Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma takyti priverčiamąsias medicinos priemones, T. M. gynėjui advokatui A. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, neteistam,

už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M. 2021 m. gruodžio 9 d., apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konflikto metu su tėvu F. M. mediniu kotu (lazda) vieną kartą smogė tėvui F. M. į dešinės pusės kaktą, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje, sukėlusią nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patikimai patvirtina, jog šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė T. M..

Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų T. M. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 10 d. duotų parodymų matyti, kad jis prisipažįsta, jog 2021 m. gruodžio 9 d., apie 09.00 val., bute, virtuvėje įvyko žodinis konfliktas su tėvu F. M., dėl ko įvyko konfliktas, nepamena. Konflikto metu jis iš savo kambario paėmė medinį kotą ir pradėjo „baksnotį“ tėvą, po to vieną kartą tėvui tuo pačiu mediniu kotu smogė į kaktą. Kodėl šitaip padarė, negali pasakyti. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tėvo atsiprašys, nori susitaikyti (1 t., 175 b. l).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis F. M. parodė, kad ruošėsi virtuvėje išnešti šiukšles, jos buvo supiltos į vieną maišelį. T. M. pasakė: „ateik, pasižiūrėk, kokia netvarka“. T. M. pats verda, kepa, jų gaminamo maisto nevartoja, indai palieka prisvilę, nieko nedaro. T. M. nuėjo į kambarį, atsinešė tokį naują šepečio kotą ir pradėjo jį badyti. Jo paklausė, ką daro, tada T. M. užsimojo ir jam trenkė, jis susvyravo, pargriuvo ant stalo. Paskui T. M. kažkur išėjo. Jis surinko šiukšles, išnešė į šiukšlinę, tada nuėjo į policiją. Į policiją norėjo paskambinti, bet žinojo, kad T. M. anksčiau buvo užblokavęs jo telefoną, todėl išėjo pėsčias. Viską pranešė, tada jį nusiuntė ekspertizei, nustatė sužalojimus. T. M. į kalbas neina nei su mama, nei su juo. Pasakė, kad kreipėsi į policiją, o T. M. tik atsakė: „taip, taip, taip“. Sėdi prie kompiuterio dieną naktį. Dieną miega iki trečios, ketvirtos valandos, o naktį kepą verda, tarška virtuvėje. T. M. su jais gyvena daugiau nei 10 metų. Anksčiau buvo išvažiavęs į A., ten dirbo, vėliau, lyg ir V. dirbo kažkur prie statybų. Paskui kaimynų sūnus, ar dukra buvo kažkur ten išvažiavę ir pranešė, kad T. M. yra blogai, pasakė, kad tegul važiuoja namo. Neprisimena, kokiais metais jis grįžo lėktuvu į R., draugai jį ten įsodino, paskui jis kelias paras niekur neišėjo ir pradėjo psichiškai „durniuoti“, plyteles daužyti, vėliau buvo uždarytas į psichiatrinę ligoninę. Joje išbuvo, atrodo, kelis mėnesius. Pirkdavo jam vaistus, bet pasirodo, kad T. M. juos įsidėjęs į burną vėliau išspjaudavo. Jis tų vaistų nebegėrė, guli ir niekas jam neberūpi, nei darbo neieško. Pastaraisiais metais dažnai jam būdavo problemų su psichika. Kai išeidavo į garažą darbuotis, jis terorizuodavo mamą. Šiuo metu jis yra namuose, guli. Jie su juo nebendrauja, nei jis kalbina, nei aš jį. Tai ne pirmas toks atvejis. Po šio įvykio daugiau tokių atvejų nebebuvo, motina yra ligoninėje jau ketvirtas mėnuo, o T. M. savo kambaryje užsidaro, prie kompiuterio, nežinau ką ten daro, kikena naktį. T. M. po šio įvykio nebandė atsiprašyti, nebuvo jokios kalbos ir iš viso mažai su juo bendravo. Jei jis jo nieko neklausia, jo nejudina, tada T. M. nėra agresyvus.

Iš 2021 m. gruodžio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad yra užfiksuoti F. M. 2022 m. gruodžio 9 d. nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės bei jo parodymai (1 t., 1-4 b. l.).

Iš 2021 m. gruodžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta. Įvykio vietoje yra penkių aukštų, mūrinis, daugiabutis gyvenamasis namas su keturiomis laiptinėmis. Patekus į namą pro trečią laiptinę, kuri yra iš vakarinės pusės su metalinėmis durimis, yra laiptai, kuriais pakylama į trečia aukštą. Dešinėje pusėje yra medinės durys su užrašu (duomenys neskelbtini). Atidarius medines duris, patenkama į buto koridorių, priešais, koridoriaus gale kairėje pusėje medinės įstiklintos durys, pro kurias patenkama į kambarį Nr. 1. Kambarys su balkonu, tvarkingas. Koridoriaus gale, dešinėje pusėje yra medinės įstiklintos durys, pro kurias patenkama į kambarį Nr. 2. Kambario dešinėje pusėje palei sieną ant grindų, kėdės, rūbų džiovyklos ir dėžėse sudėti netvarkingai rūbai, už rūbų kambario kampe matome medinį 150 cm. ilgio ir 2 cm. skersmens kotą, kuris nufotografuotas ir išimtas, pridėtas Nr. 0121000787609. Kambaryje Nr. 2 dešinėje pusėje prie sienos su langu stovi stalas, ant kurio padėtas nešiojamasis kompiuteris ir spausdintuvas. Kairėje pusėje sienos lova. Koridoriaus dešinėje pusėje virtuvė. Virtuvės dešinėje pusėje palei sieną spintelės su kriaukle, kurioje sudėti neplauti indai. Prie virtuvės medinės durys, pro kurias patenkama į vonios kambarį, kuris tvarkingas (1 t., 44-56 b. l.).

