- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- 1A-135-768/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39980-21-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis (pirm.), Valdas Petras Meidus, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- E. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas), Valdo Petro Meidaus ir Dainos Vaidachavičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdų, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, o šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Į bausmės laiką įskaitytas visas pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2022 m. gegužės 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. M. nuteistas už tai, kad veikdamas vieninga tyčia, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: nuo 2021 m. lapkričio 13 d., 19.45 val. iki 2021 m. lapkričio 14 d., 01.42 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą atlikti finansines operacijas ir savo naudai įgyti svetimą turtą, iš K. S. priklausančios piniginės, pagrobė K. S. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Bekontaktė Debit MC” Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią eminentui AB „Swedbank“ ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti – PIN slaptažodį, kuriuos laikė su savimi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laikotarpį jų negrąžindamas.
2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad turėdamas tyčią, apgaule savo naudai įgyti svetimą – K. S. priklausantį turtą – grynuosius pinigus, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei tokia apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2021 m. lapkričio 14 d. 01.42 val., bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, panaudojo neteisėtai laikomą K. S. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, „Bekontaktė Debit MC” kurios Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią eminentui AB „Swedbank“, ir nukentėjusiajai banko išduotą naudotojo PIN kodą, iniciavo finansinę operaciją ir nuėmė 100 eurų;
2021 m. lapkričio 14 d. 01.43 val., bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, panaudojo neteisėtai laikomą K. S. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, „Bekontaktė Debit MC” kurios Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią eminentui AB „Swedbank“, ir nukentėjusiajai banko išduotą naudotojo PIN kodą, iniciavo finansinę operaciją ir patikrino sąskaitos likutį;
2021 m. lapkričio 14 d. apie 01.42 val., bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, panaudojo neteisėtai laikomą K. S. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę „Bekontaktė Debit MC” kurios Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią eminentui AB „Swedbank“, ir nukentėjusiajai banko išduotą naudotojo PIN kodą, iniciavo finansinę operaciją ir nuėmė 200 eurų, taip pasisavino nukentėjusiosios pinigus - 300 eurų, tokiu būdu neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę pakankamą finansinei operacijai inicijuoti ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN slaptažodį, neteisėtai iniciavo tris finansines operacijas bei apgaule įgijo nukentėjusiajai K. S. priklausančius pinigus, ir tokiu būdu padarė jai 300 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti E. M. skirtą laisvės atėmimo bausmę.
3.1. Manoma, kad teismas neįžvelgė visų faktų, t. y., kad apeliantas visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir labai gailisi; atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam atleido, ir kurios nuomone, apeliantas yra nuteistas per griežtai.
3.2. Akcentuojama, kad apeliantas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, daug ką suprato ir ateityje nusikaltimų nebedarys. Skirta bausmė kiek per griežta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nuteistojo E. M. apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras G. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį. Cituodamas skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės – jiems pritaria ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą bei pagrįstą nuosprendį, todėl skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašydamas ją švelninti, todėl teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokia situacija nėra susidariusi.
7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Apeliantas nuteistas už du tyčinius, baigtus, apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus nuosavybei bei finansų sistemai. Įvertinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat nustatyta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas – tai jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, jog pirmosios instancijos teismas išanalizavo apelianto asmenybę – įvertino tai, kad apeliantas būdamas pakankamai jauno amžiaus, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau penktąjį kartą, kas iš tiesų rodo apelianto ne tik atsakomybės bei socialinės brandos stoką, visuomenės saugomų vertybių svarbos suvokimo trūkumą, tačiau ir nenorą keisti gyvenimo būdo teigiama linkme. Kartu pastebėtina, kad apeliantas praeityje ne kartą teistas ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus, eilę kartų baustas administracine tvarka, dalis nuobaudų nėra tinkamai įvykdytos. Tiesa, nelieka nepastebėta, kad nors apeliantas darbingo amžiaus, tačiau duomenys apie asmenį iš „Sodros“ išrašo patvirtina, kad jo darbinė veikla buvo labiau trumpalaikė nei nuolatinė, todėl ir šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pragyvenimui apeliantas gaudavo lėšų ir iš neteisėtos veiklos – vagysčių, plėšimo.
8. Iš ankstesnių apeliantui priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių taip pat matyti, kad anksčiau jam buvo skiriamos visos įmanomos švelnesnės bausmės rūšys, tačiau tai esminės teigiamos įtakos nepadarė. Priešingai, jis ir toliau darė tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, o tai rodo, kad apeliantas visiškai nesiekė keisti netinkamo požiūrio ne tik į savo elgesį, tačiau ir į gyvenimo būdą apskritai. Taigi, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas aptariamu atveju visiškai pagrįstai parinko pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kas yra visiškai suprantama ir teisinga. Be to, kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusioji apeliantui atleido, pretenzijų jam nereiškia, nereikalauja atlyginti žalą, skyrė jam laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė labiau artima sankcijoje numatytam bausmės minimumui, nei vidurkiui. Subendrinęs bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais (BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalies 1 punktas), teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę pagrįstai sumažino 1/3 dalimi. Taigi, aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus apeliantui skirtinai bausmei reikšmingus bylos duomenis ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnius. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui tiek dėl parinktos nuteistajam bausmės rūšies – laisvės atėmimo, tiek dėl jos dydžio. Skirti švelnesnę bausmę, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.
9. Atkreiptinas dėmesys ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas apeliantui paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais, taikė jam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – šias bausmes ne visiškai, bet iš dalies sudėjo (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys). Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam E. M. paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta ar neteisinga.
10. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, gailisi taip pasielgęs, tačiau į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, todėl dar kartą į ją atsižvelgti ir tuo pačiu pagrindu švelninti bausmę nėra teisinio pagrindo. Aplinkybė, jog nukentėjusioji atleido apeliantui ir jos nuomone, pastarajam skirta bausmė per griežta, taip pat nesuponuoja išvados bausmės švelninimui. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui švelnesnę nei straipsnio sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, šias aplinkybes iš esmės įvertino, kadangi individualizuojant bausmę, buvo atsižvelgta į tai, jog nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ir, kad nukentėjusioji jam jokių pretenzijų neturi.
11. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį, švelninant apeliantui paskirtą bausmę, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.