- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 1A-536-107-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-93-1-00544-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- L. T.
Teisėjas Edmundas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00544-2013-3
2014 m. birželio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. K., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems (1) metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, uždrausta laisvės apribojimo laikotarpiu lankytis nukentėjusiosios L. T. gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su ja.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, V. K. uždrausta laisvės apribojimo laikotarpiu lankytis nukentėjusiosios L. T. gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su ja.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėta Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-08-28 nuosprendžiu paskirta ir Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-05 nutartimi nustatyta 36 MGL (4680 Lt) dydžio bauda, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, V. K. uždrausta laisvės apribojimo laikotarpiu lankytis nukentėjusiosios L. T. gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su ja bei paskirta 36 MGL (4680 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. rudenį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, prie (duomenys neskelbtini), esančios krepšinio aikštelės, surado ir taip neteisėtai įgijo smogiamojo triuškinamojo poveikio šaltąjį ginklą – savadarbį kastetą, kurį laikė gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) , iki 2013-11-30 9.14 val., kol jį pateikė kratą atlikusiems pareigūnams.
V. K. nuteistas ir už tai, kad 2013 m. lapkričio 20 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), prie L. T. darbovietės – (duomenys neskelbtini) –durų, šaukė: „pagydysiu kūrva, užmušiu“, šitaip grasino nužudyti L. T., dėl to pastarajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. nesutinka su jam paskirta bausme, nes apylinkės teismas, nesant faktinių įrodymų, rėmėsi tik nukentėjusiosios L. T. parodymais. Liudytojo parodymuose nuskambėjo frazė, kad jis paliudijo tai, ką jam sakė mama. Apeliantas prašo jį pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisinti.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas, Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-04-01 nuosprendžio apkaltinamoji dalis, kuria V. K. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, naikintina ir dėl tos dalies priimtinas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos 258 straipsnio 2 dalyje, padarymo neginčijo. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir panašiai). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. T. parodė, kad prieš 20 metų V. K. buvo jos sugyventinis. Ji dirba (duomenys neskelbtini) valytoja. V. K. atėjo į mokyklą prieš 12 valandą, kai visi buvo išėję pietauti. Pamačiusi V. K., nukentėjusioji užrakino duris. Jis apibėgo iš kiemo pusės. Nukentėjusioji užrakino ir kitas duris. V. K. šaukė: „pagydysiu“, „užmušiu“, durų nedaužė, atrakinti neprašė, tik pabandė jas atidaryti, rodė lytinį organą, sakė: „griaužk“. Nukentėjusioji V. K. išsigando, nes jis ją persekiojo jau 2 savaites, buvo išdaužęs langus. L. T. iškvietė policijos pareigūnus, tačiau policijos pareigūnai liepė jai įrodyti, kad langus išdaužė V. K.. Nukentėjusiosios nuomone, žodis „pagydysiu“ reiškia „užmušiu“, o ką turėjo omenyje tokį žodį vartodamas V. K., reikėtų paklausti jo. Ar tokį grasinimą būtų įvykdęs, nukentėjusioji nežinojo. Pamatęs, kad ji skambina telefonu, V. K. nuėjo. V. K. yra ligonis, net ir būdamas blaivus, nenustygsta vietoje, o kai gerdavo, – nežinodavo, ką bedarąs. V. K. yra parašęs ir laiškų, kad nužudys, skambindavo telefonu ir reikalaudavo atiduoti tą, ką yra sukišęs jai ir jos vaikams. Dabar yra nurimęs, siūlė bendrauti, tačiau su juo bendrauti neįmanoma (t. 2, b. l. 10–11).
