Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Alvyros Onos Kvaraciejutes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju I. P., V. Ž., A. V. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 3-cio apylinkes teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo

I. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. laisves atemimu dviems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose;

V. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d.8 p. laisves atemimu dviems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose;

A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisves atemimu dviems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose;

Iš A. V. ir V. Ž. solidariai priteista 258,50 Lt turtines žalos, 50 000 Lt neturtines žalos ir 1000 Lt už teisine pagalba R. J. naudai.

J. B. pripažinta teise i civilinio ieškinio tenkinima, o jo dydžio klausimas paliktas spresti civilinio proceso tvarka.

I. P. nuteistas už tai , kad nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos, tiesiogiai kartu su bendrininku V. B. ir asmenimis- V. Ž. ir A. V., kurie V. B. tikslu nežinojo, panaudodamas psichine prievarta prieš J. B. bei R. J. ir taip padarydamas didele žala nukentejusiuju teisems ir teisetiems interesams, savavališkai vykde nerealizuota ir gincijama kito asmens teise, o butent: 2003 m. gegužes - gruodžio menesiais Vilniuje, nukentejusiajai J. B., jos sugyventiniui V. J., motinai J. B. sudarius jungtines veiklos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama G. S., ir 2004 m. rugpjucio menesio pradžioje nukentejusiajai išreiškus ketinima vienašališkai nutraukti minetas jungtines veiklos sutartis, ir 2004-09-07 jas nutraukus, jis, vykdydamas bendrininko V. B. nurodymus, gautus Vilniuje ne veliau kaip 2004-09-07 nenustatytomis aplinkybemis, 2004-09-07 apie 11 val. prie Universalines parduotuves Upes gatveje Vilniuje, susitikes su nukentejusiosios artimu asmeniu - sugyventiniu V. J., pavartojes psichine prievarta ­užmaskuotai pagrasindamas, savavališkai vykdydamas UAB (duomenys neskelbtini) nerealizuota ir gincijama teise, reikalavo, kad butu vykdomi sutartyse numatyti isipareigojimai.

Tesdamas nusikalstamus veiksmus, ir savavališkai vykdydamas UAB (duomenys neskelbtini) nerealizuota ir gincijama teise, siekdamas, kad J. B. ir V. J. vykdytu jungtines veiklos sutartyse numatytus isipareigojimus, nenustatytomis aplinkybemis, Vilniuje, ne veliau kaip 2004-10-27, gavo iš V. B. nurodyma surengti fizines prievartos pavartojima prieš J. B. sugyventinio V. J. artima asmeni- jo sunu R. J. . Vykdydamas V. B. nurodyma, 2004-10-20 - 2004-10-27 laikotarpiu Vilniuje I. P. nurode V. Ž. pavartoti fizine prievarta prieš R. J. ir, šiam pasitelkus A. V. , 2004-10-29 apie 12.15 val. Papilenu g.15 Vilniuje namo laiptineje, veikdami kartu, iš chuliganišku paskatu, nukentejusiosios J. B. artimam asmeniui – jos sugyventinio sunui R. J.-tycia nesunkiai sutrikde R. J. sveikata : A. V. papurške jam duju balioneliu i veida ir laike ji už drabužiu, o V. Ž. sudave jam penkis smugius laužtuvu i galvos sriti.

V. Ž. ir A. V. nuteisti už tai , kad 2004 m. spalio 20-27 d. laikotarpiu, Vilniuje, V. Ž. gavus I. P. nurodyma panaudoti fizine prievarta prieš R. J., 2004 m. spalio 29 d. , apie 12,15 val. , Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptineje, veikdami kartu kaip bendrininkai, iš chuliganišku paskatu, vykdydami I. P. nurodyma, tycia sužalojo R. J.: A. V. papurške nukentejusiajam duju balioneliu i veida, o V. Ž. sudave nukentejusiajam penkis smugius laužtuvu i galvos sriti. Taip padare R. J. nesunku sveikatos sutrikdyma.

Nuteistasis I. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus m. 3-cio apylinkes teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendi panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamaji nuosprendi. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas . Apeliantas mano, kad salygu, kurios butinos taikant LR BK 294 str., jo atžvilgiu nera, nes jis neatliko šio straipsnio dispozicijai budingu veiksmu bei neturejo nukentejusiuju atžvilgiu jokiu savavaldžiavimo tikslu. Asmenu, pripažintu nukentejusiais šioje baudžiamojoje byloje, t.y. J. B. ir R. J. jis nepažinojo, su jais niekada nebuvo bendraves. Nuosprendyje teiginys, jog jis "panaudodamas psichine prievarta prieš J. B. ir R. J., padare didele žala nukentejusiu asmenu teisems ir teisetiems interesams ... " yra visiškai nepagristas. Bylos tyrimo metu jis nurode, kas ji siejo su V. B., niekada neneigdamas tu santykiu , todel nuosprendyje V. B. ivardijimas jo bendrininku yra niekuo nepagristas. Jie kartu nei atliko, nei planavo vykdyti kokia nors nusikalstama veikla. Nuosprendyje, kaip ir kaltinamajame akte, yra pateiktos tik ivairios prielaidos, taciau nera pateikta irodymu, patvirtinanciu jo kaltuma. Taip pat jis nurode, del ko yra bendraves ir susitikes su liudytoju V. J.. 2005 liepos 26 d. šis asmuo yra daves parodymus ikiteisminio tyrimo teisejai. Nežiurint jo parodymu nenuoseklumo ir išsakytu dviprasmybiu, i jo advokato klausima, kaip jis suprato galima reikalo sprendima bloguoju, V. J. paaiškino, kad tai galejo buti "teismas ar dar kažkas", taciau negalvojo apie joki terorizavima (t. 1 b.1. 74-77). Reikalai buvo sietini su sutartimis , del ju ir ivyko 2004 rugsejo 7 d. susitikimas Upes g. prie Centrines universalines parduotuves, tai ivyko diena, kitu žmoniu akivaizdoje. Apeliantas I. P. teigia, kad teismas apskritai šališkai vertino J. B. ir V. J. parodymus, nurodydamas, kad jo parodymus reikia vertinti kritiškai, tuo tarpu šiu asmenu parodymai ivertinti kaip teisingi ir neprieštaringi. Atliekant ikiteismini tyrima bei vykstant šios baudžiamos bylos nagrinejimui, visiems, tarp ju ir teismui, buvo žinoma, kad del šiu asmenu nusikalstamos veiklos isigyjant sklypus ir del sukciavimo, jie buvo nuteisti , paskiriant už tai kriminalines bausmes. Ji tenkino V. J. parodymai 2005 liepos 26d. duoti ikiteisminio tyrimo teisejai, todel jis net nereikalavo kviesti V. J. i teismo posedi. Pastarasis tuo metu, kaip ir dabar, slapstosi nuo paskirtos laisves atemimo bausmes atlikimo.

