Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2018-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-179-607/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-02-19
Bylos Nr.
1-179-607/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Žebelienė
Kaltinamasis
Ž. N.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-179-607/2018(S)
Proceso Nr. 1-01-1-63525-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2017 m. vasario 19 d.Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės L. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirba, registruotas darbo biržoje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-03-02 pagal LR BK 140 str. 2 d. 4 mėn. viešųjų darbų, bausmę atliko 2017-07-21, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. N. 2017 m. gruodžio 4 d., apie 20 val. 37 min., namuose (duomenys neskelbtini), tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,32 prom. girtumo laipsnis), savo nepilnametei podukrai G. B., gim. (duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas peilį juo grasino, sakė, kad ją papjaus, taip suteikė nukentėjusiajai G. B. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Ž. N. kaltu neprisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 4 d. vakare, apie 18.30 val., grįžo į namus išgėręs alkoholio ir parsinešė alaus. Alų gėrė kartu su žmona miegamajame. Vaikai buvo kitame kambaryje. Kai išgėrė alų, nuėjo į virtuvę ir įsijungė televizorių. Pasiėmė peilį, kuris buvo plastikiniu kotu ir metaline nulaužta geležte. Juo pjovė lašinius mažais gabaliukais ir valgė. Per televizorių rodė filmą apie karą. Jis garsiai komentuodamas filmą pasakė „tai dabar visus papjaus“. Tuo metu iš kambario išėjo G. ir staigiai išbėgo į laiptinę. Jis eidamas iš virtuvės, rankoje laikydamas peilį, paklausė kur ji bėga tokiu laiku. G. buvo prie laukinių durų, ji nieko neatsakė, išėjo ir uždarė duris. Gal po 10 min. į namus grįžo G. kartu su policijos pareigūnais. Policijos pareigūnai užėję klausė kas namuose įvyko. Žmona L. pasakė, kad čia jokio smurto ir jokių grasinimų nebuvo, namuose viskas ramu. Policininkai patikrino jo ir žmonos girtumą, apžiūrėjo namus ir išvyko. Mano, kad G. jį neteisingai suprato, nes jis neturėjo omenyje, kad norėtų G. ar kažką iš šeimos narių papjauti. Galvoja, kad G. galėjo supykti, nes jis buvo išgėręs alkoholio (b. l. 123-124).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusioji G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 4 d., apie 15 val., grįžo į namus iš mokyklos. Tuo metu patėvis Ž. N., broliai N. ir N., buvo namuose. Mama iš darbo grįžo apie 18 val. Po vakarienės mama nuėjo atsigulti į miegamąjį. Su mama į miegamąjį nuėjo ir patėvis. Matė, kad patėvis Ž. iš stiklinės geria alų. Praėjus valandai laiko, būdama savo kambaryje, išgirdo triukšmą. Mama pykosi su patėviu. Ž. šaukė mamai, kad ji eitų parnešti dar alaus, ją vadino negražiais žodžiais, keikėsi. Po to, kai mama pasakė, kad alaus pirkti neis, Ž.iš miegamojo išėjo į tualetą, iš ten jis nuėjo į virtuvę. Ž. virtuvėje užtruko neilgai, girdėjo kaip iš metalinio stovo išsitraukė peilį. Matė kaip Ž.nuėjo į miegamąjį, ėjo už nugaros užsikišęs ranką. Jis vėl šaukė ant mamos. Kadangi Ž. nesiramino, ji nuėjo į miegamąjį, atidarė duris, pamatė, kad mama guli lovoje, o šalia jos ant lovos sėdi Ž.. Peilis buvo padėtas ant staliuko šalia lovos. Tai normalaus dydžio peilis, juodu galu, su nulūžusia geležte. Šalia jo dar buvo padėti lėkštė ir puodelis. Supykusi dėl keliamo triukšmo garsiai pasakė, kad „jeigu tokios nesąmonės vyksta, geriau išvis negerkit, jeigu nesiraminat išeinu iš namų“. Išeidama iš kambario stipriai trenkė durimis. Kai išėjo į koridorių išgirdo, kad Ž.ateina link jos. Ž. rankoje laikė peilį, išėjęs iš kambario jis garsiai pasakė „aš tave pirmą papjausiu“. Ji labai išsigando, pagalvojo, kad jis tikrai taip gali padaryti. Iškart bėgo link laukinių buto durų, jas atsirakino, išėjo į laiptinę ir skambino policijai (b. l. 16-17, 18-20).

