- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- e2-10413-1035/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05025-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Ieškovas
- SIA „B.“
- Atsakovas
- I. S.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės SIA „B.“ ieškinį atsakovei I. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 77,23 Eur suteiktos paskolos dalies, 21,24 Eur mokėtinų palūkanų pagal sutartį, 50,02 Eur ikiteisminio išieškojimo mokesčio, 8,86 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65 Eur (15 Eur žyminio mokesčio, 50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu.
Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą, o ieškovė ieškinyje yra pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „M.“ (dabartinis pavadinimas – UAB „I.“) (toliau – Pirminis kreditorius) 2010 m. kovo 22 d. su atsakove elektroninio ryšio priemonėmis sudarė paskolos sutartį Nr. 298879, kuria atsakovei suteikta 246,18 Eur paskola. Sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas, visą suteiktą paskolą grąžinant per 180 dienų laikotarpį. Atsakovė taip pat įsipareigojo, laiku nesumokėjus eilinės įmokos ar kito mokėjimo, mokėti netesybas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pirminis kreditorius 2016 m. lapkričio 28 d. gautinų sumų pirkimo – pardavimo sutartimi perleido savo reikalavimo teisę ieškovei. Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota raštišku pranešimu. Ieškovė ne kartą bandė susisiekti su atsakove dėl skolos padengimo ikiteismine tvarka, tačiau tai nedavė jokių rezultatų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota raštišku 2017 m. kovo 7 d. pranešimu.
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl 98,47 Eur pagal sutartį likusių mokėjimų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).
Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktas numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento. Vartojimo kredito sutarties 5.1 punkte atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 0,05 proc. delspinigius už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 2 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėlavo laiku atsiskaityti su ieškove, iš jos ieškovei priteistina 8,86 Eur delspinigių.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 50,02 Eur ikiteisminio išieškojimo mokesčio. Vartojimo kredito sutarties 5.3 punkte numatyta, kad paskolos davėjas turi teisę kreiptis į skolų išieškojimo įmonę dėl tarpininkavimo susigrąžinant įsiskolinimą (paskolą, jos dalį, paskolos palūkanas, aptarnavimo mokestį, palūkanas už piniginių prievolių termino praleidimą ir kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas), o paslaugos gavėjas įsipareigoja atlyginti paskolos davėjui šio įmonės administravimo mokestį, kuris nurodomas paskolos gavėjui siunčiamame laiške. Administravimo mokestis negali būti didesnis negu 30 (trisdešimt) procentų nuo visos paskolos sumos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė vengė atsiskaityti, su ieškove nebendradarbiavo ir ieškovės raginama skolos nesumokėjo, todėl ieškovė bandė skolą susigrąžinti ne teismine tvarka, kreipdamasi į skolos išieškojimo įmonę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 50,02 Eur ikiteisminio išieškojimo mokesčio priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 157,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 50 Eur išlaidų už teisines paslaugas, viso – 65 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei SIA „B.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 77,23 Eur (septyniasdešimt septynis eurus ir 23 ct) suteiktos paskolos dalies, 21,24 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 24 ct) mokėtinų palūkanų pagal sutartį, 50,02 Eur (penkiasdešimt eurų ir 2 ct) ikiteisminio išieškojimo mokesčio, 8,86 Eur (aštuonis eurus ir 86 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (157,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65 (šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų (15 Eur žyminio mokesčio, 50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti).
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso 287 straipsnyje numatytus reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.