Apelianto I. P. nuomone, nepagristas teismo teiginys, kad jo nurodymu V. Ž. su A. V. sužalojo R. J.. Gyvenimišku aplinkybiu konstatavimas, kad jis bendravo su V. Ž., ko jis niekuomet neneige, negali buti vertinamas kaip jo nurodymas sužaloti R. J.. Jis R. J. nepažinojo, jo sumušimui neturejo nei tikslo, nei motyvu. Prielaidomis nuosprendis negali buti grindžiamas.

Nuteistasis V. Ž. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus m. 3-cio apylinkes teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendi panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamaji nuosprendi. Nurodo, kad nuosprendis nepagristas, teigia, kad jis surašytas pažeidžiant jo turini nustatancius BPK 302-307 straipsniu ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 "Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma" reikalavimus. Kai kuriais atvejais ji teisinantys jo parodymai, liudytoju parodymai ir nustatytos aplinkybes yra visai neatskleisti , pateikti ne svarbiausieji arba pernelyg glaustai. Apelianto nuomone, byloje nera jokiu duomenu ir irodymu, kad jis 2004 10 29 d. diena apie 12 val. buvo (duomenys neskelbtini) ir metaliniu strypu sužalojo R. J.. Liudytojas D. Ž. parode, kad 2004 10 29 d. jis ji sutiko internetineje kavineje ir iki 16.30 val. jis kartu su juo buvo jo namuose, kur tvarke jo kompiuteri. Teismas nepagristai ignoravo šiuos liudytojo parodymus, nepagristai juos ivardino nelogiškais. Šie parodymai nera paneigti. Teismas netinkamai vertino ir liudytojo B. S. parodymus, kad jis pagal parodytas nuotraukas ji atpažino . Nei jis, nei kiti nešališki asmenys nedalyvavo atpažinimo procese, o be to, byloje net nera nuotrauku kuriose butu užfiksuoti duomenys, kad ji atpažino (2 t. b.l. 55 ).

Apeliantas teigia, kad iš nuosprendžio turinio neaiškus ir šio neva jo padaryto nusikaltimo motyvai. Jis neturejo jokios motyvacijos sumušti R. J.. Teismo nuosprendis pagristas prieštaringais ir nenuosekliais nukentejusiojo ir liudytojo B. S., kuris net nemate užpuolimo, parodymais. Byloje yra keli nukentejusiojo R. J. apklausos protokolai, kuriuose užfiksuoti jo parodymai. Visi šie parodymai prieštaringi ir nenuoseklus, o juose nurodyti ir užfiksuoti duomenys skiriasi.

R. J. liudytojo apklausos protokole, kuris surašytas 2004-10-29 (2t. b.l. 19) teigia, kad "laiptineje buvo tamsu, nelabai ka mate, todel užsidenge galva rankomis ir puole link laiptines duru ... " kitoje gi liudytojo apklausoje, atliktoje 2004 m. lapkricio 9 d. ( t. 2 b.l. 21) R. J. teigia, kad" nors laiptineje nebuvo apšvietimo, taciau isidemejo minetu vyru veidu bruožus" ir nurode, kad abu buvo su kepuremis, apsirenge juodais rubais. Dar didesne abejone šio nukentejusiojo parodymu teisingumu kelia faktas, kad užpuolimas ivyko per kelias sekundes ir buvo ivykdytas patalpoje, kurioje tvyro prieblanda (tai nustatyta ir užfiksuota 2004-11-29 ivykio vietos apžiuros protokole (2 t. b.l. 3), ir kad jam buvo papurkšta dujomis i veida. Nenuoseklus šio nukentejusiojo parodymai buvo ir 2006-11-16 teismo posedžio metu. Teismo posedžio metu R. J. nurodo, kad jis isidemejo užpuolikus, jie buvo su juodomis kepuremis, kad tai buvo A. V. ir jis- V. Ž.. R. J. nurode, kad jam A. V. papurške i veida duju, jis užsidenge veida rankomis ir toliau mate ka dare kiekvienas iš ji užpuolusiu asmenu.

2004-10-29 liudytojas B. S. apklausos metu ( t. 2 b.l. 48) nurode, kaip atrode išbege iš laiptines vyrai: "vienas ju buvo vidutinio svorio sudejimo, plaukai šviesus, trumpai kirpti, kitas asmuo - tamsaus gymio, ar apželes barzda." Akivaizdu, kad užpuolikai buvo be kepuriu ir vienas iš ju šviesiaplaukis. Šviesiaplaukiu tarp nuteistuju, kurie nuteisti už R. J. sumušima nera, teismas priimdamas apkaltinamaji nuosprendi ji pagrinde iš esmes prieštaraujanciais vienas kitam liudytoju parodymais. B. S. parodymai paneigia R. J. parodymus ir ta aplinkybe, kad R. J. po užpuolimo apskritai ka nors galejo matyti. 2006-11-19 teismo posedyje B. S. teige: " iš laiptines išgriuvo Rolandas, jo veidas buvo kruvinas, jis nieko nemate“. Tai patvirtina ir kito liudytojo parodymai. Liudytojas J. F. tos pacios dienos teismo posedyje nurode, kad nukentejusiajam reikejo vandens akims praplauti. Nei liudytojas B. S., nei kiti asmenys nemate kas vyko laiptineje. R. J. parodymai nera tvirti ir prieštarauja kitu liudytoju parodymams ir logikai. Liudytojo B. S. parodymai taip pat nenuoseklus ir prieštaringi, jais nebuvo galima vadovautis.

