Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovei R. R., ieškovės atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, atsakovams A. R., V. M., institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovams A. R., V. M. dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nuginčijimo ir tėvystės jam nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą atstovė A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nuginčyta tėvystė, nes vaikas turi teisę žinoti savo tikrąjį biologinį tėvą, tarp šalių ginčo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-02-23 gimė Ž. R., 2014-03-04 išduotame gimimo liudijime AA Nr. 897942 ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2014-03-04 gimimo įraše Nr. 338 Ž. R. mama nurodyta R. R., o tėvas A. R. (b. l. 4, 12). 2014-01-14 A. R. ir R. R. santuoka nutraukta, 2014-03-04 išduotas ištuokos liudijimas, įrašo Nr. 60 (b. l. 5).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu A. R. kartu nebegyvena ir neveda santuokinio gyvenimo nuo 2013 metų, nors jų santuoka nutraukta tik 2014-01-14, o nuo 2013 metų ieškovė gyvena su atsakovu V. M., šiuos faktus patvirtino ieškovė bei atsakovai. Iš gimimo įrašo matyti, kad Ž. R. gimė 2014-02-23, t. y. praėjus beveik metams nuo tada, kai sutuoktiniai A. R. ir R. R. faktiškai nutraukė santykius. Atsižvelgiant į tai, kad pagal faktines aplinkybes atsakovas A. R. negali būti Ž. R. tėvas, bei į tai, kad atsakovas A. R. pripažįsta, kad jis nėra Ž. R. biologinis tėvas, su ieškiniu sutinka, ieškovė ir atsakovas V. M. pripažįsta, kad Ž. R. biologinis tėvas yra atsakovas V. M., vaiko teisių apsaugos institucija pateikė išvadą, kurioje ieškinį prašo patenkinti, teismas šį faktą laiko nustatytu (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, pripažintina, kad atsakovas A. R. nėra Ž. R. biologinis tėvas, 2014-03-04 gimimo įraše Nr. 338 įrašyti duomenys apie vaiko Ž. R. tėvą naikintini. (CK 3.150, 3.152 straipsniai).

Ieškovė ir atsakovas V. M. prašo nustatyti, kad atsakovas V. M. yra Ž. R. biologinis tėvas. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Teismas šeimos bylose turi būti aktyvus, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. M. pripažįsta, jog jis yra Ž. R. tėvas, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti atsakovą V. M. Ž. R. tėvu (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistina 145,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, t.y. iš kiekvieno po 72,50 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas A. R., a.k. (duomenys neskelbtini), nėra Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Panaikinti Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 338, išduotame 2014-03-04 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą „tėvas A. R., a.k. (duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti, kad atsakovas V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), yra Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o Ž. R. yra atsakovo V. M. sūnus.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai duomenų apie vaiko tėvą pakeitimui.

Priteisti iš atsakovo A. R.72,50 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo V. M. 72,50 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.