Iš 2021 m. gruodžio 9 d. asmens apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad F. M. dešinės pusės galvos srityje ties kakta matosi 70 mm ilgio x 20 mm pločio paraudimas ir patinimas. Daugiau kitų sužalojimų neužfiksuota (57-62 b. l.)

Iš 2021 m. gruodžio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G576/2021(03) matyti, kad F. M. nustatyta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryta paveikus kietu buku daiktu (-ais). Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (69 b. l.).

Taigi nekyla abejonių, jog T. M. 2021 m. gruodžio 9 d., apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konflikto metu su tėvu F. M. mediniu kotu (lazda) vieną kartą smogė tėvui F. M. į dešinės pusės kaktą, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje, sukėlusią nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais T. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės

Iš 2022 m. kovo 30 d. – 2022 m. balandžio 28 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad T. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), dėl kurio veikos padarymo metu ir šiuo metu ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. T. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę - stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (1 t., 131-135 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė L. Š. parodė, kad ekspertizės metu stebėta išreikšta psichozinė simptomatika, kuri reikšmingai veikia tiek T. M. elgesį, tiek afektą, jis yra visiškai nekritiškas savo būsenai, jo elgesys neadekvatus ir su pačiu savimi, kadangi dėl savo kliedesių daro visokius jo sveikatai žalingus eksperimentus. Jam rekomenduota taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokią priemonę rekomenduoja siekiant apsaugoti jį patį nuo savęs paties ir aplinkinius, kadangi jis remiasi kliedesinėmis išvadomis apie jį supantį pasaulį ir apie tai, kas vyksta su juo. Kaip tėtis sakė, jog kai prie jo nesikabinėja, jis nieko ir nedaro, bet jei jis patenka į bent kiek frustruojančią situaciją, jo elgesys yra visiškai neprognozuojamas. Eksperimentai su savimi yra tai, kad jis dideliais kiekiais save tepa jodu, peroksidu. Bando kelti iš savęs visokius nuodus, kurių prikaupė prieš 15 metų. Ten yra rimtų bėdų, jo oda pažeista. Tai yra žalingi eksperimentai su savimi paveikti kliedesinio suvokimo. Nuodais jis įvardina lakus, visokias medžiagas, kadangi yra dirbęs staliumi, todėl visko prisiuostęs. T. M. mąstymas yra visiškai dezorganizuotas, beveik neįmanoma su juo turėti adekvataus, normalaus kontakto. Apie sudavimą tėvui jis aiškina labai iš toli <…>“Rašiau kompiuteriu, tėvas, gal paveiktas televizijos, lyg kažko pagundintas, ar jis ar aš pradėjo priekaištauti, aš kaip visada nuėjau į kambarį, kaip suveikimas elektronikos, pamačiau lazdą ir kaip baksnodamas kaip ne pats, nuo rezultato buvau šokiruotas. 2001 Jonauskas man pasakė, kad darysim tą patį, ką su V. padarė“. Tiriamasis mano, kad tarp šių dalykų yra ryšys, nes „M. turi pažįstamą V., kuris buvo sužeidęs savo senelį lazda“. Pagalį pirkęs todėl, kad pagalys „jaukumo duoda ir tiesumo simbolis, „gavau pašalpą ir nusipirkau pagalį, tėvas, kai dirbo, buvo pagalį padaręs“. Žmogus yra labai sergantis, čia jau yra toks minčių kratinys. Čia yra citatos, ką jis sako.

Esant aptartų aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad T. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamu. Taigi, atsižvelgiant į ekspertės L. Š. teisiamajame posėdyje pateiktą išvadą, kad T. M. reikalingos priverčiamos medicininio poveikio priemonės, t. y. priverstinis stacionarinis gydymas ir stebėjimas bendrojo tipo stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taip pat jos ir T. M. tėvo F. M. paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šiuo metu T. M. dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare, todėl, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Pažymėtina, kad bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nagrinėjantis teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Taigi pagal tokį teisinį reglamentavimą teismo paskirto stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje metu paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms dėl T. M. būklės pagerėjimo, teismas, remdamasis gydytojų komisijos išvada, gali priimti sprendimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo į švelnesnę priemonę.

Daiktas – medinis kotas, saugomas Klaipėdos apskrities VPK, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

T. M., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, būnant nepakaltinamu, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktą – medinį kotą, saugomą Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.