- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-14
- Bylos Nr.
- 1A-87-380-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00039-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- R. M., D. B., V. V.
- Advokatai
- Vaclovas Ruškys
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. B. ir R. M. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn.; pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. nuostatomis, skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 8 mėn. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatomis prie paskirtos bausmės pridėta dalis Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-01-05 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 11 mėn. laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2012 m. vasario 10 d.
R. M. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn.; pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. nuostatomis, skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 m. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatomis prie paskirtos bausmės pridėta dalis Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-03-03 nutartimi subendrintos Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-01-05 nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-10 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2012 m. vasario 10 d. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. vasario 10 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteista solidariai iš V. V., D. B. ir R. M. 1040 Lt V. S. padarytai turtinei žalai atlyginti; iš dalies tenkinti A. G. ir A. P. civiliniai ieškiniai ir solidariai iš V. V., D. B. ir R. M. priteista 347 Lt A. P. ir 930 Lt A. G. padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiu nuteistas V. V. pagal BK 178 str. 2 d. ir 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., dėl kurio nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B., V. V. ir R. M. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą: jie, laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 4 d., 00.00 val. iki 2012 m. vasario 4 d., 05.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrininkų grupe, (duomenys neskelbtini), atidarę neužrakintas A. P. priklausančio ūkinio pastato duris, įsibrovė į patalpą, atkėlę ten stovėjusio A. P. priklausančio automobilio „FORD WINDSTAR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtį, pagrobė 240 Lt vertės akumuliatorių, atidarę bagažinės dangtį iš ten pagrobė 25 Lt vertės gesintuvą 1 litro talpos, 30 Lt vertės pakėlėją, 40 Lt vertės vaistinėlę, 12 Lt vertės avarinį ženklą, po to atidarę neužrakintas daržinės duris pateko į patalpą, iš ten stovėjusio nukentėjusiajam A. P. priklausančio traktoriaus „T-25“ kabinos pagrobė 230 Lt vertės akumuliatorių „Autopart“, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam A. P. bendrą 577 Lt turtinę žalą.
Tęsdami savo nusikalstamą veiką D. B., V. V. ir R. M. laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 4 d., 00.00 val. iki 2012 m. vasario 4 d., 05.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe, (duomenys neskelbtini), atsukę A. G. priklausančio traktoriaus „Belorus (duomenys neskelbtini) kuro bako dangtį iš jo pagrobė 60 Lt vertės 20 l dyzelio, po to atidarę neužrakintas traktoriaus kabinos dureles, pagrobė A. G. priklausančius du akumuliatorius „Blitz“ , kurio vieno kaina 270 Lt, bendra – 540 Lt, po to pro neužrakintas greta traktoriaus esančio garažo duris patekę į patalpą pagrobė 500 Lt vertės dvi 15 metrų ilgio suvirinimo aparto žarnas su reduktoriumi, 100 Lt vertės elektrinį šildytuvą, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajai A. G. 1200 Lt turtinę žalą.
Tęsdami savo nusikalstamą veiką D. B., V. V. ir R. M., laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 4 d., 00.00 val. iki 2012 m. vasario 4 d., 05.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrininkų grupe (duomenys neskelbtini), atidarę neužrakintas V. S. priklausančio garažo duris, įsibrovė į patalpą ir pagrobė nukentėjusiajam V. S. priklausančius 2 akumuliatorius „BANNER“, kurių vieno kaina 200 Lt, bendra - 400 Lt, 4 akumuliatorius „Trojan“, kurių vieno kaina 200 Lt, bendra - 800 Lt, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam V. S. 1200 Lt turtinę žalą.
Be to, D. B., V. V. ir R. M. įsibrovę į patalpą pasikėsino pagrobti automobilį, o būtent: D. B., V. V. ir R. M. laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 4 d., 00:00 val. iki 2012 m. vasario 4 d., 05.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrininkų grupe, atidarę neužrakintas nukentėjusiajam A. P. priklausančio ūkinio pastato duris, įsibrovę į patalpą, pasikėsino pagrobti A. P. priklausantį 4000 Lt vertės automobilį „FORD WINDSTAR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes be užvedimo raktelių, sujungus užvedimo spynelėje esančius laidus, užvesti automobilio nepavyko.
