Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-09-17 · Civilinė byla Nr. 2-275-800/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-17
Bylos Nr.
2-275-800/2012
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-0115-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Atsakovas
R. B., B. V., V. Č.
Ieškovas
Z. A.
Trečiasis asmuo
S. S.
Advokatai
Kristina Česnauskienė
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-275-800/2012
Teisminio proceso Nr. 2-21-3-0115-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 63.1, 21.4.2.7. 116.1 (S)
KAUNO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 17 d.Kaunas
Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant R. V.,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei.,

atsakovėms R. B., B. V. ir jų atstovei advokato padėjėjai Ž. V., atsakovei V. Č.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. A. ieškinį atsakovėms R. B., B. V., V. Č., trečiajam asmeniui S. S., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipdamasi į teismą prašė pripažinti 2010 m. gruodžio mėn. 20 d. sudarytą paskolos sandorį tarp ieškovės Z. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl 20 000 It. paskolos negaliojančiu sandoriu nuo jo sudarymo momento, restitucijos netaikyti, bei pripažinti sudarytą paskolos sandorį tarp ieškovės Z. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl 10 000 lt. paskolos, negaliojančiu sandoriu, nuo jo sudarymo momento, restitucijos netaikyti.

Ieškovės atstovė nurodė, kad Z. A. 2010 m. gruodžio mėn. 20 d. pasirašė skolos raštelį, kad tariamai yra skolinga B. V. ir R. B.. Šiuos paskolos raštelius pasirašė visapusiškai įtakojama V. Č. ir atsakovių neketinant sukurti teisinių padarinių. Ieškovė savo ieškinyje, bei teismo posėdžio metu ją atstovaujanti advokatė nurodė, kad pagal paskolos sutartį pinigai jai realiai nebuvo perduoti, todėl neatsirado prievolė juo grąžinti. Sutartis sudaryta nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, apgaulės įtakoje. Skolos sandoriai pripažintini negaliojančiais dėl šių aplinkybių. Z. A. kitų asmenų apgaulės įtakoje buvo įtraukta į veiklą, paimant iš kredito įstaigų paskolas ir perduodant atsakovei V. Č. ir S. S., kad gautų geras palūkanas už gautus pinigus. Buvo įtikinta greitai lengvai užsidirbti pinigų. Palūkanas žadėjo V. Č. su S. S. pervesti į sąskaitą, kurią atsidarė Parex banke. Paskolas taip pat įsipareigojo grąžinti V. Č. ir S. S.. Tokia veikla užsiimti pasiūlė kaimynėms R. B. ir B. V., kurias supažindino su V. Č. ir S. S.. R. B. pagal V. Č. prašymą ir jai dalyvaujant, paėmė 8 000 Lt. kreditą ir šią pinigų sumą paskolos rašteliu perdavė V. Č.. Lygiai taip pat ir B. V., dalyvaujant V. Č. paėmė 10 000 Lt. kreditą ir pinigus pagal paskolos raštelį perdavė V. Č.. Šias aplinkybes patvirtina pridėti 2011 m. sausio 1 d. tarp V. C. ir R. B. ir 2010 m. gruodžio 20 d. tarp V. Č. ir B. V. pasirašyti paskolos rašteliai. R. B. ir B. V. realiai pinigus perdavė V. Č., o ši paskolos rašteliu įsipareigojo jai perduotus pinigus grąžinti, t.y. sudarė paskolos sutartį (CK 6.870 str. 1 d.). Atstovė nurodė, kad LR CK 6.870 str. 1 d. įtvirtinta, paskolos sąvoka, pagal kurią paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo naudai) nuosavybėn pinigus <...> o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) <...> bei mokėti palūkanas jei sutartis nenumato ko kita. Paskolos sutartis yra realinis sandoris, nes paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (LR CK 6.870 str. 2 d.). Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (LR CK 6.875 str. 1 ir 3 d.).

