Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovui M. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), LR pilietei, lietuvei, turinčiai aukštesnįjį išsilavinimą, dirbančiai dienos psichikos sveikatos centre psichinės sveikatos slaugytoja ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 2 savininkų bendrijos valdybos pirmininke, ištekėjusiai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini) g. 2-49, Šiauliuose, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z. nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d., būdama Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 2 savininkų bendrijos valdybos pirmininke ir darbdaviu, neužtikrino, kad, esant darbo sutarties požymiams, su darbuotoja A. B., kuri (duomenys neskelbtini) g. 2, Šiauliuose, atliko valytojos darbą, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis, įteiktas antras darbo sutarties egzempliorius ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau - VSDFV) apie asmens priėmimą į darbą, t. y. pažeidė Darbo kodekso 98-99 straipsnius, už ką numatyta atsakomybė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

S. Z. 2013 m. lapkričio 14 d. paaiškinime (3-4 b. l.) nurodė, kad sutinka, jog padarė pažeidimą, ir, jį padariusi, gailisi. Teismo posėdyje teigė, kad pasikvietė A. B. ir pasiūlė jai dirbti valytoja. Ji (S. Z.) sutiko priimti A. B., nes pastaroji buvo skolinga bendrijai 600 Lt. Kad neprarastų pašalpų, A. B. nenorėjo būti įdarbinta oficialiai. Sutarė, kad kai tik A. B. bus palanku, įdarbins legaliai, mokės po 150 Lt atlyginimą, iš kurio 75 Lt ji atiduos bendrijai padengti skolą ir sumokėti mokesčius už einamąjį mėnesį. Pagal žodinį susitarimą A. B. pradėjo dirbti 2012 m. gegužės 1 d. Su A. B. atsiskaitydavo teisingai. Kadangi A. B. valė labai tvarkingai, paprašė namo gyventojų padidinti valytojai atlyginimą 50 Lt. Nuo 2013 m. balandžio A. B. gaudavo 200 Lt atlyginimą. Ji (S. Z.) vis primindavo A. B., kad reikia ją įdarbinti oficialiai, bet A. B. atidėliojo. 2013 m. spalio 23 ar 26 d. pas ją atėjo A. B. ir paprašė oficialiai priimti į darbą, dokumentus: paso kopiją ir vaikų gimimo liudijimus, atnešė tik 2013 m. lapkričio mėnesį; pasakė, kad oficialiai nori pradėti dirbti nuo 2013 m. lapkričio 1 d. Ji buvo įdarbinta oficialiai nuo 2013 m. lapkričio 4 d. (po švenčių ir savaitgalio). 2013 m. lapkričio pradžioje sudaryta darbo sutartis; pranešta „Sodrai“. Įforminus su A. B. darbo sutartį, ji nebedirbo, nes susipyko su kaimyne, atėjo prie durų ir numetė šluotą.

Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji A. B. parodė, kad gyvena viename iš bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) g. 2, Šiauliuose, butų. Buvo skolinga bendrijai apie 1 500 Lt, dabar skola ženkliai mažesnė. Yra bedarbė, savarankiškų pajamų neturi (tik vaikams mokami alimentai), pašalpų taip pat negauna; pinigais (1 000 Lt/mėn.) padeda brolis, maisto duoda tėvai.