Be to, R. M. neturėdamas teisėto pagrindo laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentą,: 2012 m. vasario 7 d. tyrimo metu tiksliai nenustatytą laiką, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė V. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2012 m. vasario 7 d. 09.50 val., kurią UAB „EMP recycling“ priklausančioje metalo laužo supirktuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), parduodamas naudotus akumuliatorius, bendrovės darbuotojai pateikė ir taip ją panaudojo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. B. prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį. Iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad veikdamas kartu su V. V. ir R. M. siekė automobilį pagrobti, dėl to veiką perkvalifikuoti iš BK 178 str. 2 d. į BK 187 str. 1 d. ir paskirti bausmę. Jeigu teismas vertins, kad teisinio pagrindo perkvalifikuoti padarytą nusikalstamą veiką nėra, tuomet prašo paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Apeliaciniame skunde teigia, kad nors nei vienas iš nuteistųjų neprisipažino ketinę pagrobti automobilį, tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, darė išvadas, kad duoti parodymai vertintini kritiškai, tai paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti duomenys, nes įvykio vietoje buvęs automobilis buvo tvarkingas, bei važiuojantis, o po įvykio sugadintas. Teismas nuosprendį šioje dalyje grindė ir tuo, kad nei vienas iš nuteistųjų logiškai ir nuosekliai negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu visi buvo įlipę į automobilį ir mėgino jį užvesti. Todėl teismas ir darė išvadas, kad automobilį siekta pagrobti. Apeliantas šioje nuosprendžio dalyje su teismo išvada nesutinka. Nuo pirmosios apklausos nuoširdžiai prisipažino įvykdęs jam inkriminuotas veikas, susijusias su įvykdytomis vagystėmis. Iš dalies apelianto duotų parodymų, kaltu buvo pripažintas ir kitas nusikalstamų veikų bendrininkas R. M., nors jis dėl visų jam inkriminuotų veikų ir neprisipažino. Todėl galima daryti išvadas, kad parodymus davė nuoseklius, nesiekė nuslėpti buvusias aplinkybes ir išvengti aplinkybes ir išvengti bausmės už padarytas nusikalstamas veikas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam A. P. priklausančio automobilio buvo išdraskytas priekinės panelės skydelis, nutraukti po juo buvę laidai ir sugadinta užvedimo spynelė, bei sugadinta mikroschema. Tačiau byloje yra ir duomenys, patvirtinantys, kad automobilį buvo siekiama tik užvesti, o ne pagrobti. Jokių kitų duomenų, kurie įrodytų siekimą pagrobti automobilį, nustatyta nebuvo. Juo labiau, kad į nusikaltimo vietą, jie buvo atvykę savo automobiliais, tai leidžia daryti išvadą, kad kiti automobiliai jiems nebuvo reikalingi. Apeliantas mano, jog teismas nuosprendį grindė abejonėmis, o tai prieštarauja nuosprendžio surašymo taisyklėms. Perkvalifikavus apelianto veiką iš BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. į BK 187 str. 1 d., prašo skirti bausmę sankcijos ribose, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant laisvės atėmimo bausmės. Teismas kaltę švelninančia aplinkybe turėtų pripažinti tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Apeliantas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena kartu su tėvais, charakterizuojamas teigiamai.
Apeliaciniu skundu R. M. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neišanalizavo visų byloje esančių įrodymų. Apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė tik subjektyviais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų parodymais, išvestiniais įrodymais, kurių nepatvirtina jokia objektyvi byloje surinkta medžiaga. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog apelianto kaltę iš esmės grindžia kitų kaltinamųjų D. B. ir V. V. parodymai, kurie visą tyrimo laikotarpį buvo nuoseklūs, nekito. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta jokių objektyvių ar subjektyvių priežasčių dėl kurių D. B. ar V. V. būtų galėjęs apkalbėti R. M.. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka, nes ji šališka ir deklaratyvi, visiškai nepagrįsta byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei visų byloje esančių įrodymų viseto analize. Apeliantas teismo posėdžio metu nesutiko su jam pareikštais kaltinimais dėl vagystės, nurodė, jog D. B. ir V. V. buvo apkalbėtas ir nurodė apkalbėjimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas tai įvertino tik formaliai. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė nuosprendžio surašymo taisykles, nes apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Apeliantui susipažinus su Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012-04-23 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kyla abejonių dėl šios specialisto išvados pagrįstumo. Jis teigia, kad aplinkybės apie apelianto tariamai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. 1 d., yra nustatytos specialisto išvadoje, o ne ekspertizės akte. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi visų reikalingų procesinių priemonių, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Abejonių kelia ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. J. parodymai dėl 2012 m. sausio mėn. pabaigoje ar vasario mėn. pradžioje tariamai pamestos piniginės ir dėl jos grąžinimo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo apelianto gynėjos teismo posėdyje išsamiai nurodytų aplinkybių dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų tarp specialisto išvados bei kitos ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos, nenustatė objektyvios tiesos byloje.