Atsakovė R. B. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad gruožio 23 d. apie 11 val. ryte jai paskambino Z. A. prašydama išeiti pasikalbėti. Ji privažiavo su automobiliu ir prašė paskolinti pinigų. Su Z. A. yra gerai pažįstamos, ji dažnai ateidavo į parduotuvę. Ji sakė, kad jai labai reikia pinigų, kad jai nelaimė, bėda, kad jai reikia važiuoti į ligoninę tvarkytis invalidumą. Ji pradėjo verkti, sakė, kad jai tikrai labai reikia. Šalia sėdėjo S. S., kurią tada matė pirmą kartą. Ji sakė, kad ir ji jai padėjo, kad jai tikrai labai blogai. Viskas vyko labai greitai ir patikėjo žmogumi. Pasakė, kad neturi tokių pinigų, bet ji tada pasakė, kad galima paimti iš banko. Tuo metu aiškino Z. A., kad niekas neduos su tokiu atlyginimu. Bet ji sakė, kad vis tiek reikia pabandyti, žadėjo grąžinti su visom palūkanom. Jos nepaklausė kokia bėda, bet paprašė raštelio. Ji prašė 10000 lt. Pasirodė didelė suma, bet tiesiog pagailėjo žmogaus, ji verkė. Nuvažiavo į polikliniką, kur ji parašė raštelį ir tai buvo 23 diena. Ji dar pasakė, kad parašo raštelyje didesnę sumą – 20000 lt., kad būtų su visomis palūkanomis. Iš viso iš banko paėmė 7200 lt. Pinigus paėmė iš keturių kredito įstaigų per vieną dieną. Gautus pinigus į rankas prie „Hyper Maxima“ atidavė pačiai Z. A.. Z. A. su banku žadėjo atsiskaityti per mėnesį laiko, todėl jai atidavė visus dokumentus. Iš bankų paėmė 7200 lt., bet bankam reikėjo gražinti beveik 11000 lt. Gruodžio 31 d. Z. A. paskambino, sakė, nepergyventi, kad ji tikrai grąžins pinigus, kad ramiai sutikti Naujus metus. Dėl šios paskolos grąžinimo yra kreipusis į teimą, bet byla sustabdyta.

Šias paskolas kredito įstaigoms moka, dabar liko tik Snoro bankui 2300 lt., o kitas yra padengusi .

Kad Z. A. užsiima tokiu „bizniu“ sužinojo gruodžio 26 d. Kai darbe žmonės pradėjo kalbėti, kad Z. A. užsiima „aferizmais“. Tada jos tiesiai paklausė ar tai tiesa, ir ji pasakė taip. Z. A. tada ir pasakė, kad čia vyksta didelis biznis, kad užsidirbsime pinigų. Bet mes sakėm, kad mums nereikia jokių pinigų, kad ji tik tegu grąžina mums tai, ką mes jai paskolinom. Kai atvežė raštelius ir norėjo sukeisti. Z. A. tada pasakė, kad jai, o ne V. Č. skolino pinigus.

Atsiliepimas

Atsakovė B. V. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad viskas atsitiko gruodžio 23 d. apie 18 val., kai Z. A. pasikvietė į kiemą, į automobilį. Z. A. pažįsta seniai, yra buvusi pas ją namuose. Pasikvietusį į automobilį pasakė, kad bėda, gelbėk, padėk, reikia 14000. Automobilyje sėdėjo dar dvi moterys. Tada jai pasakė, kad tokios sumos neturi, bet ji pradėjo glostyti rankas, sakyti - gelbėk padėk, mane ištiko bėda, kad jai reikia bent 7000. Klausė ar negali padėti giminės, bet ji sakė, kad giminės neturi pinigų, negali. Sakė, kad galima paimti paskolą ir paskolinti jai tuos pinigus. Ji sakė, kad jai niekas daugiau padėti negali. Sakė, kad vyrą anksčiau su spiritu pagavo, namuose kratą darė. Sutiko jai padėti, paskolinti 7000 lt. Ji pati pasakė, kad kaip garantą parašys raštelį, kad pinigus atiduos ir dar palūkanas sumokės. Kai prašė pinigų, tai viena moteris automobilyje sakė, kad ir ji padėjo. Tuo metu moterų nepažinojo, tik vėliau sužinojo, kad tai buvo V. Č. ir S. S.. Neturėjo popieriaus, todėl paskolos raštelį parašė į užrašų knygutę. Z. A. pasiėmė visus paskolų dokumentus sakydama kad viską sutvarkys, sumokės ir tada grąžins tuos dokumentus. Gruodžio 26 d. atėjusi į darbą sužinojo, kad ir Z. A. iš kolegės skolinosi pinigus ir kad, tam banke dar kažkokią dalį pinigų ji padavė ir V. Č.. Gruodžio 26 d. sužinojo, kad čia jos „biznis“. Sausio 19 d. R. B. paskambina ir kviečia ateiti, nes atvažiavo Z. A.. Pokalbio metu Z. A. pasako, kad čia jų „biznis“, kad dabar skolinga bus V. Č., o ne ji ir parašo raštelius. Su tokiu Z. A. prašymu nesutiko, nes pasakė, kad pinigus davė jai, o ne V. Č.. Bet paėmė tą raštelį, kaip įrodymą, kad čia tikrai viskas vyksta nesąžiningai. Kai pinigus aš perdaviau Z. A., tai matė V. Č.. 8900 lt. perdavė Z.A. S. banko patalpose. Visi pinigai man buvo išduoti grynais.