Nukentėjusioji G. B. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad išgirdusi, kad mama ir patėvis pykstasi, atėjo į jų kambarį. Matė, kad patėvis susinervinęs. Kai patėvis pasakė „tave pirmą papjausiu“ labai išsigando, rankoje jis turėjo peilį. Ji bėgo prie buto lauko durų, patėvis ją vijosi (b. l. 43-44,45).

Nepilnametis liudytojas N. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su broliu ir sese G. buvo savo kambaryje. Išgirdo, kad kitame kambaryje mama su patėviu pykstasi, jie abudu šaukė. G. nuėjo pažiūrėti kas vyksta tėvų kambaryje. Po to sesė bėgo iš namų. Bėgdama sesė klykė. Patėvis sesę vijosi, buvo išėjęs trumpam į laiptinę ir grįžo atgal į namus. Tai matė, nes žiūrėjo pro durų tarpą. Po kurio laiko į namus grįžo sesė su policijos pareigūnais (b. l. 78-79, 82).

Nepilnametis liudytojas N. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dienos nepamena, tačiau vakare patėvis mamos L. paprašė pinigų alui nusipirkti. Mama su patėviu alų gėrė savo kambaryje. Jis su broliu Nagliu ir seserimi G. buvo savo kambaryje. Netrukus tėvų kambaryje kilo triukšmas. Dėl ko ten jie pykosi nesuprato. Sesė G. nuėjo į tėvų kambarį ir sakė, kad jie nesipyktų. Girdėjo, kad patėvis Ž. sesei pasakė, kad jis ją papjaus pirmą. Matė, kad patėvis rankoje laiko peilį. Sesuo išbėgo į laiptinę, o patėvis ją vijosi. Prieš išeidamas į laiptinę patėvis rankoje turėtą peilį pametė prie buto laukinių durų, viduje buto. Kaip suprato, jis nulipo tik iki pirmos laiptinės aikštelės ir grįžo į namus. Pasiėmė pamestą peilį, padėjo jį į vietą. Mama jam pasakė, kad dabar G. vėl iškvies policiją. Patėvis pradėjo ruoštis ir laukė policijos (b. l. 86-87, 90).

Liudytoja L. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-12-04 iš darbo į namus grįžo apie 19 val. Suprato, kad vyras Ž. N.yra neblaivus. Jis sakė, kad turi parsinešęs alaus ir siūlė kartu išgerti. Atsinešė į miegamąjį valgyti ir kartu su vyru gėrė alų. Kai baigėsi alus, Ž. N. liepė eiti į parduotuvę, nupirkti dar alaus. Ji atsisakė. Ž. nuėjo į virtuvę ir atėjo atgal į miegamąjį rankoje laikydamas peilį. Ž. garsiai reikalavo eiti nupirkti alaus, ji nesutiko, kilo triukšmas. Jie šaukė vienas ant kito. Į kambarį įėjo dukra G.. Ji pasakė "ką čia darote, ko šauki ant mamos, baigiat, jeigu taip šūkaujat, aš tada išeinu iš namų". G. apsisuko išeiti iš kambario. Kai ji išėjo iš kambario vyras ją bandė vytis. Tuo metu jis rankoje vis dar laikė peilį. Ž.jai pasakė "kur eini". Būdama miegamajame išgirdo, kad užsitrenkė laukinės buto durys. Maždaug po 10 min. su policininkais į namus grįžo G.. Įėję policininkai klausė kas čia vyksta, klausė kur yra Ž.. Ž. tuo metu buvo miegamajame, buvo ramus. Papasakojo, kad įvyko nesusipratimas. Pareigūnai patikrino abiejų girtumą ir išvyko (b. l. 52-53).