Apeliantai ir jų gynėjai advokatai prašo jų apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistuosius D. B., V. V. ir R. M. kaltais dėl V. S., A. G. ir A. P. turto pagrobimo įsibrovus į patalpą, pasikėsinimo pagrobti A. P. priklausantį automobilį „FORD WINDSTAR“. Tačiau nepagrįstai šias veikas kvalifikavo kaip atskirus nusikaltimus, todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad dalies daiktų pasisavinimas leidžia veiką kvalifikuoti kaip baigtą nusikaltimą. Pažymėtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką vagystė įsibrovus į patalpą laikoma baigta, realiai užvaldžius bent dalį ketinto pagrobti turto. Pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatė, kad nuteistieji veikdami bendrininkų grupėje (duomenys neskelbtini), atidarę neužrakintas nukentėjusiajam A. P. priklausančio ūkinio pastato duris, įsibrovė į patalpą, atkėlę ten stovėjusio A. P. priklausančio automobilio „FORD WINDSTAR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtį, pagrobė 240 Lt vertės akumuliatorių, atidarę bagažinės dangtį iš ten pagrobė 25 Lt vertės gesintuvą 1 litro talpos, 30 Lt vertės pakėlėją, 40 Lt vertės vaistinėlę, 12 Lt vertės avarinį ženklą, ir tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje pasikėsino pagrobti A. P. priklausantį 4000 Lt vertės automobilį „FORD WINDSTAR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi be užvedimo raktelių, sujungus užvedimo spynelėje esančius laidus, užvesti automobilio nepavyko. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią veiką vertino kaip du atskirus nusikaltimus ir kvalifikuodamas šią nuteistųjų veiką pagal BK 178 str. 2 d. ir 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, perkvalifikuojant šią nuteistųjų veiką pagal BK 178 str. 2 d. Nors nuteistojo V. V. atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas, tačiau aptartas nuosprendžio švelninimo pagrindas liečia ir jį. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 5 d. nuosprendis keistinas ir dėl nuteistojo V. V..
Dėl D. B. apeliacinio skundo argumentų
Nors nuteistasis D. B. nesutinka, kad veikdamas kartu su V. V. ir R. M. siekė pagrobti automobilį, mano, kad ši veika turi būti kvalifikuota pagal BK 187 str. 1 d., tačiau kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. B., V. V. ir R. M., veikdami bendrininkų grupe, atidarė neužrakintas nukentėjusiajam A. P. priklausančio ūkinio pastato duris, įsibrovė į patalpą, iš kur pasikėsino pagrobti A. P. priklausantį automobilį „FORD WINDSTAR“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi be užvedimo raktelių, sujungus užvedimo spynelėje esančius laidus, užvesti automobilio nepavyko. Nuteistasis D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilio „FORD WINDSTAR“ durelės buvo neužrakintos, jie susėdo į vidų, pabandė užvesti automobilį, tačiau nepavyko. Automobilio vogti neketino. Automobilį bandė užvesti sujungdami laidus (3 t., b. l. 3). Nuteistasis V. V. patvirtino nuteistojo D. B. parodymus, jis teigė, kad jie tik norėjo pabandyti ar jiems pavyks užvesti automobilį (3 t., b. l. 4). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu D. B. teigė, jog jeigu būtų pavykę užvesti automobilį, būtų jį pavogę, nors dėl to nesitarė (1 t., b. l. 138). Vėliau savo parodymus nuteistasis keitė ir neigė, jog jie norėjo automobilį pavogti. Nuteistasis V. V. aiškino, jog nežino ar pavykus užvesti automobilį, būtų jį pavogę, nes jie apie tai nekalbėjo (2 t., b. l. 6). Nuteistasis R. M. neigė, jog buvo susitikęs su D. B. ir V. V. ir dėl jam inkriminuotų nusikaltimų savo kaltės nepripažino (3 t., b. l. 4), ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus. Kaip matyti, nei D. B., nei V. V. neneigė, jog įlipę į automobilį, bandė jį užvesti, sujungdami laidus. Nukentėjusysis A. P. parodė, kad buvo įsibrauta į automobilį „FORD WINDSTAR“, sugadinta automobilio užvedimo spynelė, elektros instaliacija, nupjauti užvedimo laidai, išimta mikroschema (1 t., b. l. 22-23; 3 t., b. l. 4). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 4-16). Nors nuteistieji teigia, kad jie nenorėjo vogti automobilį, tačiau negalėjo paaiškinti kokiu tikslu siekė užvesti automobilį. Be to, užvesti automobilį bandė visi trys. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. B., V. V. ir R. M., veikdami kartu, įsibrovę į patalpą, pasikėsino pagrobti A. P. priklausantį automobilį.
