- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-26
- Bylos Nr.
- N-575-5815-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutarimo G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. S. už tai, kad jis 2010 m. balandžio 12 d., 10 val., kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 100 kilometre, vairavo automobilį Peugeot 605, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,99 promilių), kai teisė vairuoti atimta. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 25 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą G. S. paskyrė 20 parų administracinį areštą su transporto priemonės – automobilio Peugeot 605, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Nurodė, kad G. S. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kita bylos medžiaga. G. S. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nutarimu jau buvo paskirta nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis prisipažįsta, gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), yra neįgalus, turi galiojančią administracinę nuobaudą, bei į padaryto nusižengimo pobūdį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. S. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutarimą pakeisti ir skirti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą. Taip pat prašo sustabdyti teismo nutarimo vykdymą iki šio skundo išnagrinėjimo. Pažeidimą pripažįsta ir dėl jo gailisi. Nurodo, kad teismas nesvarstė ATPK 30¹ straipsnyje numatytos galimybės taikyti švelnesnę nuobaudą negu numato įstatymas. Pažymi, kad dėl aktyvios kepenų cirozės pastoviai vartoja vaistus, taip pat serga epilepsija. Mano, kad 20 parų areštas jam negali būti skiriamas, nes nutraukus vaistų vartojimą jam gali sutrikti sveikata. Pažymi, kad teismas nesvarstė ir galimybės atidėti administracinio arešto vykdymą paskiriant viešuosius darbus (ATPK 338¹ str.). Apeliantas, nors ir yra neįgalus, atlikti nesunkius viešuosius darbus gali ir sutinka. Kaip galimą administracinės nuobaudos variantą nurodo ir piniginę baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
II.
ATPK 130² straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
G. S. apeliaciniame skunde administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto neginčija. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Trečia, tai, kad asmuo pripažįsta ir gailisi dėl padaryto pažeidimo bei yra neįgalus, yra jo atsakomybę švelninančios aplinkybės (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau šios aplinkybės jau buvo įvertintos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Remiantis ATPK 29 straipsnio 2 dalimi, administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams. Tačiau apelianto pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 14) nepatvirtina, jog G. S. yra I ar II grupės invalidas, todėl nesudaro pagrindo, taikant ATPK 29 straipsnio 2 dalį, neskirti jam administracinio arešto. Tokia išvada darytina remiantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 53 straipsniu, kuriame asmenys, netekę 45–55 procentų darbingumo, prilyginami III grupės invalidams.
Be to, kolegija pažymi, jog ir įstatymų leidėjas ATPK 30¹ straipsnio 2 dalyje numato, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda.
Alternatyviai apeliantas prašo taikyti ATPK 338¹ straipsnį ir sąlyginai atidėti arešto vykdymą. ATPK 338¹ straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas arba kuriam bauda pakeičiama administraciniu areštu šio kodekso 314 straipsnyje nustatyta tvarka, apylinkės teismas tuo pačiu nutarimu, pažeidėjui sutinkant, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. Taigi sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimas gali būti taikomas, esant tam tikrom sąlygoms ir tuo pačiu apylinkės teismo nutarimu. Paskyręs nuobaudą – administracinį areštą, teismas turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skirta nuobauda nėra per griežta, nes ji, visų pirma, yra minimali, o antra, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliantas nurodo, kad arešto negali atlikti dėl ligos, tačiau šios aplinkybės neįrodytos. Įvertinus administracinėje byloje pateiktame išraše iš medicininių dokumentų (b. l. 14) nurodytas ligas bei taikomą gydymą, akivaizdu, kad nurodytos ligos konkrečiu atveju netrukdo apeliantui atlikti administracinį areštą.
Atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutari a:
G. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.