ne mažiau kaip du kartus spyrė į dešinį šoną, taip A. B. padarydamas muštines žaizdas dešiniojo antakio išorinėje pusėje, pasmakrės dešinėje ir pakaušyje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, nežymų kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, dešinio nosikaulio distalinio galo lūžį t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. Be to, byloje nustatyta, kad M. B. veikė tiesiogine tyčia – jis, suvokdamas, kad žaloja nukentėjusįjį, numatė, kad dėl šių jo veiksmų kils padariniai ir to norėjo.

Dėl bausmės skyrimo

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę M. B., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. M. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai, paties kaltinamojo teigimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Surašydama kaltinamąjį aktą ir baigiamosios kalbos metu, prokurorė taip pat prašė pripažinti M. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 27 straipsnyje, nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą veiką M. B. padarė esant neišnykusiam teistumui, už smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir už vairavimą esant neblaiviam (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju M. B. yra pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinį smurtinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas M. B. pripažinti recidyvistu, kartu nustatant ir atitinkamą jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Minėta, kad M. B. anksčiau teistas (b. l. 114–119), administracine tvarka trejų metų laikotarpiu baustas tris kartus, paskutinį kartą 2023 m. liepos 10 d., informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 120–121), nedirbantis. Byloje nėra duomenų apie M. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, tačiau kaip teigė pats kaltinamasis jis turi problemų su alkoholio vartojimu.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo ne kartą teistas, kaip minėta ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus ir vėl pažeidė įstatymus, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam M. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį šio straipsnio sankcijoje įtvirtintą griežčiausią bausmę – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimą. Nustatydamas kaltinamajam skirtinos bausmės dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą (buvo suduota nemažiau keturių smūgių į galvos sritį ir ne mažiau dviejų smūgių į kūną), kilusias pasekmes (nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę bausmę 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 2 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

M. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, savo kaltės nuo pat baudžiamojo proceso pradžios neneigė. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad po nusikalstamos veikos, inkriminuotos kaltinamajam, jis būtų vėl pažeidęs teisės aktų nustatytus reikalavimus, paskutinį kartą teistas prieš dvejus metus dėl nusikaltimo transporto eismo saugumui padarymo, administracine tvarka nors ir baustas tris kartus, tačiau paskutinį kartą baustas tik 2023 m. liepos 10 d. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismo posėdžio metu pripažino turintis problemų su alkoholio vartojimu, sutiko gydytis, taip pat nurodė, kad šiuo metu alkoholio nevartoja. Kaltinamasis taip pat nurodė turintis problemų su sveikata (serga (duomenys neskelbtini)), nori atlyginti civilinį ieškinį, buvo skambinęs į Valstybinę ligonių kasą, sutarė dėl civilinio ieškinio atlyginimo dalimis, kai pradės gauti nuolatines pajamas.

Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra išimtinė bausmės realizavimo forma. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat ir kaltinamojo sveikatos būklę (medicininiai dokumentai į bylą nėra pateikti, M. B. dalyvavo teisminiame nagrinėjime be gynėjo, tačiau iš kaltinamojo išvaizdos, elgesio posėdžių metu teismui nekyla abejonių, kad M. B. sveikatos būklė yra pablogėjusi), vadovaudamasis pirmiau aptartomis BK nuostatomis, šiuo klausimu formuojama teismų praktika, be to ir nukentėjusiojo poziciją dėl kaltinamojo (pretenzijų neturi, pareiškimo nerašė), teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, M. B. atžvilgiu bus pasiekti be realaus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 3, 6, 8, 10 punktais, M. B. įpareigotinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą; 2) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pirmiau aptartų pareigų paskyrimas M. B. užtikrins tiek jo paties, tiek visuomenės, tiek valstybės interesų įgyvendinimą bei padės jam keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo.

Kita vertus, tuo atveju, jei M. B. visgi nepateisins jam teismo parodyto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikys paskirtų įpareigojimų, pažeis teisės aktų reikalavimus, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą su teikimu dėl jam paskirto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti jam šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos metu buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,19 promilės), o pasak jo paties, tai turėjo didelę įtaką nusikaltimo padarymui, jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tą aplinkybę, kad asmens problemos, susijusios su alkoholio vartojimu dažnu atveju turi lėtinį, ilgalaikį pobūdį, vadovaujantis pastarąja teisės norma, M. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė byloje 1 115,29 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad A. B. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1 115,29 Eur. Taip pat Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašė priteisti iš kalto asmens 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiškos žalos atlyginimo. Prie civilinio ieškinio pridedama gydymo paslaugų išrašo kopija (b. l. 38–39). Šis civilinis ieškinys, jo dydis yra pagrįstas byloje surinktais duomenimis, kaltinamasis jo neginčijo, teigė ketinantis jį atlyginti dalimis, todėl, šiuo nuosprendžiu pripažinus M. B. kaltu, tenkintinas visiškai, priteisiant iš M. B. 1 115,29 Eur ir penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1190/1K-335 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Kauno teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“1 punktu, nuo 2025 m. liepos 1 d. biudžetinę įstaigą Vilniaus teritorinę ligonių kasa (juridinio asmens kodas – 188783796) <...> prijungta prie biudžetinės įstaigos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas – 191351679), kuriai po reorganizavimo pereina visos reorganizuojamų įstaigų (tarp jų ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos) teisės ir pareigos. Esant šioms aplinkybėms, pirmiau nurodytas civilinis ieškinys priteistinas Valstybinei ligonių kasai, kaip Vilniaus teritorinės ligonių kasos teisių ir pareigų perėmėjai.

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101–102), paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuoplova supakuota į voką Nr. 1, perduota saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. B. 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi, 6 dalies 3, 6, 8, 10 punktais, M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą; 2) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, M. B. pripažinti recidyvistu.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Valstybinei ligonių kasai iš M. B. 1 115,29 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiolika eurų 29 ct) žalai atlyginti ir penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Išaiškinti, kad ši pinigų suma turi būti pervedama į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 191351679.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuoplovą supakuotą į voką Nr. 1, perduotą saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Liudmila Larionova