Nustačius, kad nuteistojo D. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d., atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad D. B. neturėjo tikslo pagrobti automobilio, todėl jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami tik kaip turto sunaikinimas ar sugadinimas. Pagal BK 187 str. 1 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veiklos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Neįtikėtina, kad nuteistieji grobdami turtą turėjo laiko ardyti ir sujunginėti automobilio užvedimo laidus vien tam, kad sugadintų automobilį. Iš nuteistųjų parodymų matyti, kad jų tyčia buvo nukreipta pagrobti automobilį „FORD WINDSTAR“. Nuteistieji norėjo užvesti automobilį. Į automobilį įlipo visi trys nuteistieji ir bandė jį užvesti, todėl tai leidžia daryti išvadą, jog automobilį siekė pagrobti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistieji į nusikaltimo vietą buvo atvykę savo automobiliais, todėl jiems nereikėjo kito automobilio. Tačiau pats apeliantas parodė, kad jis važiavo automobiliu „BMW“, R. M. vairavo automobilį „Mitsubichi Galant“, kartu su juo važiavo V. V. (3 t., b. l. 3). Nuteistojo D. B. parodymus patvirtino nuteistasis V. V.. Nustačius, jog V. V. važiavo kartu su R. M., apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes jie buvo atvykę tik su dviem automobiliais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tik nepagrįstai D. B., V. V., M. M. veiką kvalifikavo kaip du atskirus nusikaltimus pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.178 str. 2 d., todėl nuteistųjų veika perkvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d.
Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 str. 1 d., nes jis iš esmės visas aplinkybes pripažino, nuoširdžiai gailisi. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Teismui pripažįstant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti, pirma, kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. keitė savo parodymus, iš pradžių jis teigė, jog jeigu būtų pavykę užvesti automobilį, būtų jį pavogę, nors dėl to nesitarė (1 t., b. l. 138). Vėliau nuteistasis neigė, jog jie norėjo automobilį pavogti. Teisiamojo posėdžio metu taip pat neprisipažino kėsinęsis pagrobti automobilį. Esant tokioms aplinkybėms, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti taikoma.
Dėl R. M. apeliacinio skundo argumentų
Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, nepavykus surasti ir apklausti liudytoją V. J., buvo apklausta liudytoja L. P..
Apygardos teisme liudytoja L. P. parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Visų aplinkybių tiksliai neatsimena. Buvo pavedimas apklausti V. J. tėvus, kurie davė V. J. telefono numerį. V. J. buvo užsienyje. Paskambinus V. J., jis sakė, kad buvo pametęs tapatybės kortelę, vėliau tapatybės kortelė atsirado. Tarnybiniame pranešime yra užfiksuota, kad tapatybės kortelė buvo rasta.
Nuteistasis R. M. pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė, parodė, kad su D. B. ir V. V. nuo vaikystės yra draugai, kurie jį apkalbėjo. Mano, kad D. B. ir V. V. supyko ant jo, nes po ankstesnių vagysčių buvo blogai padalinti pinigai. Teigia, kad vagysčių išvakarėse susitikę nebuvo, niekur su jais nevažiavo (3 t., b. l. 4). Ikiteisminio tyrimo metu R. M. savo kaltę taip pat neigė. Tuo tarpu, tiek D. B., tiek V. V. nuo pat pirmos apklausos nuosekliai parodė, kad visas jiems inkriminuotas vagystes padarė kartu su R. M.. Nors R. M. teigia, jog D. B. ir V. V. jį apkalbėjo, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta jokių objektyvių ar subjektyvių priežasčių dėl kurių nuteistieji būtų galėję apkalbėti R. M.. Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. M. parodymai buvo nuoseklūs, be prieštaravimų, pagrįsti liudytojos V. M. parodymais. Liudytoja V. M. parodė, kad yra R. M. mama, nusikaltimų padarymo dieną R. M. buvo namuose, taisė tėvo automobilį. Mažai tikėtina, kad jis buvo išėjęs iš namų. Išvykęs buvo gal 1 val., vakare buvo namuose (3 t., b. l. 4). Kaip matyti iš liudytojos parodymų, ji nėra įsitikinusi, jog R. M. buvo namuose. Be to, liudytoja buvo apklausta tik teisiamojo posėdžio metu, R. M. gynėjos advokato padėjėjos K. P. prašymu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nuteistasis R. M. nesakė, jog nusikaltimų padarymo metu jis buvo namuose ir tai gali paliudyti V. M.. Įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu teritorijoje pastebėti trijų skirtingų batų padų pėdsakai (1 t., b. l. 34, 40-41). Įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), prie A. P. priklausančio pastato, apžiūros metu teritorijoje, sniege pastebėti trijų skirtingų raštų batų padų pėdsakai (1 t., b. l. 5-6, 7-10, 16). Įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu teritorijoje pastebėti trijų skirtingų batų padų pėdsakai (1 t., b. l. 55, 66). Minėti įvykio vietos apžiūros protokolai patvirtina nuteistųjų D. B. ir V. V. parodymus, jog nusikalstamas veikas jie darė trise. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad įvertinus pagrobto turto kiekį, jo masę, dydžius, išvežimui iš įvykio vietos buvo naudojamos dvi transporto priemonės, ką nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino nuteistieji D. B. ir V. V.. Nuteistųjų D. B. ir V. V. parodymus patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai. D. B. parodė, kad visus pavogtus daiktus nuvežė pas R. M., nes jis turėjo daiktus parduoti. Vasario 7 d. R. M. jam davė 160 Lt (3 t., b. l. 3). Nuteistasis V. V. parodė, kad pavogtus daiktus nuvežė pas R. M., tačiau pinigų iš jo negavo (3 t., b. l. 4). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pavogti akumuliatoriai buvo priduoti į metalo laužo supirktuvę UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 7 vnt. akumuliatorių ir pinigų išmokėjimo kvitą (1 t., b. l. 88). Buvo nustatyta, kad metalo laužo supirktuvėje buvo akumuliatoriai, pavogti iš V. S., A. P., A. G. (1 t., b. l. 90-93). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. vasario 7 d. pinigų apmokėjimo už akumuliatorius kvite Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė V. J. (1 t., b. l. 94). Liudytoja E. K. parodė, kad 2012 m. vasario 7 d. dirbo metalo laužo supirktuvėje, ryte atėjo trys vaikinai, kurie atnešė priduoti naudotus automobilių akumuliatorius. Asmuo, pridavęs metalo laužą, pateikia dokumentą, patvirtinantį jo tapatybę. Visada sutikrina dokumente esančio asmens nuotrauką su jį pateikusiu asmeniu. Nekilo jokių abejonių, ar dokumento savininkas pateikė dokumentą (1 t., b. l. 77-78). Liudytoja J. J. parodė, kad vasario mėn. pabaigoje jos sūnus V. J. išvyko į Vokietiją (1 t., b. l. 84). Tyrėja L. P. ikiteisminio tyrimo metu neapklausė liudytojo V. J., nes jis buvo išvykęs ir dirbo užsienyje. Jai telefoninio pokalbio metu V. J. paaiškino, jog 2012 m. sausio mėn. pabaigoje ar vasario mėn. pradžioje, buvo pametęs savo piniginę, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė. Po kelių dienų jam paskambino nepažįstamas vyriškis ir pasakė, jog atrado jo piniginę su dokumentais, kurią nori jam grąžinti. Vyriškio jam grąžinusio daiktus ir dokumentus jis nepažįsta. Apygardos teisme liudytoja L. P. patvirtino, kad atliekant ikiteisminį tyrimą V. J. buvo užsienyje. Paskambinus V. J., jis sakė, kad buvo pametęs tapatybės kortelę, vėliau tapatybės kortelė atsirado. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto 2012 m. balandžio 23 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2012 m. vasario 7 d. pinigų išmokėjimo kvite Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. vardu pasirašė R. M. (1 t., b. l. 117-119). Visi šie įrodymai patvirtina nuoseklius ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus nuteistųjų D. B. ir V. V. parodymus apie R. M. dalyvavimą nusikaltimuose pagrobiant nukentėjusiesiems A. P., A. G., V. S. priklausančius daiktus, pasikėsinimą pagrobti A. P. priklausantį automobilį, panaudojimą fizinio asmens dokumentą, ir paneigia nuteistojo R. M. ir liudytojos V. M. parodymus. Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis R. M. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kurie neduoda pagrindo dėl R. M. kaltės daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas. Apeliaciniame skunde nuteistasis abejoja dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. balandžio 23 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. balandžio 23 d. buvo atliktas rašysenos tyrimas, kurį atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus vyriausioji ekspertė D. G., turinti aukštąjį išsilavinimą, rašysenos teismo eksperto kvalifikaciją ir 8 metų ekspertinio darbo stažą, bei vyriausiasis ekspertas A. M., turintis aukštąjį techninį išsilavinimą, rašysenos teismo eksperto kvalifikaciją ir 16 metų ekspertinio darbo stažą. Byloje nėra duomenų, kad tyrimą atlikę specialistai neturėjo reikiamos kvalifikacijos minėtam tyrimui atlikti ar buvo suinteresuoti šioje byloje, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Kadangi nebuvo jokio pagrindo abejoti specialistų kompetencija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi specialisto išvadomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. M. dėl svetimo turto pagrobimo ir neteisėto svetimo dokumento panaudojimo. Nuteistojo kaltę patvirtinta byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Savo išvadas nuteistojo R. M. kaltės klausimu pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pakankamai išsamiai argumentavo ir detaliai išanalizavo įrodymus, kurie paneigė nuteistojo versiją, jog jis nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų.