Nukentėjusiosios A. B. teigimu, prieš 1,5 m. balandžio-gegužės mėnesį bendrijos pirmininkė pasiūlė jai dirbti valytoja. Iš pradžių mokėjo 150 Lt, vėliau – 200 Lt atlyginimą, kurio pusė buvo skiriama sumokėti mokesčius už einamą mėnesį ir padengti skolą bendrijai. Bendrijoje valydavo patalpas (holus), langus, palanges. Dirbdavo tiek, kiek būdavo darbo. Taip dirbo iki 2013 m. lapkričio 4 d. Tą dieną įvyko konfliktas su kaimyne, kuri ją apkalbino prastai atliekant valytojos darbą. Tada ji nunešė prie bendrijos pirmininkės buto durų šluotą ir paliko, prašė ją atleisti. Tačiau pirmininkė atsakė, kad negali jos atleisti, nes ką tik įdarbino; šaipėsi: „Kur tu, durnele, dabar eisi? Ką darysi?“. Neatsimena, kada pateikė savo paso kopiją, „Sodros“ pažymėjimo kopiją ir vaikų gimimo liudijimus. Jokių sutarčių nepasirašė ir tai pasirodė keista. 2013 m. rugsėjo mėnesį tvarkė vaikams nemokamą maitinimą mokykloje. „Sodros“ duomenų bazėje kažkodėl rodė, kad ji nedirba. Klausė bendrijos pirmininkės, kodėl taip yra; reikalavo įdarbinti, jei ji (A. B.) iki šiol nėra įdarbinta. Nežino, kada buvo atleista iš darbo bendrijoje, galbūt 2013 m. lapkričio 6-7 d. Bendrija su ja už darbą 2013 m. spalio mėnesį neatsiskaitė. Atlyginimą mokėdavo buhalterė grynais pinigais.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas bendrijos valdybos narys E. N. (prisistato – tarybos nariu) parodė, kad A. B. tam tikrą laiką (tiksliau laiko negalėjo apibrėžti) šlavė laiptinę, rinko šiukšles. Visa kita - gėlių darželį, kiemą, šiluminę trasą - tvarkė bendrijos pirmininkė. 2013 m. balandžio mėnesį dalyvavo visuotiniame narių susirinkime, kuriame nutarta nuo 150 Lt iki 200 Lt padidinti valytojai atlyginimą. Atlyginimą padidino, nes už dyką niekas nenori dirbti. Kitos priežasties nežino. Nežino, ar atlyginimo valytojai pakėlimas kaip nors susijęs su minimalaus darbo užmokesčio dydžio pokyčiais. Tačiau susirinkime nespręsdavo, ar darbuotoją įdarbinti legaliai. Visi namo gyventojai žino, kiek pirmininkė gauna atlyginimo – 252 Lt atskaičius mokesčius. Nežino, kaip išmokamas atlyginimas, spėjo, kad grynais. Užtikrino, kad „juodų“ pinigų bendrijoje nėra.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta buvusi bendrijos buhalterė V. P. parodė, kad S. Z. nuo 2007 m. liepos 1 d. dirba bendrijos pirmininke, gauna iki 250 Lt darbo užmokestį. Neatsimena, kada tiksliai A. B. įdarbinta valytoja. A. B. dirbo valytoja apie 1 m. S. Z. klausė A. B., ar nori būti įdarbinta legaliai, ši atsakė neigiamai. Kodėl ji nenorėjo būti įdarbinta oficialiai nuo darbo pradžios, nežino. Buvo sutarta, kad A. B. iš savo darbo užmokesčio mokės bendrijai po 75 Lt, vėliau - po 100 Lt, nes turėjo apie 900 Lt skolos bendrijai. Nuo A. B. atlyginimo sumokėti visi mokesčiai, kurie priklauso, nes jos atlyginimas buvo apskaitytas pirmininkės vardu. 