- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- 1A-662-138-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Stankus (pirm.), Algerdas Urbšys, Jonas Furmanavičiaus, Algirdas Urbšis
- Nuteistasis
- V. D.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius, Dainius Svirinavičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Jono Furmanavičiaus, Algirdo Urbšio, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Dainiui Svirinavičiui, nuteistajam V. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. ir jo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-17 nuosprendžio, kuriuo
V. D. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2d. ir jam paskirta 2 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo bausmė. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., BK 65 str. 2 d., visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2007-10-19 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu bei 2007-12-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė V. D. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams ir 17 (septyniolikos) MGL dydžio 2210 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dešimties) litų bauda, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. nuteistas už tai, kad jis 2008-05-26 apie 04.15 val. slapta pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį VW LT 35 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1997 m. laidos, stovėjusį (duomenys neskelbtini), 22 549 Lt vertės su jame buvusiomis 41 vnt. plastmasinių dėžių bendros 820 Lt vertės, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 23 369 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2008-10-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, švelninti paskirtąją bausmę, jo atžvilgiu taikyti BK 75 str.ir bausmės vykdymą atidėti. Apelianto nuomone, jam paskirta per griežta bausmė. Nuteistasis nurodo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pilnai pripažinęs savo kaltę, padėjo išaiškinti visas jam žinomas nusikaltimo detales, ko teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, teismas jo atžvilgiu subendrindamas bausmes pagal BK 64 str., turėjo taikyti dalinį bausmių sudėjimo būdą.
Nuteistojo V. D. advokatas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-17 nuosprendį, skirti nuteistajam V. D. švelnesnę bausmę: už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-12-07 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti ne didesnę, kaip 3 metai laisvės atėmimo. Taikyti nuteistojo V. D. atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nustatant nuteistajam bandomąjį laikotarpį. Skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis grindžiamas kaltinamojo V. D. visišku prisipažinimu, tačiau nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta. Pagal BK 11 str. V. D. padaryta veika, numatyta BK 178 str. 2 d., priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, už jos padarymą įstatymų leidėjas numato ne tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir eilę švelnesnių bausmių. Advokato manymu, V. D. BK 41 str. išvardintų tikslų pasiekimui nebuvo ir nėra būtina skirti tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę, kurią jam paskyrė apylinkės teismas. Be to, skiriant bausmę V. D. yra pagrindas taikyti ne visiško, bet dalinio sudėjimo taisyklę ir tokiu būdu nuteistajam paskirti ne daugiau 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Advokato manymu, teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, neteisingai pritaikė BK 64 str. nuostatas. Teismo turi būti įvertinta tai, už kokias nusikalstama sveikas paskirtos bausmė yra sudedamos. Be to, atsižvelgtina į tai, kada įvykdyta vėlesnė nusikalstama veika. Skunde nurodoma, jog nusikalstama veika, numatyta BK 300 str. 2 d. už kurią V. D. buvo nuteistas 2007-12-07 nuosprendžiu ir nusikalstama veika, numatyta BK 178 str. 2 d., kuri V. D. inkriminuota 2008-10-17 nuosprendžiu, pagal savo pobūdį yra visiškai skirtingos nuskalstamos veikos. Dėl būtų teisinga taikyti V. D. dalinį laisvės atėmimo bausmių sudėjimą, paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę, ne didesnę nei 3 metai laisvės atėmimo. Baudžiamuoju įsakymu paskirtoji bauda yra sumokėta, dėl ko bauda nėra aktuali, sprendžiant šiuo metu atitinkamą bausmių subendrinimą V. D.. Skunde nurodoma, jog sprendžiant BK 75 str. reikalavimų taikymą atsižvelgtina į kitas svarbias aplinkybes. Byloje turi būti įvertinta tai, kad V. D. turi mažametį vaiką, kuriam teikė išlaikymą. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą teisme nuteistasis nebuvo oficialiai įforminęs savo tėvystę tam vaikui, tačiau, advokato nuomone, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas į tai turėtų atsižvelgti. Be to, V. D. gyveno kartu su neįgaliai tėvais, jis yra registruotas Darbo biržoje, iki suėmimą gyvenamąją vietą turėjo. Esant šioms aplinkybėms, advokatas mano, kad yra pagrindas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. D., remiantis BK 75 str. reikalavimais., BK normos nenumato, kad atidėjimas gali būti taikomas tik pirmą kartą teisiamam asmeniui. Be to, sprendžiant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, svarbu nustatyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini.
Apeliacinio skundų argumentai, jog pirmos instancijos teismas V. D. paskyrė griežtą bausmę, atmestini. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai V. D. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Paskirtoji bausmė nėra neteisingos ar aiškiai per griežtos. Bausmė paskirta teisingai.
LR BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 62 str. 2 d. 4 p. numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką.
Iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, kas teismo pagrįstai įvertinta baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, niekur nedirba ir pastovaus pajamų šaltinio neturi, V. D. anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus 2 kartus. V. D. nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino padaryto nusikaltimo aplinkybes ir būdą, kaltinamojo asmenybę, ir, vadovaudamasis LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis, atsižvelgdamas į kaltinamojo neigiamos orientacijos pastovumą, jo cinišką požiūrį į svetimą turtą, visuomenės saugomas vertybes, jo nenorą taisytis, užtikrindamas teisingumo principo įgyvendinimą, nusprendė, jog bausmių tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Be to, teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir pagrįstai sumažino V. D. laisvės atėmimo bausmę sankcijos ribose.
Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmos instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, neteisingai pritaikė BK 64 str. nuostatas, atmestinas. Teismas BK 64 str. pritaikė teisingai. BK 64 str. taikomas tuomet, kai neatlikus bausmės, yra skiriama bausmė už naujai padarytą nusikalstamą veiką, dėl ko teismas, paskyręs bausmę už naujai padarytą veiką ją subendrina su neatlikta bausme. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali ją visiškai ar iš dalies sudėti. Pirmos instancijos teismas teisingai subendrino šiuo nuosprendžiu paskirtąją laisvės atėmimo bausmę su baudžiamuoju 2007-10-19 įsakymu bei 2007-12-07 nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis ir galutinę bausmę paskyrė, taikant visiško sudėjimo būdą.
Apeliacinio skundo prašymas taikyti nuteistojo V. D. atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nustatant nuteistajam bandomąjį laikotarpį, atmestinas. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankama pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio, nuteistasis V. D. teisiamas trečią kartą, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių, kas rodo, kad V. D. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, dėl ko pirmos instancijos teismas pagrįstais nusprendė, kad švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, ir pagrįstai paskyrė V. D. realią laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. D., jos skyrimą motyvavo, nurodė, kodėl būtent skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, o ne alternatyvi bausmės rūšis, tokia kaip, bauda, areštas ar laisvės apribojimas, o būtent Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 56 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Už šios nusikalstamos veikos padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų, todėl paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga, švelninti nuteistajam bausmę pagal apeliacinių skundų motyvus pagrindo nėra.
Visi apeliacinių skundų motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. D. ir nuteistojo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus atmesti.