Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

R. K., asmens kokas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pensininkė, neteista

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. K. 2020 m. birželio 4 d., apie 18 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini) virtuvėje, tyčia dūrė peiliu savo sutuoktiniui J. K. į krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus dešinę dalį, tuo nukentėjusiajam J. K. padarydama sunkų sveikatos sutrikdymą dėl krūtinės ląstos durtinio, pjautinio, kiauryminio sužalojimo.

2. Kaltinamoji R. K. dėl kaltinimo pilnai prisipažino. Ji parodė, kad tą dieną vyras išėjo pas kaimyną tvarkyti malkų , ji išėjo žvejoti, o grįžusi rado vyrą miegantį. Tuo metu atėjo draugė atnešė skolą ir turėjo butelį. Ji tuo metu sėdėjo prie šaldytuvo ir pjaustė agurką ar pomidorą, o vyras atsikėlęs atėjo prie šaldytuvo ir jį atidarydamas užgavo nugarą. Kaip gavosi kad jam įbedė nesuvokia. Draugė pradėjo rėkti ir kviesti greitąją, o vyras atsigulė. Labai gailisi ką padarė. Buvo su drauge išgėrusios dviese 0,5 litro degtinės butelį. Vyras atėjęs pasakė – duok valgyti, o ji sakė – pasiimti pačiam. Jis darė šaldytuvą ir užgavo su durelėmis užgavo. Tikriausiai alkoholis lėmė, kad taip pasielgė. Netyčia įbedė vyrui, nes jis į nugarą trenkė durelėmis, negalvojo jo sužeisti, ar papjauti ir instinktyviai bedė. Jei būtų tomis durelėmis neužkliudęs, tai nieko nebūtų buvę, čia tik alkoholis kaltas, kuris protą sumaišė. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, nes gauna tik 257 Eur pensiją, tai nėra iš ko gerti. Gyvena dviese, dukra gyvena toliau kaime. Civilinį ieškinį pripažįsta. Vyras tą dieną irgi buvo išgėręs.

3. Nukentėjęs J. K. parodė, kad buvo pas kaimyną, išgėrė alaus, parėjęs namo rado žmoną, ji pjaustė agurkus, ant stalo buvo alkoholio. Norėjo valgyti, darė šaldytuvą ir užgavo ją durelėmis, o ji sukdamasi netyčia įbedė. Kai nuvežė į ligoninę, pasakė kad nėra nieko rimto, tada apsisuko ir su taksi grįžo namo. Kraujo nebuvo. Į nugaros sritį buvo įbesta, bet jam nieko nesiuvo, užklijavo lapelį ir viskas. Jokių pasekmių nejaučia. Nori kartu gyventi, jokių konfliktų tikrai nebus, atleidžia žmonai. Dėl konflikto pats daugiau kaltas jaučiasi.

4. Liudytoja A. B. parodė, kad buvo R. skolinga, todėl nunešė skolą ir nusipirko buteliuką degtinės atsilyginimui. Jos gėrinėjo, atsikėlė J. K. ir gal jis supyko, kad jos gėrė, paprašė valgyti, darė šaldytuvą, R. prie šaldytuvo pjaustė agurkus ar pomidorus ir norėjo pastumti J. ranką, o išėjo va taip, kad įbedė į nugarą. Visi išsigando, J. nuėjo gulti. Ji nuėjo pažiūrėti ar viskas gerai, J. atsikėlė pabalęs, todėl nusprendė iškviesti greitąją pagalbą. Matė kaip dūrė, nes J. K. trenkė šaldytuvo durimis kaltinamajai, ji sukėsi ir turėdama rankoje peilį su kuriuo pjaustė agurkus tai padarė. Kai J. išgeria, R. nepatenkinta. Jam gal nepatiko, kad jos išgėrinėjo, nes piktai atidarė šaldytuvo duris, su durelėmis trinktelėjo taip smarkiai, kad R. net į priekį palinko, o ji atsistojusi norėjo nustumti J. Po įvykio, po pietų tą pačią dieną J. matė. Kai R. išvežė, nuėjo po 2-3 val., palikto telefono pasiimti, J. jau buvo namuose, jautėsi gerai ir barė kam iškvietė greitąją.

5. Iš teismo medicinos specialisto išvados (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. K. kūne nustatytas krūtinės ląstos durtinis, pjautinis, kiauryminis sužalojimas konstatuotas krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus dešinėje, kuris padarytas duriančių - pjaunančių savybių turinčio daikto/įrankio poveikyje, prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2020-06-04, galimai kelių valandų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo susidaryti duriant į nugarą virtuviniu peiliu (b.l. 77-79).

6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namo virtuvės kairėje pusėje prie lango stovi stalas, šalia kurio stovi dvi taburetės. Ant stalo guli užrašų knygelė su juodos spalvos viršeliu, baltos spalvos puodukas, spalvota staltiesė, mobilaus ryšio telefonas ir virtuvinis peiliukas su mėlynos spalvos rankena. Ties stalu stovi šaldytuvas, šalia jo virtuvės baldai ir dujinė viryklė. Virtuvės dešinėje pusėje matome įėjimą į namo koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje matome kambarį. Judant koridorių iš kairės pusės matome vonios kambarį, šalia vonios kambario matome įėjimą į miegamąjį kambarį (b.l. 22-31).

