Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00290-2024-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.3.5; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.14

2024 m. gegužės 8 d.

dalyvaujant ieškovei R. N., jos atstovei advokato padėjėjai S. I., (nuotoliniu būdu)

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui E. S., su institucija, teikiančia išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė R. N. ieškiniu prašo pripažinti, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o jis nėra jo sūnus; pripažinti įrašą J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo įraše, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Duomenys apie tėvą“ A. M. negaliojančiu ir priteisti visas ieškovės R. N. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė R. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko visiškai ir paaiškino, kad ieškinys yra dėl pavardės nuginčijimo, nes jos sūnus J. M. nėra A. M. biologinis sūnus. J. M. biologinis tėvas yra E. S.. Ieškovė nurodė, kad iki 2022 metų spalio – lapkričio mėnesio gyveno su atsakovu, o su E. S. pradėjo bendrai gyventi nuo 2023 metų balandžio mėnesio. Ieškovė apie nėštumą iš karto pasakė E. S., šis laukimosi laikotarpiu ėjo kartu su ja pas gydytojus, dalyvavo gimdyme, ligoninės dokumentuose yra nurodytas kaip J. tėvas. Vaikui gimus ji kreipėsi dėl vaiko gimimo liudijimo išdavimo, nurodė E. S. pavardę, tačiau tokio jos prašymo netenkino, nes santuoka tarp jos ir atsakovo nėra nutraukta ir į gimimo liudijimą buvo įrašyta atsakovo pavardė. Ji prašė atsakovo, kad šis leistų vaikui įrašyti jos pavardę, bet jis nesutiko. Ieškovė nurodė, kad ji nori susitvarkyti dokumentus, kad vaiko tėvu būtų įrašytas tikrasis vaiko tėvas E. S..

Ieškovės atstovė advokato padėjėja teismo posėdžio metu prašo ieškinį tenkinti pilna apimtini, prašo pripažinti, kad A. M., nėra J. M. tėvas, o šis nėra jo sūnus, pripažinti J. M., gimimo įraše, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Duomenys apie tėvą“ A. M. negaliojančiu ir priteisti ieškovei R. N. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. M. 2024 m. kovo 15 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nuo 2023 m. liepos mėnesio nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1408-454/2024 dėl jo ir ieškovės santuokos nutraukimo, kurioje ieškovė neužsiminė apie vaiko, įrašyto kaip jo vaikas, gimimą. Jis į šią bylą teikė priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.

Atsakovas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad J. M. negali būti jo vaikas. Nurodė, kad santuoka su ieškove nėra nutraukta, bet su ja gyveno iki 2022 metų lapkričio mėnesio. Daugiau su ja nebuvo susitikęs, nežinojo su kuo ieškovė gyveno po to, kai jie kartu nebegyveno. Apie tai, kad ieškovė laukiasi vaikelio, jis sužinojo iš jų bendro vaiko, nes jis pasakė, kad mamos didelis pilvas. Atsakovas pažymėjo, kad J. M. nėra matęs. Su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka dėl tėvystės nuginčijimo, kad jis nėra J. M. tėvas, bet ne dėl jo kaltės yra įrašyta jo pavardė vaiko gimimo liudijime, todėl iš jo neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovo atstovė, teismo posėdžio metu prašo ieškinį tenkinti iš dalies, ieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo tenkinti, o dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei nepriteisti. Atstovė nurodė, kad dėl pačios ieškovės pasirinkimo jai vaikas gimė nuo kito vyro dar nenutraukus santuokos.

Trečiasis asmuo E. S. 2024 m. kovo 5 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka ir patvirtina, kad ieškovė susilaukė vaiko su juo. Nuo pat gimimo vaikas gyvena su mama (ieškove) ir juo, prašė tenkinti ieškinį.

Trečiasis asmuo E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko visiškai ir paaiškino, kad, gyvenant su R. N., jie susilaukė sūnaus J.. Jis pripažino esąs J. M. biologinis tėvas. Jis gyveno kartu su ieškove, R. pasidarė neštumo testą ir taip jis sužinojo, kad ji laukiasi. Jie kartu su R. N. nėštumo metu eidavo į ligoninę, gimdymo dieną buvo kartu, dalyvavo visame gimdymo procese. Kažkokiame dokumente ligoninėje jis pasirašė, kad yra vaiko tėvas. Kai pradėjo bendrauti su ieškove žinojo, kad R. N. nėra išsiskyrusi.