2013 m., tikslaus mėnesio neprisimena, narių susirinkimo sprendimu A. B. pakeltas atlyginimas iki 200 Lt. A. B. niekada neprašė pažymų apie pajamas ir neklausė, ar yra įdarbinta legaliai. 2013 m. spalio 22-23 d. A. B. pateikė jai dokumentus. Pirmininkė buvo sakiusi, kad A. B. nori būti įdarbinta oficialiai. Oficialiai A. B. įdarbinta 2013 m. lapkričio 4 d. Anksčiau A. B. negalėjo būti įdarbinta oficialiai, kadangi nebuvo jos prašymo. Liudytoja prašė A. B. parašyti prašymą, bet ji vis atsisakydavo. A. B. padavė dokumentus ir sakė, kad ateis parašyti prašymo po savaitės, bet taip ir neparašė. Liudytoja pateikė duomenis apie A. B. įdarbinimą „Sodrai“, nes to pageidavo pirmininkė. „Sodrai“ pateikė pusiau užpildytą darbo sutartį, t. y. joje nenurodyta A. B. pavardė. Taip pasielgė, nes tikėjosi, kad A. B. kada nors ateis ir pasirašys darbo sutartį. Dokumentus į „Sodrą“ pristatė 2013 m. lapkričio 4 d. Nesupranta, kokiais sumetimų vedina A. B. įskundė bendrijos pirmininkę darbo inspekcijai.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta daugiabučio namo gyventoja N. V. parodė, kad A. B. 2012-2013 m. apie 1 m. dirbo valytoja. A. B. valydavo koridorius. Bendrijos pirmininkė tik ravėdavo savo darželį ir prasiplaudavo tą dalį, prie kurios gyvena; daugiau ji nieko nevalė, neplovė, nešlavė. 2013 m. lapkričio pradžioje vakare, apie 17 val., eidama pas kaimynę L. R. girdėjo, kaip A. B. aiškinosi su kita kaimyne T., kuri buvo nepatenkinta valymo kokybe, kaltino A. B. dėl atsiradusių blusų, kurios sukandžiojo jos vaikus. Po to A. B. nunešė šluotas prie pirmininkės buto durų ir jas padėjo - nusprendė nebedirbti. Liudytoja su A. B. nuvažiavo į darbo inspekciją. Dabar A. B. ieško kito darbo. Liudytojos žiniomis, pašalpų A. B. negauna ir negavo, finansiškai ją išlaiko mama ir brolis; žino, kad A. B. skolinga bendrijai; S. Z. gauna apie 400 Lt atlyginimo.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta daugiabučio namo gyventoja L. R. parodė, kad matė, kaip A. B. valė. Ji valė apie 1,5 m. Prieš tai valė Aldona iš V aukšto; prieš Aldoną – D. M., pastaroji dirbo gal apie 3 m. Liudytoja nematė, kad koridorių būtų valiusi bendrijos pirmininkė – ji susitvarkydavo tik gėlių darželį. Kiek žino, valytojos, taip pat ir A. B., „į rankas“ gaudavo 150 Lt atlyginimą. A. B. nebevalo nuo 2013 m. lapkričio pradžios, kai tarp jos ir kitos kaimynės T. įvyko konfliktas ir A. B. prie S. Z. durų padėjo darbo įrankius.