Teisiamajame posėdyje nuteistasis V. K. parodė, kad ėjo pas L. T. į mokyklą, nes norėjo pasiimti iš jos auksinį žiedą, kurį buvo padovanojęs. V. K. teigimu, jis jos negąsdino ir kaltinime nurodytų žodžių nevartojo. L. T. užsirakino duris, pro durų langą jam parodė vidurinįjį pirštą. Tada jis bandė įeiti pro kitas duris. V. K. prieš tai jai paskambino, ji jam pasakė važiuoti gydytis, todėl jis jai spontaniškai atsakė: „aš tave pačią pagydysiu“. Tokie žodžiai nieko nereiškia. Prieš L. T. rankos niekada nėra pakėlęs. V. K. nesuprato L. T. baimių, pati telefonu jam sakė „beausis bomžas“. V. K. teigimu, jis įvykio dieną kelnių nesimovė ir lytinio organo nerodė, buvo blaivus. Tą pačią dieną policininkai jį sulaikė. Po šio įvykio jis su L. T. nebebendrauja (t. 2, b. l. 12).
Iš aptartų nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jie anksčiau buvo sugyventiniai, V. K. norėjo su L. T. bendrauti ir toliau. V. K. neneigė, kad įvykio dieną buvo atėjęs prie mokyklos atsiimti L. T. padovanoto žiedo, nes jam reikėjo pinigų, tačiau neigė jai grasinęs. Kad V. K. nesielgė taip, dėl ko būtų reikėję L. T. išsigąsti, iš esmės nepaneigia ir pačios nukentėjusiosios parodymai, iš kurių matyti, kad V. K. mokyklos durų nedaužė, jų atrakinti nereikalavo, minėjo žodį „pagydysiu“, šį žodį V. K. vartodavo ir anksčiau. Tuo, kad V. K. būtų įvykdęs savo grasinimą nužudyti, abejojo ir pati nukentėjusioji. Kad žodis „pagydysiu“ reiškia „užmušiu“, tokią išvadą L. T. padarė pati. Liudytojo A. T. nuomone, taip sakydamas, V. K. norėjo L. T. paveikti morališkai (t. 2, b. l. 11). Ką V. K. norėjo pasakyti žodžiu „pagydysiu“, L. T. siūlė paklausti paties V. K.. V. K. paaiškino, kad L. T. jam sakydavo važiuoti gydytis, todėl jis jai atsakydavo: „aš tave pačią pagydysiu“. Taip sakydamas nieko blogo omenyje neturėjo.
Kad V. K. L. T. buvo padovanojęs žiedą, kad ji jam sakydavo važiuok gydytis, nes V. K. yra gulėjęs (duomenys neskelbtini) , o V. K. jai atsakydavo: „aš tave pats pagydysiu“, teisiamajame posėdyje nepaneigė ir L. T. (t. 2, b. l. 12).
Esant aptartoms aplinkybėms, akivaizdu, kad L. T. nuteistojo V. K. elgesio grėsmę nepagrįstai sureikšmino, padarė savo išvadas, kad V. K. pasakytas žodis „pagydysiu“ reiškia ne ką nors kitą, bet grasinimą ją nužudyti (užmušti). Kad toks V. K. grasinimas galėjo būti realiai įvykdytas ir V. K. būtų to norėjęs, iš esmės netikėjo ir pati nukentėjusioji. Realus bauginimas nužudyti L. T. nenustatytas. V. K. pasakyti žodžiai: „aš tave pačią pagydysiu“ buvo pasakyti atsakant į L. T. paliepimą V. K. važiuoti gydytis. Tokius V. K. veiksmus vertinti baudžiamosios teisės prasme nėra jokio pagrindo, todėl V. K. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 3, 4 dalimis, 329 straipsnio 1 punktu, kolegija
nusprendžia:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-04-01 nuosprendžio dalį, kuria V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir dėl šios nuosprendžio dalies priimti naują nuosprendį.
V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir pagal 145 straipsnio 1 dalį, subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrintos Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-04-01 nuosprendžiu, to paties teismo 2013-08-28 nuosprendžiu su Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-05 nutartimi padarytais pakeitimais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-04-01 nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę – 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą subendrinti su Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-08-28 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-05 nutartimi, paskirta bausme – 36 MGL (4680 Lt) dydžio bauda, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 43 MGL dydžio (5590 Lt) baudą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.