Atsakovė V. Č. paaiškino, kad jai yra pareikšti įtarimai byloje, nagrinėjamoje Kauno miesto apylinkės teisme, tačiau ten dėl šių paskolų nėra kaltinama. Šios atsakovės nėra pareiškusios jokių reikalavimų, nėra užvedusios jokių bylų. Neatsimena ar 2011-01-01 yra skolinusis pinigus iš R. B.. Neatsimena pokalbių mašinoje kai buvo prašoma pinigų iš atsakovių. Girdėjo, kai Z. A. prašė pinigėlių asmeniškai sau, labai gailiai prašė, verkė. Neatsimena ar tuos pinigus perduodavo. Pinigus perduodavo S. S., pati jais niekur nesinaudojo. Neatsimena ar lydėjo abi atsakoves į kredito įstaigas, gal ir buvo, o gal ir ne. Su kitais žmonėmis eidavo, bet žmonių buvo daug, todėl nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu yra pripažinusi kaltę iš dalies. Jai nebuvo žinoma kas vyksta, pati yra priėmusi daug kreditų. Z. A. labai gražiai mokėjo vaidinti, verkė, sakė, kad jai reikia pinigėlių, kad nelaimė atsitiko.

Motyvuojamoji dalis

I. T. nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

CK 6.870 str. apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; kt.). Teismų praktikoje taipogi nurodyta, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui; kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

Bylos duomenimis, ginčijamos 2010-12-20 d. sutartys tarp Z. A. ir R. B., bei Z. A. ir B. V. turi visus būtinus paskolos sandoriui požymius, t.y. jame nurodyta sutarties sudarymo data, paskolinama suma, paskolos grąžinimo terminas ( iki 2011-02-01).

Išnagrinėjus bylą buvo nustatyta, kad atsakovė R. B. iš keturių kredito įstaigų paėmė 7200 Lt, o pagal kredito sutarčių sąlygas privalo grąžinti 10995,23 lt. ( t1, b.l. 51-54), atsakovė B. V. iš kredito įstaigų paėmė 8900 Lt, o pagal kredito sutarčių sąlygas privalo grąžinti 12927,70 Lt ( t1, b.l. 61-63)

Ieškovė prašydama sutartis pripažinti negaliojančiomis, nurodo, kad pinigai jai nebuvo perduoti. Nors bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad abi atsakovės paėmę pinigus iš kredito įstaigų, juos perdavė ieškovei.

Šios bylos kontekste procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo taisyklės reiškia tai, kad atsakovės turi įrodyti, jog pinigus pagal ginčijamą sandorį ieškovei perdavė (CPK 178 str.). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).

Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog pinigų negavo, priešingai atsakovė R. B. ir B. V. įrodė, kad pinigus ieškovei pagal paskolos sutartis perdavė. Šias aplinkybes patvirtino atsakovė V. Č. paneigdama ieškovės nurodomą argumentą, jog atsakovių paimtas iš kredito įstaigų paskolas perdavė būtent jai bei S. S.. Analogiškai aplinkybės byloje nurodė ir liudytojai N. K., patvirtinusi, kad ieškovei paskolino 9100 Lt. pasiėmusi iš kredito įstaigų. Nurodė, kad prašė pati Z. A. nurodydama, jog reikia pagalbos, bei žadėdama po 2 savaičių grąžinti. Pinigus gautus iš banko perdavė pačiai Z. A.. Liudytoja D. B. paaiškino, kad Z. A. prašė paskolinti pinigų, kuriuos žadėjo grąžinti per 2 savaites. Jai paaiškinus, kad pinigų neturi pasiūlė paimti iš kredito įstaigų. Pasiėmus pinigus iš kredito įstaigų gautus pinigus atidavė Z. A. iš viso 9300 Lt. Visus pinigus perdavė Z. A. į rankas, tačiau jokio paskolos raštelio neparašė. Liudytojas V. B. nurodė analogiškas aplinkybes, kad Z. A. prašymu iš banko paėmė paskolą, kurią atidavė Z. A., norėdamas jai padėti. Gautus pinigus perdavė Z. A. į rankas pačiame banke, kadangi su Z. A. seniai pažįstamas jokio raštelio neparašė. Liudytojas Ž. B. patvirtino, jog buvo pas Bereišienę namuose tuo metu kai buvo atėjusi Z. A. prašydama pakeisti raštelius, kuriuose jau ne ji skolinga ( T 2, b.l. 78-80).