Apelianto nuomone , teismas nepagristai atmete prašyma kreiptis i specialistus ir gauti atsakymus, koki poveiki akims, odai ir kvepavimo takams turetu kontaktas su ivairiu aerozoliniu balioneliu turiniu. Susipažinus su nuosprendžio turiniu tampa neaišku, kodel jo ir ji teisinanciu liudytoju parodymai yra netiketini ir nelogiški. Teismo metu jie nebuvo paneigti, o pats teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas ir grindžiamas iš esmes tik spejimais, todel 2007-02-15 apkaltinamas nuosprendis yra priimtas pažeidžiant LR BPK 301 str., surašytas atmestinai.

Be to, apeliantas V. Ž. nesutinka, kad veika galetu buti kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2d. 8 p. Teismas jam inkriminuota veika ivertino kaip padaryta iš chuliganišku paskatu. Jo veiksmuose nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo posedžio metu nenustatyta paskatu apibrežtu kaip "chuliganiškos paskatos". Apskritai, jis jokios nusikalstamos veikos nepadare, o susidariusios situacijos nera jokio teisinio pagrindo vertinti, kaip nepagarbos visuomenei ar asmeniui. Jei ir butu irodyta, kad jis dalyvavo sumušant R. J., jo veiksmai butu neteisingai kvalifikuoti, juos butu galima kvalifikuoti tik pagal 138 str. 1 d.

Pirmos instancijos teismui nusprendus, kad jis padare nusikalstama veika, teismas neapsvarste galimybes atideti jam paskirtos bausmes vykdyma . Jis ankšciau neteistas, todel teismas privalejo svarstyti paskirtos bausmes atidejimo klausima. Teismas neatsižvelge ir neivertino byloje esanciu duomenu apie jo asmenybe .Apeliantas nurodo iki šios bylos vedes tvarkinga gyvenimo buda, esas pareigingas tevas ir vyras, neturis administraciniu nuobaudu (3 t. b.l. 52 lapas). Jis yra vedes , turi nuolatine gyvenamaja vieta, tris mažamecius vaikus, kuriu vienas turi rimtu sveikatos sutrikimu. Šeimoje dirba vienas, jo žmona niekur nedirba, nes vaikai labai maži ir jiems reikalinga mamos priežiura. Toks nepagristai griežtas teismo nuosprendis daro žala ne tik jam, nes negales ivykdyti isipareigojimu bankui, bet ir mažameciams vaikams, kadangi, jam paskyrus realu laisves atemima, šeima neteks maitintojo, del to bus padaryta didele žala vaiku auklejimui ir vystimuisi, kadangi bus patenkinti tik ju minimalus poreikiai nesiekiant ju ugdyti ir lavinti papildomai.

Apelianto nuomone, teismas taip pat netinkamai ivertino R. J. pateikto ieškinio del neturtines žalos atlyginimo pagristuma. Teismas priteise iš jo solidariai su A. V. 50 000 Lt. neturtines žalos R. J. naudai. Teismas toki sprendima motyvavo tuo, kad nukentejusysis R. J., budamas sportininku, patyre ne tik fizini skausma, bet ir nedalyvavo prestižinese varžybose, todel taip jis patyre dvasini sukretima. Taciau nukentejusysis nepateike irodymu, kad yra patyres dvasini sukretima ar depresija, kad jis tapo neigalus, kad sumažejo jo nedarbingumas, kad po aptariamo nusikaltimo padarytos traumos jam pasireiškia liekamieji reiškiniai. Nedarbingumo faktas ir neigiamos pasekmes darbinei veiklai, kuo yra jo sportine veikla, yra reikšminga aplinkybe nustatant turtines žalos dydi, bet ne neturtines. Be to, pats R. J. teismo metu yra pasakes, kad jis iki užpuolimo turejo rankos trauma, kuri neva po užpuolimo atsinaujino, taciau byloje esancioje 2004-11-02 specialisto išvadoje G5752/04 (01) (bylos tomas 2, b.l. 36 ) nurodyta, kad R. J. padarytos trys muštines žaizdos galvos plaukuotoje dalyje su galvos smegenu sukretimu, nubrozdinimas dešineje plaštakoje, nubrozdinimas kairiame kelyje, todel teismo motyvai, kad jis negalejo dalyvauti sporto turnyruose, kurie vyko po 12 men., yra nepagristi ir nelogiški. Nors teismas ir sumažino prašomos priteisti sumos dydi iki 50 000 Lt, taciau ši suma yra nepagristai didele. Mano, kad teismas netinkamai išsprende neturtines žalos atlyginima, juo labiau, kad jis R. J. nemuše ir šioje byloje turetu buti išteisintas.