2007 m. liepos 3 d. darbo sutartyje Nr. 4 nurodyta, kad S. Z. neterminuotai priimama dirbti antraeilėse pareigose daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 2 savininkų bendrijos pirmininke; už 5 val. darbo savaitę (arba 20 val. darbo mėnesį) iš pradžių jai mokėtas 270 Lt darbo užmokestis, nuo 2011 m. rugsėjo - 526,32 Lt, nuo 2013 m. birželio – 600 Lt, nuo 2013 m. lapkričio 4 d. – 329,30 Lt (45-47 b. l.). Analogiški, tik detalesni duomenys apie S. Z. darbo užmokestį, mokesčius, išmokėtą darbo užmokestį nurodyti pažymose apie jai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (43-44 b. l.).

Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad S. Z. paskirta (išrinkta) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 2 savininkų bendrijos valdybos pirmininke 2012 m. vasario 28 d. (17-18 b. l.).

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5838-79/2010 įrodo, kad nukentėjusioji A. B. viena augina du nepilnamečius vaikus, 2010 m. turėjo skolų už įvairius komunalinius patarnavimus (bendra skolų suma – per 2 000 Lt) (91 b. l.).

Bendrijos sąskaitose už 2012 m. kovo – 2013 m. spalio mėnesius ir 2014 m. sausio mėnesį atsispindi, kaip kito nukentėjusiosios A. B. mokesčiai ir skolos bendrijai: skola bendrijai 2012 m. kovo mėnesį siekė 866,62 Lt, 2012 m. balandžio mėnesį - 905,29 Lt, nuo 2012 m. birželio A. B. mokėjo po 75 Lt (einamojo mėnesio įnašas svyruoja nuo 35 Lt iki 40 Lt), skola mažėja, nuo 2012 m. rugsėjo mokėjo po 80 Lt, nuo 2013 m. gegužės – po 100 Lt, skolos likutis 2014 m. sausio mėnesį lygus 109,78 Lt (23-42, 96 b. l.).

Visuotino narių 2013 m. balandžio 25 d. susirinkimo protokole Nr. 21 nurodyta, kad nutarta pirmininkei S. Z. už labai gerai prižiūrimą aplinką ir namą padidinti atlyginimą iki 600 Lt (popieriuje) (80-82 b. l.).

2013 m. spalio 30 d. prašyme nurodyta, kad A. B. prašo priimti ją į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 2 kiemsargio pirmaeiles pareigas, tačiau jos parašo ant prašymo nėra (14 b. l.).

2013 m. lapkričio 4 d. darbo sutartyje Nr. 7 nurodyta, kad A. B. priimama dirbti kiemsarge daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 2 savininkų bendrijoje, tačiau nei jos, nei darbdavės S. Z. parašų ant darbo sutarties nėra (12-13 b. l.).

Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV įrodo, kad A. B. 2013 m. lapkričio 4 d. priimta dirbti pagal darbo sutartį (94-95 b. l.).

Iš užklausos Sodros sistemoje matyti, kad A. B. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 2 savininkų bendrijoje dirba nuo 2013 m. lapkričio 4 d., 2013 m. lapkričio 6 d. ji dar nebuvo atleista (15-16 b. l.).

Nelegalaus darbo 2013 m. lapkričio 14 d. tyrimo akte Nr. NDA 0501-0445 pažymėa, kad VDI Šiaulių skyriuje gauta informacija apie tai, jog A. B. nuo 2012 m. pavasario iki 2013 m. lapkričio 4 d. nelegaliai dirbo valytoja daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 2 savininkų bendrijoje. Raštu apklaustos A. B., N. V., L. R., L. D., V. P.; pridėti jų rašytiniai paaiškinimai (5-6, 7-11 b. l.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynėja advokatė E. G. pateikė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 2 savininkų bendrijos narių pasirašytą bendrijos pirmininkės S. Z. charakteristiką su nuotraukomis (67-71 b. l.).

ATPK 41³ straipsnis reglamentuoja darbdavio ar jo įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija blanketinė, nelegalaus darbo sąvoka pateikta DK 98 straipsnyje. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Darbo sutarties požymių buvimas reiškia, kad darbuotojas ir darbdavys susitarė dėl darbovietės, darbo funkcijų ir kitų sąlygų (DK 95 str.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 41³ ir DK 98 straipsniai turi būti aiškinami sistemiškai, atsižvelgiant į DK 99 straipsnį, reglamentuojantį darbo sutarties sudarymą, DK 93 straipsnį, apibrėžiantį darbo sutarties sąvoką, taip pat ATPK 41-41⁵ straipsniuose numatytus pažeidimus darbo srityje. Nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviaisiais požymiais pripažįstama ne tik rašytinės darbo sutarties nebuvimas, bet ir pasirašyto darbo sutarties egzemplioriaus neįteikimas darbuotojui, darbo sutarties neįregistravimas darbo sutarčių registravimo žurnale, neįteikimas darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinančio dokumento (darbo pažymėjimo) (DK 99 str. 3 d.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtino duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisykles, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašus (toliau - Taisyklės). Taisyklių 17.1 punktas reikalauja, kad draudėjas pateiktų 1-SD pranešimą apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus Taisyklių numatytas išimtis bei atvejį, kai vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė negu darbo sutarties sudarymo data. Administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo pagal ATPK 41³ straipsnį traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikydami darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 98 str. 3 d., 99 str.).