Iš Tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-12-04, 20.37 val., Ž. N. nustatytas 2.32 prom. girtumas (b. l. 13).

Iš Tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-12-05 papildomai tikrinant pranešimą, nepilnametė G. B. nurodė, kad Ž. N. ją vijosi, rankoje turėjo peilį, grasino, kad ‘‘ją pirmą papjaus“ (b. l. 1).

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš Ž. N. paimtas peilis ( b. l. 127).

Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas iš Ž. N. paimtas peilis (b. l. 130-133).

Nors Ž. N. kaltu neprisipažino, tačiau patvirtino, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankose turėjo peilį ir ištarė žodžius ,,tai dabar visus papjaus“. Jis teigė, kad žodžius pasakė komentuodamas filmą ir rankoje laikydamas peilį matė išbėgančią į laiptinę G. B.. Paaiškino, kad G. jį neteisingai suprato, nes jis ištardamas žodžius neturėjo omenyje, kad Gabiją nori papjauti. Nukentėjusioji G. B. ir nepilnamečiai liudytojai N. N., N. N. parodė, kad 2017-12-04 vakarą mama L. N. su patėviu Ž. N. vartojo alkoholį ir pykosi. G. B. tiek apklausta iš karto po įvykio, tiek apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino, kad patėvis Ž. N. vijosi ir laikydamas peilį rankose grasino jai pasakydamas ,,tave pirmą papjausiu“. Be to, liudytojas N. N. patvirtino nukentėjusiosios parodymus, parodė, kad matė patėvio rankose peilį ir girdėjo kaip Ž. N. pasakė sesei, kad jis ją papjaus pirmą. Nors liudytoja L. N. parodė, kad įvyko nesusipratimas dėl grasinimo nužudyti, tačiau ji taip pat paaiškino, kad Ž. N. atėjo į miegamąjį laikydamas rankose peilį ir reikalavo eiti nupirkti alaus. Esant tokiai situacijai, kaltinamojo neprisipažinimas ir jo sutuoktinės L. N. parodymai vertintini kritiškai. Akivaizdu, kad L. N. duodama parodymus norėjo palengvinti sutuoktinio Ž. N., kuris siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, teisinę padėtį. Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad Ž. N. padarė jam inkriminuojamą veiką. Ž. N. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 1 d., nes jis, rankoje laikydamas peilį grasino kad papjaus ir nukentėjusiajai G. B. suteikė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Ž. N. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str.). Jis teistas (b. l. 101-102), administracine tvarka baustas (b. l. 106-114). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei tai įtakojo jo veiksmus ir nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (LR BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.)

Kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą prokurorė siūlo paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. B..

Kaltinamasis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūloma skirti bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 152-155).

Kaltinamajam Ž. N. skirtina prokurorės siūloma bausmė-laisvės apribojimo bausmė, patikslinant, kad skiriami du įpareigojimai, vienas iš jų-įpareigojimas per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ( BPK 48 str.6d.5p.) ir antras įpareigojimas -gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. B. (BPK 48 str.7d.), o ne baudžiamojo poveikio priemonė. Bausmės dydis nustatytinas-LR BK 48 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu Tauragės apskrities VPK patyrė išlaidas susijusias su psichologės kelionės išlaidų apmokėjimo (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnis), todėl šios išlaidos – 14,91 Eur už kelionės išlaidas dėl psichologės dalyvavimo apklausoje, priteistinos iš Ž. N. (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Tauragės aps. VPK, kvito Nr. 063885, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas (b. l. 37).

Ž. N. kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, paliktinos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 148-149, 141-142).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

Ž. N. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. B..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą Tauragės aps. VPK, kvito Nr. 063885, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Ž. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

P. T. apskrities VPK turėtas 14,91 Eur už psichologės patirtas kelionės išlaidas dalyvaujant apklausoje, procesinėmis išlaidomis ir jas priteisti iš Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities VPK naudai, lėšas sumokant į Tauragės apskrities VPK sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke.

Išaiškinti Ž. N., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Daiva Žebelienė