Institucija, teikianti išvadą byloje, (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė duomenis apie ieškovės šeimą ir nepilnamečio vaiko J. M. gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad galutinę išvadą dėl ieškovės reikalavimo institucija pateiks po visų įrodymų ištyrimo.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad skyriaus specialistai (duomenys neskelbtini) lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, kurioje yra auginamas ieškovės sūnus J. M., sąlygos yra tinkamos, vaikui yra sudarytos galimybės augti, ilsėtis, lavintis. Socialinės rizikos šeimų sąraše nebuvo įrašyta nei ieškovės, nei atsakovo šeima. Skyriuje buvo gauti pranešimai apie galimai pažeidžiamas ieškovės ir atsakovo dukters teises, nes šalys turi dukrą. Atstovė pažymėjo, kad nesant ginčo tarp ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens dėl biologinės vaiko kilmės, šiuo atveju ieškinio reikalavimai atitinka vaiko interesus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimė J. M., jo gimimas įrašytas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje. Gimimo įraše vaiko mama nurodyta R. N., tėvu įrašytas A. M..

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė R. N. ir atsakovas A. M. susituokė 2020 m. vasario 6 d., iš LITEKO sistemos matyti, kad Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1408-454/2024 pagal R. N. ieškinį, atsakovui A. M., byla užvesta dėl santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovė R. N. kreipėsi į teismą nepraleidusi ieškinio senaties termino.

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnis).

Iš ieškovės R. N., atsakovo A. M., trečiojo asmens E. S. paaiškinimų, matyti, kad A. M. negali būti J. M. tėvas. Ieškovė ir atsakovas ne vėliau kaip nuo 2022 m. lapkričio mėnesio kartu negyvena ir jokių ryšių nepalaiko, todėl atsakovas negali būti ieškovės sūnaus J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Priešingai, iš pasisakymų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė nuo 2023 m. balandžio mėnesio visą laiką kartu, kaip šeima, gyvena su E. S., šie asmenys dėl vaiko tėvystės yra įsitikinę, atlikti ekspertizę nė vienas nenori, todėl nėra pagrindo abejoti, kad J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra E. S. (nors šis klausimas byloje nesprendžiamas). Ieškovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad nuginčijus A. M. tėvystę, jie geranoriškai eis į metrikacijos skyrių dėl tėvystės pripažinimo. Tokioje situacijoje visiems suinteresuotiems asmenims nepareiškus pageidavimo dėl mokslinių tyrimų (ekspertizės) teismas aukščiau aptartus įrodymus pripažįsta patikimais patvirtinančiais, jog atsakovas negali būti ieškovės sūnaus J. M., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, todėl ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkinamas.

CK 3.140 straipsnio 1 dalis numato, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Taigi, įstatymas įsakmiai numato, kad kai vaiko motina yra susituokusi, visais atvejais vaiko tėvu įrašomas jos sutuoktinis.

Ieškinyje pateiktas R. N. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas 450 Eur už advokato pagalbą. Taip pat ieškovė yra sumokėjusi 109 Eur žyminį mokestį. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, kad būtent ieškovė, būdama santuokoje su atsakovu, turėjo santykių ir gyveno su kitu asmeniu, nuo kurio susilaukė vaiko J. M., todėl būtent dėl ieškovės veiksmų susidarė situacija, kai buvo būtina kreiptis į teismą. Joks atsakovo sutikimas negalėjo pakeisti padėties, kuri susidarė dėl ieškovės veiksmų. Šiame procese atsakovas elgėsi tinkamai, jis iš karto pripažino nesąs ieškovei gimusio sūnaus tėvas. Teismas vertina, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) bei CPK 93 straipsnio 4 dalimi bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš atsakovo ieškovės naudai, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo netenkinamas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje yra 7,93 Eur (mažiau nei minimalus priteistinas dydis), todėl nepriteistinos iš šalių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 269 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o šis nėra jo sūnus.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kad A. M. yra J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Sprendimo kopiją ne vėliau kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.