Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, sekretoriaujant Jūratei Maldžiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Vaidotui Vaičiui, suinteresuotam asmeniui I. P., išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos P. V. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys I. P., G. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.57 straipsnio pagrindu.

Teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2012-07-26 mirė pareiškėjos P. V. vyras T. V.. Mirusiojo paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Paveldėjimo byla po T. V. mirties užvesta nebuvo. Prieš mirtį 2005-12-02 pareiškėja ir T. V. buvo surašę bendrą testamentą, pagal kurį visas sutuoktinių turtas buvo paliekamas pergyvenusiam sutuoktiniui, o jam mirus jų dukrai I. P.. Šią aplinkybę patvirtina su pareiškimu pateiktas testamentas.

CK 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą.

Teismas laiko nustatyta, kad pareiškėja P. V., kaip palikėjo sutuoktinė, turi teisę į po T. V. mirties atsiradusį palikimą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimas atsirado 2012-07-26 (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), palikimo atsiradimo vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje (CK 5.4 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą. Teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos prašymas tenkinamas, terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576, 577, 578, 290, 291 straipsniais, teismas

n utaria:

pareiškėjos P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, pareiškimą tenkinti.

A. P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo T. V., asmens (duomenys neskelbtini) mirties 2012-07-26 priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.