Visi liudytojai davė analogiškus paaiškinimus, kad būtent ieškovė Z. A. prisidengdama staiga iškilusiomis problemomis prašė paskolinti jai pinigų. Nei atsakovės, nei apklausti liudytojai nebuvo informuoti apie tai, kad ieškovė Z. A. gavusi iš jų pinigus, juos atiduos tretiesiems asmenims, siekdama finansinės naudos. Nei atsakovės, nei apklausti liudytojai nepatvirtino aplinkybių, jog skolindami pinigus jie suprato, kad Z. A. juos investuos į verslą, siekiant uždirbti papildomai pinigų. Nei atsakovės nei liudytojai nebuvo pažįstami su atsakove V. Č. ar S. S.. Ieškovė Z. A. nurodė, kad faktą jog pinigus gavo ne ji o V. Č. patvirtina byloje esantys paskolos rašteliai tarp V. Č. ir R. B., bei V. Č. ir B. V. ( T 1, b.l. 7,9) Šiuos ieškovės argumentus paneigė pati atsakovė V. Č., nurodydama, kad jokių pinigų iš šių atsakovių nesiskolino, paaiškino, jog sėdėdama automobilyje girdėjo kaip Z. A. prašė pinigų asmeniškai, labai gailiai prašė, verkė. Raštelių jog yra skolinga R. B., ir R. V., prašė pati Z. A. po savaitės. Rašydama raštelius pasekmių nesuprato ( T 2, b.l. 78). Liudytojas Ž. B. patvirtino, jog girdėjo, kad Z. A. norėjo pakeisti raštelius, kuriuose ji nebebūtų skolinga atsakovėms.

Taigi nėra pagrindo išvadai, kad ginčijamos paskolos sutartys sudarytos dėl apgaulės, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Iš bylos duomenų matyti, kad Z. A. buvo gerai pažįstama su atsakovėmis, jas siejo pasitikėjimo ir draugystės santykiai. Nurodytą aplinkybę patvirtino ir kiti liudytojai. Tiek atsakovės, tiek liudytojai suprato, kad pinigus skolina ne kažkokiems tretiesiems asmenims, o būtent ieškovei Z. A.. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybės, kad gautus pinigus iš atsakovių, o taip pat ir liudytojų Z. A. perdavė tretiesiems asmenims apie tai neinformavusi pačių paskolos davėjų. Teismo nuomone pati ieškovė prašydama pinigų iš atsakovių veikė nesąžiningai ir jas suklaidino. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė negavo pinigų buvo atsakovių apgauta, o aukščiau paminėtų aplinkybių pagrindu,- kad sandoris realiai neįvyko.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė pasirašė paskolos raštelį su atsakove R. B. didesnei sumai, negu iš jos gavo, todėl teismo nuomone paskolos sutartis turi būti pripažįstama tik dėl faktiškai gautos pinigų sumos ( LR CK 6.875 str. 3 d.) Tuo tarpu ieškovė su atsakove B. V. pasirašė paskolos raštelį 10 000 Lt, nors pagal kredito sutarčių įsipareigojimus ji privalo grąžinti 2927,70 Lt. daugiau. Ieškovė ginčijo pačių pinigų gavimo faktą, nurodydama, kad 20 d. kurios data yra surašyti paskolos rašteliai ji pinigų negavo, nes atsakovės tą dieną pinigų neturėjo. Teismas daro išvadą, kad įstatymai neįpareigoja šalių būtinai pasirašyti paskolos sutartį tuo metu, kai perduodami pinigai. Nagrinėjamoje byloje esminė paskolos sutarties sąlyga – atsakovių R. B. ( 7200 Lt, bei 10995,23 su mokesčiais pagal kredito sutartis paskaičiuotos sumos) ir B. V. 8900 Lt. bei 12927,70 Lt su mokesčiais pagal kredito sutartis paskaičiuotos sumos) perdavimas ieškovei Z. A. ir pastarosios įsipareigojimas šią sumą grąžinti nustatytu terminu.

Remiantis išdėstytu ir byloje surinktų įrodymų visetu konstatuotina, kad ieškovė tik iš dalies įrodė ieškinyje nurodytas aplinkybes, t.y. dėl iš R. B. paskolintos pinigų sumos, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį ( vertinant, kad tai sudaro 30,00 proc), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš ieškovės Z. A. priteistina 179,85 Lt žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, bei 48,18 Lt. išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Iš atsakovių R. B. ir B. V., priteisti po 60 litų advokato atstovavimo išlaidų ieškovės Z. A. naudai, bei po 10,33 lt. išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3, 8, 9 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos LR CPK 259 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti 2010 m. gruodžio mėn. 20 d. sudarytą paskolos sandorį tarp ieškovės Z. A. a.k (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. B. a.k (duomenys neskelbtini) iš dalies negaliojančia dalyje dėl 9004,77 Lt sumos, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš ieškovės Z. A. priteistina 179,85 Lt žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, bei 48,18 Lt. išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Iš atsakovių R. B. ir B. V., priteisti po 60 litų advokato atstovavimo išlaidų ieškovės Z. A. naudai, bei po 10,33 lt. išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno rajono apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Janavičienė