Perkvalifikavus V. V., D. B. ir R. M. veiką iš 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.178 str. 2 d. į BK 178 str. 2 d. spręstinas bausmių skyrimo klausimas.
Skiriant bausmę V. V., atsižvelgiama į tai, kad jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, į kaltės formą – nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, į asmenybę – V. V. nedirba, pirmiau neteistas, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Naikintinas BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatų taikymas.
Skiriant bausmę nuteistajam D. B., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jo asmenybę. D. B. padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau 2 kartus teistas, bausmės vykdymas jam buvo atidėtas du kartus, teistumas nėra išnykęs. Pažymėtina, kad nuteistasis tyčinį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (1 t., b. l. 176-177). Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Kadangi D. B. nusikalto teistumui neišnykus, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Todėl už tyčinio nusikaltimo padarymą skirtina D. B. griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 m. 1 mėn. 15 d.). Atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, padarytos žalos atlyginimą, seniūnijos teigiamą charakteristiką (2 t., b. l. 179), D. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už šios bausmės vidurkį numatytą BK 178 str. 2 d. sankcijoje. Naujai paskirta bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi vadovaujantis BK 64 str. ir taikant tokią pat proporciją, kaip buvo subendrinta skundžiamame nuosprendyje, prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, paskirtos Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nuosprendžiu. Naikintinas BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatų taikymas.
R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad svetimo turto pagrobimą padarė veikdamas bendrininkų grupe. Skiriant bausmę R. M. už nusikaltimo numatyto BK 178 str. 2 d. padarymą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, jo asmenybę. Padarytas apysunkis nusikaltimas, tiesiogine tyčia. R. M. anksčiau teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. R. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Naujai paskirta bausmė bendrintina vadovaujantis BK 63 str. 4 d. nuostatomis, dalinio sudėjimo būdu su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. nuostatomis prie 2011-03-03 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2011-01-05 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2010-12-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį paskirtos bausmės, taikant tokias pat proporcijas, kaip buvo subendrinta skundžiamame nuosprendyje.
Pagal BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos (baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai) išvadų 8 punkte (Teismų praktika Nr. 28) konstatuota, kad sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bei kitus bylos duomenis. Tačiau tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų D. B. ar R. M. atidėti bausmės vykdymą nėra. Priešingai, kolegija laiko, jog anksčiau išdėstytų aplinkybių, apibūdinančių nuteistųjų asmenybes ir jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį visetas neduoda jokio pagrindo tikėtis išvardintų bausmės tikslų pasiekimo be realaus bausmės atlikimo. Jau ne kartą nepateisinę teismo jiems parodyto pasitikėjimo, toliau darydami nusikalstamas veikas D. B. ir R. M. demonstruoja atkaklų nenorą stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, laikytis visuotinai priimtų elgesio normų ir taisyklių. Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai jiems atliekant paskirtą bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistųjų D. B. ir R. M. apeliacinius skundus atmesti.
Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį pakeisti:
V. V. veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį būti namie nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu ir pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti per šešis mėnesius 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
D. B. veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Panaikinti BK 63 str. 4 d. nuostatų taikymą.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. nuostatomis prie paskirtos bausmės pridėti dalį 2011-01-05 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
R. M. veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. nuostatomis, šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti R. M. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. nuostatomis prie 2011-03-03 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2011-01-05 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2010-12-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėti dalį paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.