- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- TS-5-482/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Nuteistasis
- M. L.
- Kategorijos
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr.42 ir susipažinusi su skundo medžiaga, nuteistojo asmens byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo M. L. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2016-01-13 nutarimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir prašo jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Skunde pažymima, jog Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neatsižvelgė į nuteistojo dedamas pastangas, kad būtų paleistas lygtinai, jog kiek sugebėjo vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nurodo, jog yra atlikęs beveik 2/3 bausmės, įvertinus jo pakartotinio nusikalstamumo riziką nustatyta, jog rizika pagal OASys metodiką yra 47 balai, nuteistasis tai vertina kaip vidutiniškai žemą riziką nusikalsti. Nuteistasis pažymi, jog turi gyvenamąją vietą, šeimą, bus įdarbintas, skatintas, nuobaudų neturi, mano jog atitinka visus įstatyme numatytas sąlygas, tam kad būtų taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teismo prašo patenkinti jo skundą.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo dėl nuteistojo skundo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Teismas nustatė, kad M. L., teistas 2014-09-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo LR BK 180 str. 1 d., 187 str. 3 d., 132 str. 1 d., 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010-07-16 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, užskaityta 26 dienos. 2015-04-01 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2014-09-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis išteisinant nuteistąjį pagal LR BK 187 str. 3 d., ir nuteisiant pagal LR BK 180 str. 1 d., 132 str. 1 d., 63 str. 1,4 d. 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64 str. 1.3 d. prie bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2010-07-16 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė 2 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo. 2015-06-03 Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrintas 2014-09-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis, pakeistas 2015-04-01 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, su 2015-01-20 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 2 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo. Užskaitytos 27 dienos. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 4 mėnesiai.
2016-01-13 Komisija priimtu nutarimu Nr. 42 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, vienbalsiai 6 Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis pataisos namuose dirba, įgijęs pagrindinį išsilavinimą bei krautuvo vairuotojo kvalifikaciją. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Drausminių nuobaudų neturi, skatintas 1 kartą. Dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Anksčiau teistas 4 kartus, šis teistumas 5-tas. Komisija pažymėjo, jog nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų, parodyto teismo pasitikėjimo taikant lygtinį paleidimą, bei bausmės vykdymo atidėjimą nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas pažymi, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą, kurios nėra identiškos. Formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis anksčiau jau buvo 4 kartus teistas, vyrauja nusikaltimai turtinėms teisėms ir interesams, žmogaus sveikatai bei gyvybei. Anksčiau jo atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų, parodyto teismo pasitikėjimo nepadarė, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu padarydamas naujus nusikaltimus, už kuriuos dabar atlieka subendrintą bausmę. Padaryti nusikaltimai, teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai, kas leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Be to, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys, išlieka vidutinis- 47 balai, šios aplinkybės nėra pagrindas spręsti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas pažymi, kad tiek Komisija, tiek teismas kiekvieną kartą spręsdami lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo atžvilgiu, visapusiškai įvertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bei atsižvelgdami į kitų aplinkybių visumą negali būti apriboti vertinti tik tam tikrą bausmės laikotarpį, arba apriboti pakartotinai vertinti aplinkybes susijusias su nuteistojo asmenybe ar ankstesniais nuteistojo teistumais, kadangi dėl teigiamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu galima spręsti tik įvertinus jo elgesį pataisos namuose per visą laisvės atėmimo bausmės laiką, o daryti išvadas apie lygtinio paleidimo instituto efektyvumą, nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei galima tik taip pat įvertinus ir aplinkybes susijusias su nuteistojo ankstesniais teistumais. Nuteistasis skunde pabrėžia jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visiško nuteistojo atleidimo nuo bausmės, pažymi, jog net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės, kurios padeda užtikrinti bausmės tikslus. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už neatsargaus ir tyčinio apysunkio nusikaltimų padarymą, kuriuos įvykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, nustatyta nuteistajam nusikalstamo elgesio rizika, nagrinėjamu atveju, negalima teigti. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir pasirinkęs daryti nusikaltimą, turi prisiimti ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu.
Nors nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip pakankamai didelė ir nuteistasis 2015-11-12 dienai faktiškai atlikęs 1/3 bausmės. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.
Tai, kad nuteistasis turi šeimą, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, kuria socialius planus, yra įprastinis elgesys, būdingas daugumai nuteistųjų, tačiau teismo nuomone, šiuo metu tai dar neduoda absoliutaus pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu netaikytinas nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis M. L., būdamas laisvėje, šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Tenkinti skundo jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str., ir baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p., teismas,
nutarė:
Nuteistojo M. L. skundą dėl 2016 m. sausio 13 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 42 panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo ( kopijos) gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Nutarties kopijas siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.