Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. A., M. A., antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0010/18/02763, Nr. 0010/18/02764, Nr. 0010/18/02765 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-530-838/2018 skolininkės S. A. atžvilgiu. Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, jog skolininkė S. A. 2016-09-14 yra sudariusi santuoką su M. A.. Vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/02764 2018-08-23 turto arešto aktu Nr. S1c-68548 buvo areštuotas S. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis, mokamas sutuoktiniui M. A. darbovietėje uždarojoje akcinėje bendrovėje „Transfina“ (v .b. l. 31-33).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vedybų sutarčių registre 2018-10-08 įregistruotas pranešimas apie patvirtintą vedybų (sugyventinių) sutartį (toliau – sutartis). Sutarties šalys S. A. ir M. A.. Vedybų sutartis 2018-10-04 patvirtinta Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure. Šios sutarties 1.2 punkte šalys susitarė, kad sutartimi nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas bus taikomas būsimam visam turtui, įskaitant ir darbo užmokestį. Būsimas visas turtas, kuris bus įgytas kiekvieno sutuoktinio vardu nuo šios sutarties sudarymo dienos jiems gyvenant santuokoje, bus atskirai kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (sutarties 4.1 punktas).

Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CK 6.154 straipsniu, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.105 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vedybų sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo ir pasirašymo momento. Sutartis pasirašyta 2018-10-04. Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi iki povedybinės sutarties įsigaliojimo visas sutuoktinių įgytas turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1091-440/2016). Iš byloje esančios povedybinės sutarties turinio darytina išvada, kad sutuoktiniai jiems priklausančio turto teisinį režimą nustatė nuo sutarties sudarymo – 2018-10-04.

Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas laikotarpiu nuo santuokos sudarymo, tai yra nuo 2016-09-14 iki povedybinės sutarties sudarymo - 2018-10-04. CK 3.88 straipsnio l dalies 5 punktas nustato, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) yra bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio l dalies 1 punkte numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies, nustatant, kad S. A. laikotarpiu nuo 2016-09-14 iki 2018-10-04 priklausė 50 procentų sutuoktinio M. A. gaunamo darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad skolininkės S. A. ir jos sutuoktinio pajamos iš darbinės veiklos, gautos po vedybų sutarties sudarymo, nebeturi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso ir, įregistravus vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektu dėl skolininkės S. A. asmeninių prievolių (CK 3.100 straipsnio 7 punktas 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 60 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už prašymo surašymą. Kadangi pareiškėjo prašymas iš esmės yra pagrįstas, minėtos išlaidos pareiškėjui yra priteisiamos iš suinteresuoto asmens (skolininko) S. A. (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-09-14 iki 2018-10-04 priklausė 50 procentų sutuoktinio M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio.

Priteisti iš suinteresuoto asmens (skolininko) S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 60 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.