Išanalizavus ir įvertinus įrodymus, jų leistinumą, sąsajumą, pakankamumą, nenustačius tarp jų teisiškai reikšmingų prieštaravimų, konstatuotina, kad S. Z. kaltė, padarius inkriminuotą pažeidimą, susijusį su nelegaliu darbu, įrodyta visiškai, abejoti jos kaltumu nėra pagrindo. Kad tarp daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 2 savininkų bendrijos pirmininkės S. Z. ir A. B. buvo žodinis susitarimas, turintis darbo sutarties požymių, patvirtino S. Z., A. B., V. P.. Kad susitarimas turėjo darbo sutarties požymių, rodo šalių susitarimas dėl darbo vietos (daugiabutis namas (duomenys neskelbtini) g. 2, Šiauliuose), darbo funkcijų (valytoja), darbo įrankių darbuotojui davimas, susitarimas dėl atlyginimo (iš pradžių buvo mokamas 150 Lt, vėliau – 200 Lt per mėnesį darbo užmokestis). Iš S. Z. paaiškinimų (22 b. l.), kuriuos netiesiogiai patvirtina A. B. pateiktos bendrijos sąskaitos už 2012 m. kovo – 2013 m. spalio mėnesius, pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, užklausos Sodros sistemoje nustatyta, kad A. B. daugiabučio namo valytoja nelegalia dirbo nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d. Minėtu laiku nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, įteiktas antras darbo sutarties egzempliorius darbuotojui, nustatyta tvarka pranešta apie A. B. priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį (pažeidimas darbo srityje), S. Z. asmenybę (daugumos kaimynų charakterizuojama teigiamai; nėra duomenų, kad anksčiau būtų bausta už analogiškus pažeidimus), į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad pripažino padariusi inkriminuotą pažeidimą ir, jį padariusi, gailėjosi, kad yra iš dalies darbinga (S. Z. darbingumas siekia 55 %, kas atitinka II grupės invalidumą) (ATPK 31 str. 1 d. 1 ir 10 p.), tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, biudžetui turtinė žala nepadaryta, pažeidimo trukmę ir motyvus. Pasak S. Z., dėl sunkios finansinės padėties (netektų pašalpų) oficialiai neįdarbinti prašė A. B.; A. B. tapus bedarbe, jos skola bendrijai vėl auga. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus teismas atmeta. A. B., davusi parodymus prisiekusi, neigė, kad iš valstybės (savivaldybės), VSDFV, darbo biržos kada nors prašė ar gavo pašalpų, finansinės paramos kitokia forma. Netikėti nukentėjusiąja teismas neturi pagrindo, ypač turint omenyje jai mokėto atlyginimo dydį. 150-200 Lt/mėn. darbo užmokestis pernelyg mažas trijų asmenų šeimai, kad turėtų įtakos sprendžiant dėl pašalpos ar finansinės paramos kitokia forma teikimo, jeigu A. B. būtų to prašiusi. Bendrija 2014 m. sausio 9 d. išrašė A. B. sąskaitą Nr. 82 sumokėti 109,78 Lt mokesčių (44,83 Lt įnašas už einamąjį mėnesį ir 64,94 Lt skola už praėjusį mėnesį; A. B. sumokėjo 63 Lt, taigi jos skola bendrijai sumažėjo iki 46,77 Lt). Remiantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, S. Z. už administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį padarymą skiriama mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ str.), darant išvadą, jog tai su kitomis neigiamomis pasekmėmis bus pakankama sankcija, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, būtų pasiekti.

Išaiškinti S. Z., kad bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo įteikimo dienos. Jei ji negali sumokėti baudos, turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju tektų mokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už paskirtą baudą (ATPK 312 ir 314 str.).

Vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, 41 straipsnio 5 dalimi, 41³ straipsnio 1 dalimi, 224, 272 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302²-302⁶ straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Apie priimtą nutarimą, jam įsiteisėjus, paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimo patvirtintą nuorašą per 3 d. išsiųsti (arba įteikti) S. Z., A. B. ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui arba per šį apylinkės teismą.