Nuteistasis A. V. apeliaciniu skundu, kurio motyvai yra analogiški nuteistojo V. Ž. apeliacinio skundo motyvams, prašo Vilniaus m. 3-cio apylinkes teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendi panaikinti , ji išteisinti, nes jis nedalyvavo darant nusikaltima. Nenustacius pagrindu ji išteisinti, prašo vadovaujantis BPK 328 str. 1 ir 2 punktu pagrindu, taikyti jam BK 75 str. ir atideti bausmes vykdyma dviems metams. Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje neteisingai išdestyti irodymai, t.y. jo kaip kaltininko pozicija pagrindžiantys duomenys. Svarbiausieji ji teisinantys jo parodymai ir nustatytos aplinkybes yra visai neatskleisti. Byloje nera jokiu duomenu ar nenugincijamu irodymu, kad jis turejo duju balioneli, kad purške duju nukentejusiajam R. J. i akis, ar laike ji. Neaiškus ir šio neva jam padaryto nusikaltimo motyvai. Jis neturejo jokios motyvacijos sumušti R. J.. Byla nuo pat pradžios buvo vedama tendencingai, šališkai, pažeidžiant jo teises. Byloje yra keli nukentejusiojo R. J. apklausos protokolai, kuriuose užfiksuoti jo parodymai. Visi šie parodymai prieštaringi, jie yra nenuoseklus, o juose nurodyti ir užfiksuoti duomenys skiriasi. Dar didesne abejone šio nukentejusiojo parodymu teisingumu kelia faktas, kad užpuolimas ivyko per kelias sekundes ir buvo ivykdytas patalpoje, kurioje tvyro prieblanda (tai nustatyta ir užfiksuota 2004-11-29 ivykio vietos apžiuros protokole (2 t. b.1. 3), ir kad jam buvo papurkšta dujomis i veida. Nenuoseklus šio nukentejusiojo parodymai buvo ir 2006-11-16 teismo posedžio metu. Teismo posedžio metu R. J. nurodo, kad jis isidemejo užpuolikus, jie buvo su juodomis kepuremis, kad tai buvo nuteistasis V. Ž. ir jis- A. V.. R. J. nurode, kad jis jam papurške i veida duju, jis užsidenge veida rankomis ir toliau mate, ka dare kiekvienas iš ji užpuolusiu asmenu. Šiuos R. J. parodymus paneigia liudytojo B. S. parodymai. 2004-10-29 liudytojo apklausos metu ( t. 2 b.1. 48) B. S. nurode, kaip atrode išbege iš laiptines vyrai: "vienas ju buvo vidutinio svorio sudejimo, plaukai šviesus, trumpai kirpti, kitas asmuo - tamsaus gymio, ar apželes barzda." Akivaizdu, kad užpuolikai buvo be kepuriu ir vienas iš ju šviesiaplaukis. Šviesiaplaukiu tarp nuteistuju, kurie nuteisti už R. J. sumušima nera, teismas priimdamas apkaltinamaji nuosprendi ji pagrinde iš esmes prieštaraujanciais vienas kitam liudytoju parodymais. B. S. parodymai paneigia R. J. parodymus ir ta aplinkybe, kad R. J. po užpuolimo apskritai ka nors galejo matyti. 2006-11-19 teismo posedyje B. S. teige: " iš laiptines išgriuvo Rolandas, jo veidas buvo kruvinas, jis nieko nemate. Tai patvirtina ir kito liudytojo parodymai. Liudytojas J. F. tos pacios dienos teismo posedyje nurode, kad nukentejusiajam reikejo vandens akims praplauti. Nei liudytojas B. S., nei kiti asmenys nemate kas vyko laiptineje. R. J. parodymai nera tvirti ir prieštarauja kitu liudytoju parodymams ir bet kokiai logikai. Apeliantas A. V. atkreipia teismo demesi i tai, kad liudytojas B. S. 2004-10-29 liudytojo apklausos metu ( t. 2 b.l. 48) nurode, kaip atrode išbege iš laiptines vyrai: "vienas ju buvo vidutinio svorio sudejimo, plaukai šviesus, trumpai kirpti, kitas asmuo tamsaus gymio, ar apželes barzda." Iš esmes šie apibudinimai netinka nei jam, nei kitiems šioje byloje nuteistiems asmenims. Liudytojo B. S. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teiseja 2005-07-26 (b.1. 56) jis teigia, kad vyrai buvo su žieminemis kepuremis ir stambesnis iš ju buvo nesiskutes, su triju dienu barzda. Iš šiu parodymu galime suprasti, kad su barzda buvo nuteistasis V. Ž., lyginant su 2004-10-29 liudytojo apklausa, kuri ivyko iš karto po R. J. užpuolimo, galima daryti logine išvada, kad minimas tamsaus gymio asmuo yra V. Ž., tuomet jis- A. V. turetu buti tas šviesiaplaukis vaikinas. Nenuoseklius ir prieštaringus liudytojo parodymus teismas turejo vertinti kritiškai. Liudytojo B. S. parodymai taip pat nenuoseklus ir prieštaringi. Liudytoju R. J. ir B. S. parodymai prieštarauja vieni kitiems, todel neaišku, kokiais motyvais teismas vertindamas dvieju liudytoju skirtingus parodymus padare išvada, kad jis dalyvavo užpuolant R. J. ir jam padare nesunku sveikatos sutrikdyma iš chuliganišku paskatu. Jis yra nekaltas ir jokio nusikaltimo nepadare, juo labiau , iš chuliganišku paskatu. Jei ir butu irodyta, kad jis dalyvavo sumušant R. J., jo veiksmai butu neteisingai kvalifikuoti, juos butu galima kvalifikuoti tik pagal 138 str. 1 d.

Apelianto A. V. nuomone, teismas, netgi pripažines ji kaltu , turejo svarstyti LR BK 75 str. taikyma ir atideti bausmes vykdyma. Jis iki tol vede tvarkinga gyvenimo buda, yra pareigingas tevas ir vyras. Administraciniu nuobaudu neturi . Teismas neatkreipe demesio i tai, kaip bausmes vykdymas paveiks jo teigiamus socialinius ryšius. Byloje yra duomenu apie jo šeimynine padeti, jis yra vedes, turi nuolatine gyvenamaja vieta, turi du mažamecius vaikus, kuriu vienam yra tik trys metai. Jo žmona dirba privacioje kirpykloje ir jos darbo laikas yra nuo 8 val. ryto iki 8 val. vakaro. Jis dirba pagal verslo liudijima ir šeimoje prižiuri vaikus, juos slaugo kai serga, kadangi jo darbo grafikas yra žymiai laisvesnis negu žmonos. Toks nepagristai griežtas teismo nuosprendis daro žala ir mažameciams vaikams, kadangi, jam paskyrus realu laisves atemima, vaiku motina bus priversta nedirbti arba dirbti mažiau ir prižiureti vaikus, tokiu budu teismo nuosprendis užkerta kelia jo šeimai dirbti ir gauti teiseta uždarbi, bus padaryta didele žala vaiku auklejimui ir vystimuisi, kadangi bus patenkinti tik ju minimalus poreikiai, nesiekiant ju ugdyti ir lavinti papildomai.

