Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-06-30 · Byla Nr. A2.2.-9311-957/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-30
Bylos Nr.
A2.2.-9311-957/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kategorijos
  • 2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-9311-957/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17256-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2015 m. spalio 5 d., apie 16.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pastate, iš 503 kabineto, kuriame įrengtas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės ofisas ir jame priimami klientai, įmonės darbo metu pavogė piniginę su dokumentais ir pinigais, padarydamas nukentėjusiajam įmonės darbuotojui A. P. 70 Eur materialinę žalą. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, t. y. smulkų svetimo turto pagrobimą vagystės būdu.

ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės ir pareigos išaiškintos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirašytas. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuris jo pasirašytas (b. l. 21), prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali būti išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 50 straipsnį atsako tas, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu pagrobė smulkų svetimą turtą, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. A. S. kaltę padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio A. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės bei paties pažeidėjo paaiškinimas, jog savo kaltę dėl vagystės jis pilnai pripažįsta (b. l. 21). Be visiško administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo bei jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: 2015 m. spalio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad šiuo atveju nebuvo kėsintasi pagrobti asmens dokumentus, o nusikalstama veika buvo nukreipta į materialines vertybes, todėl šiuo atveju nėra požymių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju pagrobto turto vertė nežymi ir neviršija 3 MGL dydžio sumos, todėl nėra požymių baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje. Už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 50 straipsnį (b. l. 3); 2015 m. spalio 7 d. A. P. skundas, kuriame jis, be kita ko, nurodo, jog vaizdo kameros, esančios pastate, užfiksavo, kaip į jo neužrakintą kabinetą Nr. 503 užeina pašalinis asmuo. Tuo metu jo kabinete nebuvo arba jis sėdėjo usidėjęs ausinuką ir jokio lankytojo nematė. Piniginė buvo ant stalo. Yra tikimybė, kad piniginė buvo arba pamesta, arba pavogta (b. l. 4); 2015 m. spalio 27 d. policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl vaizdo įrašo peržiūros, kuriame nurodoma, kad buvo peržiūrėtas UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas direktoriaus K. R. vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad po pastato aukštus ir kabinetus (duomenys neskelbtini), vaikšto pašalinis asmuo, kuris įtartinai kažkiek ieško. Vėliau paaiškėjo, kad iš 503 kabineto nuo stalo dingo piniginė su joje esančiais dokumentais. Medžiagos patikrinimo mwtu nustatyta, kad pašalinis asmuo, kuris pavogė piniginę, yra A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10); prie bylos medžiagos pateiktas vaizdo įrašas (b. l. 14); policijos pareigūnės A. P. 2016 m. balandžio 14 d. tarnybinis pranešimas, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėjo A. P. teigimu, UAB (duomenys neskelbtini) nuomoja kabinetą Nr. 503, kuriame yra įrengtas įmonės ofisas ir jame priimami klientai. Įmonės darbo metu klientai į kabinetą gali užeiti nevaržomai, kabinetas nerakinamas, įėjimas į patalpą neribojamas (b. l. 26). Pirmiau aptartuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja. Pažymėtina, jog piniginė buvo pavogta iš kabineto, į kurį gali laisvai patekti klientai, t. y. pašaliniai asmenys, todėl nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymių. Be to, veika buvo nukreipta ne į asmens dokumentus, o į materialines vertybes, todėl nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, požymių. A. S. vagystės būdu pagrobto turto vertė nesiekia 3 MGL dydžio, todėl pažeidimas laikytinas smulkiu svetimo turto grobimu sukčiavimo būdu ir kvalifikuotinas pagal ATPK 50 straipsnį.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (smulkus svetimo turto pagrobimas), pažeidėjo asmenybę – vidutinio amžiaus, administracine tvarka baustas, sistemingai daro analogiškus pažeidimus, tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog per metus pakartotinai padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui skirta administracinė nuobauda – metų bėgyje baustas už analogiškus pažeidimus (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog A. S. skirtina ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis už vidurkį.

Byloje esančių įrodymų pagrindu, be kita ko, nustatyta, jog dėl A. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo A. P. patyrė 70 eurų nuostolį, todėl, vadovaujantis ATPK 37 straipsnio 1 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įpareigotinas šį turtinį nuostolį atlyginti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30² straipsniais, 37 straipsnio 1 dalimi, 50, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje, ir skirti jam dviejų šimtų dvidešimties eurų (220 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti A. S. atlyginti nukentėjusiajam A. P. padarytą 70 Eur turtinį nuostolį.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 15052970298 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti, kad turtinis nuostolis turi būti atlygintas ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui įteikimo dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas — ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos.

Išaiškinti, kad už vengimą atlyginti padarytą turtinį nuostolį asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50¹ straipsnį, kuriame numatytos alternatyvios nuobaudos – įspėjimas arba bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių (289 Eur) iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių (579 Eur) eurų.

Teisėjas Marijus Kursevičius