Nurodo, kad teismas taip pat netinkamai ivertino nukentejusiojo R. J. pateikto ieškinio del neturtines žalos atlyginimo pagristuma. Teismas priteise iš jo solidariai su V. Ž. 50 000 Lt. neturtines žalos R. J. naudai. Teismas toki sprendima motyvavo tuo, kad nukentejusysis R. J., budamas sportininku, patyre ne tik fizini skausma, bet ir nedalyvavo prestižinese varžybose, todel taip jis patyre dvasini sukretima. Taciau nukentejusysis nepateike irodymu, kad yra patyres dvasini sukretima ar depresija, kad tapo neigalus, kad sumažejo jo nedarbingumas, kad del gautos traumos patiria liekamuosius reiškinius. Nedarbingumo faktas ir neigiamos pasekmes darbinei veiklai, kas yra jo sportine veikla, yra reikšminga aplinkybe, nustatant turtines žalos dydi, bet ne neturtines. Be to, pats R. J. teismo metu yra pasakes, kad jis iki užpuolimo turejo rankos trauma, kuri neva po užpuolimo atsinaujino, taciau byloje esancioje 2004-11-02 specialisto išvadoje G5752/04 (01) (bylos tomas 2 b.l. 36 ) nurodyta, kad R. J. padarytos trys muštines žaizdos galvos plaukuotoje dalyje su galvos smegenu sukretimu, nubrozdinimas dešineje plaštakoje, nubrozdinimas kairiame kelyje. Todel teismo motyvai, kad jis negalejo dalyvauti sporto turnyruose, kurie vyko po 12 men., yra nepagristi ir nelogiški, be to, tai yra svarbu sprendžiant turtines žalos atlyginima, nes sportas yra nukentejusiojo darbine veikla. Nors teismas ir sumažino priteistinos sumos dydi iki 50 000 Lt, taciau ir ši suma yra nepagristai didele. Apeliantas A. V. mano, kad teismas netinkamai išsprende neturtines žalos atlyginima, juo labiau, kad jis R. J. nemuše ir šioje byloje turetu buti išteisintas.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistieji I. P., V. Ž., A. V. ir ju gynejai praše apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras praše nuteistojo I. P. apeliacini skunda atmesti, nuteistuju V. Ž. ir A. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, ju atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. ir bausmes vykdyma jiems atideti.

Nuteistojo I. P. skundas atmestinas, nuteistuju V. Ž. , A. V. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

I. P., V. Ž. ir A. V. nuteisti pagristai, ju kalte yra irodyta nuosprendyje aptartais duomenimis, veikos kvalifikuotos teisingai.

Nuteistojo I. P. apeliacinio skundo argumentai, kad jis inkriminuoto nusikaltimo nepadare , yra nepagristi.

Iš nukentejusiosios J. B., liudytojo V. J. parodymu ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog nuo 2003 m. gruodžio 23 d. J. B. ir V. J. pasiraše su UAB (duomenys neskelbtini) septynias jungtines veiklos sutartis, kuriu tikslas – nuosavybes teisiu atkurimas i J. B. ir V. J. priklausancius žemes sklypus Vilniaus mieste. Taciau UAB (duomenys neskelbtini) nevykde pasirašytu sutarciu. Todel J. B. nutare vienašališkai sutartis nutraukti. Tarp J. B., V. J. ir UAB (duomenys neskelbtini) savininko V. B. kilo konfliktas. Pastarasis, kartu su juristu S. Ž., 2004 m. rugpjucio 9 d. sutikimo metu meksikieciu kavineje Algirdo gatveje, J. B. grasino susidorojimu jei sutartys bus anuliuotos. Veliau J. B. atsisakius pakartotinai susitikti, V. B. vel pastarajai grasino. 2004 m. rugsejo 7 d. J. B. ir V. J. nusiunte UAB (duomenys neskelbtini) pranešimus, jog vienašališkai nutraukia 2003-12-23 sudarytas jungtines veiklos sutartis, su kuo pastaroji imone nesutiko. 2004 m. rugsejo 14 d. V. J. paskambino S. M., kuris yra Lietuvos Respublikos bokso federacijos vyr. treneris, ir pakviete susitikti. V. J. sutiko, manydamas, kad kvieciamas susitikti del sunaus traumos, ir kartu su sunumi nuvyko i susitikima, buvusi (duomenys neskelbtini). Taciau S. M. jiems paaiškino, kad jis buvo paprašytas suorganizuoti ši susitikima. I susitikima taip pat atvažiavo I. P., kuris iš V. J. reikalavo atsiskaityti su V. B.. Taciau V. J. atsakius, kad jis V. B. nieko neskolingas, I. P. pasake apie tai praneš V. B. ir pasakys, jog jis (V. J.) nenori geruoju. Šiuos žodžius tiek V. J. ir jo šeimos nariai suprato kaip grasinima. V. J. iš S. M. sužinojo, kad I. P. Vilniaus mieste yra pagrindinis asmuo „ pastatytas“ spresti klausimus su rimtais skolininkais. V. J. nuomone, 2004-10-29 ivykes jo sunaus užpuolimas ir sumušimas yra organizuotas asmenu, susijusiu su UAB „ STATUS finansine pramonine grupe“, turint tiksla , kad butu nepanaikintos jungtines veiklos sutartys.( 1 t., 15-18, 29-33 ,72-73, 74-77 b. l.) Nukentejusysis R. J. teisiamajame posedyje parode, kad pokalbio tarp I. P. ir tevo V. J. negirdejo, taciau po susitikimo iš tevo kalbos suprato, kad susitikimo metu pokalbis vyko del jungtines veiklos sutarciu, I. P. norejo, kad V. J. sutarciu nenutrauktu. Prieš jo sumušima V. J. - tevas sake, kad jam buvo grasinama ir telefonu, ispejo ji (R. J.), kad butu atsargus, nes kažkas organizuojama (t. 9 b.l. 213-214).

Nuteistasis I. P. ikiteisminio tyrimo metu bei bylos teisminio nagrinejimo eigoje neneige 2004 m. rugsejo 7 d. susitikes su V. J., taciau neige tai dares V. B. nurodymu, neige naudojes psichini smurta prieš V. J., neige tai dares, vykdydamas UAB (duomenys neskelbtini) tariama ir nerealizuota teise, kad priverstu J. B. ir artimus jai asmenis nenutraukti jungtines veiklos sutarciu. Taciau ivertinus I. P., V. B. ir kitu asmenu tarpusavio santykius, telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontroles metu užfiksuotus šiu asmenu pakalbius, liudytoju, nukentejusiuju parodymus, darytina išvada, jog I. P. ir V. B. siejo ne tik laisvalaikio praleidimas ir pažintis, taciau ir bendri verslo reikalai. Byloje yra objektyviu duomenu, jog V. B. ir I. P. užsiiminejo žemes verslu, vykde bendra versla UAB „Zervyna“, šios bendroves akcininke buvo ir valdymo organuose dalyvavo I. P. žmona N. P.. Turedamas bendrus verslo reikalus su V. B., I. P. buvo suinteresuotas UAB (duomenys neskelbtini) ir J. B., V. J. jungtines veiklos sutarciu tolimesniu vykdymu. Taip pat iš V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu matyti, jog susitikimo metu kalba ejo butent del nutraukiamu jungtines veiklos sutarciu. Todel I. P. susitikimo metu su V. J. prie (duomenys neskelbtini) išsakyti žodžiai yra teismo pagristai ivertinti kaip V. B. išsakytu grasinimu tesinys J. B., V. J. ir ju artimiems asmenims, taip juos ir suprato V. J., J. B..

Telefoniniu pokalbiu išklotines patvirtina, kad I. P. laikotarpyje nuo 2004-10-22 iki 2004-11-05 nuolat telefonu bendravo su V. Ž.. Abu nuteistieji ikiteisminio tyrimo bei bylos teisminio nagrinejimo metu aiškino, jog jie bendravo asmeniniais klausimais, pokalbiai vyko apie akcijas ar aukciona, nekilnojamojo turto pirkima – pardavima. Taciau iš telefoniniu pokalbiu tarp I. P. ir V. Ž. išklotiniu nenustatyta, kad buvo kalbama del akciju pardavimo ar nekilnojamojo turto pirkimo. 2004 m. spalio 27 d. nuteistuju I. P. ir V. Ž. pokalbyje yra užfiksuota, kaip I. P. V. Ž. sako „aš tau dar karta pasakiau, reikalas tame, kad iki sekmadienio aktualu, po sekmadienio – ne aktualu... paprasciausiai procesas eina – neeina, po sekmadienio jis neidomus. Jeigu iki sekmadienio ivyks – gerai, neivyks – užmiršom“ (t. 3 b.l. 42-43). Atkreiptinas demesi i tai, kad šio pokalbio metu, bylos duomenimis, I. P. buvo pirtyje „Mabre“ kartu su V. B. ir kitais asmenimis, minetas pokalbis vyko treciadieni (2004-10-27), o jame minimas sekmadienis buvo 2004-10-31, t.y. po R. J. sumušimo. Taip pat nukentejusiojo R. J., nuteistuju V. Ž., A. V. telefoniniu skambuciu analize pagal buvimo vieta leidžia teigti, kad laikotarpyje nuo 2004-10-20 iki 2004-10-29 kaltinamieji galimai seke R. J. (t.3 b.l. 103-106) (ka netiesiogiai patvirtino 2007-10-27 telefoninio pokalbio metu su I. P. nuteistasis V. Ž., pasakydamas šia fraze: „klausyk, o mes šita savaite ir taip nuo pirmadienio ten pastoviai“) ir 2004-10-29 apie 12.15 val. pavartojo prieš nukentejusiji smurta. Iš byloje užfiksuotu nuteistuju I. P. ir V. Ž. 2004-11-02, 2004-11-04, 2004-11-05 tarpusavio telefoniniu pokalbiu matyti, kad šie nuteistieji kalbasi apie kažkoki ivyki, konsultuojasi, ka daryti, klausia, ar negalima padaryti itakos per treneri, nuteistasis I. P. sako, kad jis ir tas žmogus išmestu telefonus, teiraujasi, ar pokalbio diena (šiandien) buvo kas nors ateje i namus, i ka nuteistasis V. Ž. atsako, kad kaip tik šiandien buvo (iš bylos medžiagos yra žinoma, kad ta diena - 2004-11-02 i nuteistojo A. V. namus buvo ateje 7 PK pareigunai), nuteistasis V. Ž. pokalbyje su nuteistuoju I. P. mini, kad pas jo žmona i darba buvo atejusi kriminaline policija (bylos duomenimis yra nustatyta, kad 2004-11-04 pas nuteistojo A. V. žmona i darba buvo ateje 7 PK pareigunai), taip pat šie nuteistieji kalbasi apie informacijos ieškojima 7 PK (t.3 b.l 45-52).

Ivertinus aukšciau nurodytas aplinkybes, tai, kad I. P. ir V. B. siejo ne tik draugyste ir laisvalaikio praleidimas, bet ir verslo reikalai, I. P. buvo suinteresuotas I. B. ir V. J. sudarytu jungtines veiklos sutarciu su (duomenys neskelbtini) nenutraukimu, tai, kad I. P. pokalbio metu su V. J. pasake, jog perduos V. B., kad jis (V. J.) nenori geruoju, ka V. J. bei jo šeimos nariai suprato kaip grasinima, tai, kad užfiksuotu pokalbiu tarp I. P. ir V. Ž. detales pagrindžia, kad buvo aptariamas R. J. sumušimas (2004-10-27 pokalbio metu I. P. V. Ž. nurode sutvarkyti reikala iki sekmadienio, nes veliau bus neaktualu, po nukentejusiojo R. J. sumušimo pokalbiu tarp I. P. ir V. Ž. metu minimos aplinkybes del 7 PK, del šio PK pareigunu apsilankymo pas nuteistaji A. V. jo namuose, jo sutuoktines darbo vietoje, I. P. paliepima „atidirbti versija“ ir pan.), kolegija yra isitikinusi, kad I. P. nuteistas pagristai. Pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, jog I. P. bendrininkavo su V. B. savavaldžiavime, vykdant UAB (duomenys neskelbtini) nerealizuota ir gincijama teise del jungtiniu veiklos sutarciu, susijusiu su žemes nuosavybes atkurimu, nutraukimo, kad pastarojo nurodymu jis grasino V. J. ir jo šeimai, liepe nuteistajam V. Ž. fiziškai smurtauti prieš J. B. sugyventinio V. J. sunu R. J. ir kad nuteistieji V. Ž. ir A. V. tai padare, nurodžius nuteistajam I. P..

Nors nuteistieji V. Ž. ir A. V. neigia padare nusikaltima, ju kalte pilnai irodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisminio nagrinejimo metu ištirtais, nuosprendyje aptartais irodymais. Tai, kad nuosprendyje nustatytu laiku ir vietoje nuteistasis V. Ž., vykdydamas I. P. nurodyma, veikdamas kartu su A. V., iš chuliganišku paskatu tycia nesunkiai sužalojo R. J. irodo nukentejusiojo, liudytoju parodymai, atpažinimo protokolai, kita bylos medžiaga.

Nuteistuju V. Ž. ir A. V. nurodytos aplinkybes, jog nukentejusysis R. J. užpuolimo metu negalejo ižiureti ji užpuolusiu asmenu išvaizdos, nes laiptineje buvo tamsu, yra atmestinos. Nukentejusysis R. J. nurode, kad jam nusileidus liftu i pirma aukšta ir atsidarius lifto durims, jis pamate stovincius du vyrus, kuriu vienas papurške jam i veida duju balioneliu ir sugriebes už striukes ji laike, o kitas metaliniu laužtuvu dauže per galva. Nukentejusysis paaiškino, kad buvo pakankamai šviesu, todel isidemejo tu vyru veidus ir gali juos atpažinti, nurode tu asmenu išvaizda (vienas - apie 30 m. amžiaus, lieso kuno sudejimo, apie 175 cm ugio, buvo užsidejes kepure, apsirenges juodos spalvos drabužiais, kitas – apie 30-35 metu amžiaus, apie 185-190 cm ugio, vidutinio kuno sudejimo, buvo užsidejes kepure, buvo apsirenges juodos spalvos drabužiais) (t. 2 b.l. 19-21). Atlikus asmens parodyma atpažinti pagal nuotraukas, nukentejusysis atpažino nuteistaji A. V. kaip asmeni, papurškusi jam duju balioneliu, o nuteistaji V. Ž. atpažino kaip asmeni, kuris jam sudave smugius i galva (t. 2 b.l. 43-46, 53-54). Liudytojas B. S. apklausiamas taip pat nurode iš laiptines išbegusiu vyru požymius, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu jis atpažino A. V. kaip asmeni, kuris išbego iš laiptines iš karto po R. J. sužalojimo ir kuri B. S. vijosi, kol jis su bendrininku isedo i automobili VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo (t. 2 b.l. 47-52). Liudytojas B. S. isidemejo automobili, i kuri isedo R. J. sužaloje asmenys. Jis priklause A. V.. Kolegija atkreipia demesi i tai, kad nukentejusiojo R. J. ir liudytojo B. S. parodymuose, kuriuose jie apibudino R. J. užpuolusius asmenis, yra neesminiu skirtumu del tu asmenu išvaizdos, taciau mano, kad šie skirtumai nera esminiai, kurie sutrukde nustatyti nusikaltusius asmenis. Be to, nuteistuju V. Ž. ir A. V. versijas, kad jie nedalyvavo nusikaltimo padaryme, iš dalies paneigia telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontroles metu užfiksuoti nuteistuju pakalbiai, kuriuose yra užfiksuotos frazes apie ivykio aplinkybes, kurios atitinka R. J. sužalojimo aplinkybes, nuteistuju V. Ž. ir A. V. telefoniniu skambuciu analize pagal ju buvimo vieta. Atlikus nukentejusiojo R. J. ir nuteistuju V. Ž. ir A. V. telefoniniu skambuciu analize pagal buvimo vieta nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2004-10-20 iki 2004-10-29 nuteistieji galimai seke nukentejusiji R. J. (tai netiesiogiai patvirtino nuteistasis V. Ž. 2004-10-27 pakalbio metu su nuteistuoju I. P.) (t. 3 b.l. 103-106). Iš V. Ž. telefoniniu skambuciu analizes pagal buvimo vieta matyti, kad 2004-10-29 apie 10.53 val. jis buvo Justiniškiu-Fabijoniškiu rajone, nuo 13.38 val. – Santariškese. Iš A. V. telefoniniu skambuciu analizes pagal buvimo vieta matyti, kad 2004-10-29 apie 10.24 val. jis buvo tame paciame Justiniškiu – Fabijoniškiu rajone (t. 3 b.l. 104-106). Todel teismas padare pagrista išvada, kad nuteistieji 2004-10-29 d. buvo kartu ir apie 12.15 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptineje tycia sužalojo nukentejusiji R. J., pastarajam nesunkiai sutrikdydami sveikata.

Pirmosios instancijos teismas pagristai atmete liudytojo D. Ž. duotus parodymus ir V. Ž. teiginius , kad ivykio metu jie buvo V. Ž. namuose ir tvarke kompiuteri, nes juos paneigia aukšciau nurodyti pirmosios instancijos teismo ištirti ir ivertinti irodymai. Be to, atlikus D. Ž. telefoniniu skambuciu analize, buvo nustatyta, kad 2004-10-29 diena jis buvo ivairiose Vilniaus vietose, o tik 18.21 val. – (duomenys neskelbtini), kur gyvena V. Ž. (t. 2 b.l. 160). Taciau kolegija atkreipia demesi i tai, kad bylos medžiagoje yra užfiksuota tai, kad liudytojas B. S. atpažino tik nuteistaji A. V.. Apie tai, kad liudytojui B. S. butu pateiktos atpažinimui nuteistojo V. Ž. nuotraukos ir kad jis iš nuotrauku ji atpažino, byloje nera, nors šis liudytojas ir nurode atpažines abu užpuolikus pagal pateiktas jam nuotraukas. Todel pirmosios instancijos teismas klaidingai nurode, kad nuteistaji V. Ž. atpažino ir liudytojas B. S., taciau ši aplinkybe nesudaro pagrindo keisti teismo išvadas del V. Ž. kaltes.

Nuteistieji V. Ž. ir A. V. nepagristai nurodo, kad ju veika turetu buti perkvalifikuota i Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Nuteistieji nusikaltima padare vykdydami I. P. nurodyma, patys jokiu asmeniniu santykiu su nukentejusiuoju R. J. neturejo. Užpuole R. J. viešoje vietoje – gyvenamojo namo laiptineje, prie išlipimo iš lifto, t.y. patalpoje atviroje patekti kiekvienam asmeniui, o veliau veiksmas tesesi kieme, laužtuvu buvo užsimota ir prieš B. S., pastarajam besivejant nuteistuosius. Tokiais nuteistuju veiksmais buvo sutrikdyta normali, iprasta gyvensena, pažeistos kitu asmenu teises i normalia ir ramia aplinka. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai V. Ž. ir A. V. pripažino kaltais nesunkiai sutrikdžius R. J. sveikata del chuliganišku paskatu ir ju veika kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Nuteistojo V. Ž. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas buvo šališkas nes ji teisinancius liudytojo parodymus neivertino tinkamai, ju išsamiai nuosprendyje neatskleide, yra nepagristas. Byloje nera duomenu, kad teismas byla tyre ir nagrinejo šališkai ar kitaip pažeide nuteistojo teises.

Pagrindo naikinti V. Ž. ir A. V. atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi ir juos išteisinti nera. Taciau nuosprendis ju atžvilgiu keistinas del netinkamo baudžiamojo istatymo taikymo.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelges i tai, kad Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik terminuota laisves atemimo bausme, ir ivertines I. Ž. ir A. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, jos pobudi, nusikaltimo padaryma bendrininku grupeje, jiems už apysunki nusikaltima paskyre sankcija numatyta laisves atemimo bausme, kuri neviršija treju metu. Taciau pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i šiu nuteistuju asmenybes charakterizuojancius duomenis ir nepagristai nesvarste galimybes taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir jiems paskirtu bausmiu vykdyma atideti. BK 75 str. 1 d. numatyta, jog asmeniui, nuteistam už viena ar kelis nesunkius ar apysunkius tycinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atideti paskirtos bausmes vykdyma nuo vieneriu iki treju metu. Bausmes vykdymas gali buti atidetas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. V. Ž. anksciau neteistas, augina tris mažamecius vaikus, kuriu vienas yra neigalus, turi nuolatine gyvenamaja vieta, šeimoje dirba vienas. Nors A. V. teistas 1994-06-06, taciau iki nusikaltimo padarymo teistumas buvo išnykes, todel remiantis Lietuvos Respublikos BK 97 str. 6 d. nuostatomis A. V. laikomas neteistu. Jis iki nusikaltimo padarymo vede tvarkinga gyvenimo buda, nebuvo baustas administracine tvarka. Turi nuolatine gyvenamaja vieta, augina du mažamecius vaikus. Po nusikaltimo padarymo praejo daugiau nei trys metai. Per ta laika jie nenusikalto. Todel kolegija mano, kad bausmes tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., bus pasiekti taikant LR BK 75 str., atidedant nuteistiesiems V. Ž. ir A. V. paskirtu bausmiu vykdyma.

Kolegija, ivertinusi , kad I. P. anksciau yra teistas už sunku nusikaltima, teistumas neišnykes ir nepanaikintas, vel padare tycini nusikaltima – nusikaltimu recidyva , daro išvada, kad bausmes tikslai nebus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Todel LR BK 75 str. nuostatos I. P. atžvilgiu netaikytinos. Teismas , paskirdamas I. P. bausme , bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide, prisilaike ir LR BK 56 str. reikalavimu. Jam paskirta tinkama bausme.

Kolegijos nuomone , nuosprendžiu priteistos iš V. Ž. ir A. V. R. J. neturtines žalos dydis mažintinas, nes dalis nuosprendyje šiuo klausimu išdestytu motyvu prieštarauja faktiniams duomenims. Teismas , remdamasis R. J. aiškinimais ir Lietuvos Bokso Federacijos pažyma, padare išvada , kad del patirtos ivykio metu galvos traumos ir kitu sužalojimu jis negalejo dalyvauti tarptautiniuose turnyruose ir del to , ne vien del skausmo , patyre dvasini sukretima Taciau velesneje-2006-01-31 Lietuvos Bokso Federacijos pažymoje( 8 t., b. l. 170 ) nurodyta, kad R. J. 2004 metais Atenu olimpiados varžybu metu atsinaujino peties raumens plyšimo trauma ir jis yra gydomas, jo reabilitacijos eiga sekama Lenkijos mediku. Nukentejusioji J. B. ikiteisminio tyrimo metu parode, kad V. J. susitikimo su I. P. prie (duomenys neskelbtini) metu R. J. sirgo- jam buvo sužalota ranka.(1 t., b.l. 29-23). Iš teismo medicinos specialisto išvados ( 2 t., b. l.,36) matyti, kad ivykio metu R. J. buvo padarytos muštines žaizdos su galvos smegenu sukretimu , rankoje tik nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva dešineje plaštakoje. R. J. buvo gydomas nuo galvos smegenu sukretimo, buklei pagerejus , nedarbingumo lapelis buvo uždarytas, i darba R. J. sugrižo 2004-11-20. Medicininiu duomenu, kad R. J. dar butu gydomas nuo patirtos ivykio metu traumos, nera. Esant duomenims, kad rankos trauma R. J. patyre ne nusikalstamo ivykio metu, o dar iki jo, ir del to negalejo dalyvauti varžybose, priteistas neturtines žalos dydis yra aiškiai per didelis, juo labiau, kad teismas pripažino, jog nuteistuju materialine padetis gan sunki. Be abejo, nukentejusysis R. J. del nusikaltimo patyre fizini skausma, dvasini sukretima, pažeminima. Kolegijos nuomone, neturtine žala, vadovaujantis CK 6.250 str. nuostatomis, vertintina 20 000 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1d. 1p., 3p., 2 d. 2p., 328 str.,1,4 p.,

nuteistojo I. P. apeliacini skunda atmesti, nuteistuju V. Ž. ir A. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 3-jo apylinkes teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendi V. Ž. ir A. V. atžvilgiu pakeisti:

V. Ž. taikyti LR BK 75 str. ir bausmes vykdyma atideti dvejiems metams, ipareigojant be institucijos , prižiurincios bausmes vykdyma ,sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms. V. Ž. i bausmes laika iskaityti laika buta sulaikyme ir suemime nuo 2004-12-14 iki 2005-02-15;

A. V. taikyti LR BK 75 str. ir bausmes vykdyma atideti dvejiems metams , ipareigojant be institucijos , prižiurincios bausmes vykdyma, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms;

Priteista iš V. Ž. ir A. V. solidariai R. J. neturtines žalos atlyginima nuo 50 000Lt. sumažinti iki 20 000( dvidešimties tukstanciu) Lt.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.