7. 2020-07-03 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas peilis yra - virtuvinis, viso peilio ilgis - 190 mm. Rankena plastmasinė, tamsiai mėlynos spalvos, rankenos ilgis - 110 mm, plotis - 21 mm, ant peilio rankenos galo yra du gelsvos spalvos brūkšniai, prie peilio geležtės ant peilio rankenos yra gelsvos spalvos plastmasė. Peilio geležtė, pilkos spalvos, ant peilio geležtės yra užrašas "TRAMONTINA", "MADE IN BRAZIL". Peilio geležtės ilgis - 78 mm, plotis, plačiausioje vietoje - 15 mm. Ant peilio nepastebėta jokių žymių (b.l. 32-38).

8. 2020-07-07 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas sportinis, juodos spalvos džemperis ilgomis rankovėmis, priekyje užsegamas užtrauktuku, ant abiejų rankovių po 2 vnt. baltų juostų, priekyje iš abiejų pusių kišenės. Ant džemperio priekinė dalies - be žymių. Džemperio gale, viršuje matoma balta juosta. Dešinėje pusėje, ties džemperio viduriu, matomas įpjovimas, aplink įpjovimą - dėmė, kaip įtariama kraujo. Apžiūrimi ilgomis rankovėmis, dryžuoti marškiniai, priekyje užsegami sagomis, marškinių priekis be žymių. Marškinių gale, dešinėje pusėje, ties viduriu matomas įpjovimas, aplink įpjovimą - dėmė, raudonos spalvos, kaip įtariama kraujo. Apžiūrimi marškinėliai trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos su priekyje esančiais užrašais. Marškinėlių priekinė dalis - be žymių. Marškinėlių galas taip pat su užrašais. Marškinėlių gale, dešinėje pusėje, ties viduriu matomas įpjovimas, aplink įpjovimą raudona dėmė, kaip įtariama kraujo (b.l. 42-50)

9. R. K. nustatytas 2,14 promilės girtumas, o J. K. - 1,87 promilės girtumas (b.l. 103-105).

10. Aukščiau išdėstytų įrodymų, aptartų nuosprendžio 2-9 punktuose visetas, atsižvelgiant ir į tai, kad įvykį matė liudytoja A. B., kuri patvirtino tiek kaltinamosios tiek nukentėjusiojo parodymus, kurie apie įvykio aplinkybes nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmės nesikeitė (b.l. 56-58, 67-69, 130-133,137-139).) leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad R. K. tyčia du dūrė peiliu savo šeimos nariui –sutuoktiniui J. K. į nugarą ir taip padarė pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Ši R. K. įvykdyta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai. Kaltinamoji tyčia vieną kartą dūrė nukentėjusiajam peiliu į nugarą, nes nukentėjusysis ją užgavo su šaldytuvo durelėmis, o ji tuo metu turėdama rankoje peilį, tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą dėl suduoto smūgio. Liudytoja A. B. nurodė, kad smūgis su durelėmis buvo stiprus, nes kaltinamoji net palinko. Kaltinamoji šį labai sunkų baigtą nusikaltimą padarė veikdama tiesiogine neapibrėžta tyčia. Byloje nėra įrodymų, kad R. K. siekė konkretaus tikslo tokiu būdu apsiginti ar tyčia sužaloti, tačiau durdama buitiniu peiliu sutuoktiniui į nugarą, neabejotinai suprato arba privalėjo suprasti, kad tokiais veiksmais gali sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, ir nors tokio tikslo nesiekė, tačiau buvo abejinga galimoms pasekmėms. Todėl jos veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

1. Kaltinamosios R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad ji pripažino padariusi įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš nukentėjusiojo, liudytojos parodymų matyti, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis anksčiau nesmurtaudavo tarpusavyje, jų konfliktai būdavo tik žodiniai.

2. Skiriant R. K. bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į vieną jos atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o taip pat į kitas reikšmingas bei kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes.

3. Kaltinamoji R. K. padarė baigtą, labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Ji anksčiau nėra teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pensininkė, nusiskundimų dėl jos elgesio ar netinkamo gyvenimo būdo iš seniūnijos byloje nėra, priklausomybių ligų įskaitoje nėra įrašyta. Kaltinamoji viso proceso metu nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi sunkiai sutrikdžiusi vyrui sveikatą. Po šios nusikalstamos veikos padarymo ji kitų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų taip pat nėra padariusi.

4. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dviejų iki dvylikos metų. Sutinkamai su BK 41 straipsnio nuostatomis, bausmės tikslas yra ne tik nubausti prasikaltusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismas, parinkdamas R. K. bausmę, vertina ne tik kaltinamosios atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmiausiai atsižvelgiama į nukentėjusiojo J. K. poziciją, kuris nurodo, kad jokių pretenzijų žmonai neturi, su ja susitaikė, nori gyventi kartu, iš dalies save kaltina dėl sutuoktinės įvykdytos nusikalstamos veikos. Nors sužalojimu sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų bei teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad jam sužalojimai rimtų pasekmių nesukėlė, nes grįžo namo tą pačią dieną. Darytina išvada, jog realaus pavojaus J. K. gyvybei nebuvo. Kaip matyti, jokio gydymo nukentėjusiajam nebuvo skirta ir šiuo metu jis nejaučia jokių neigiamų pasekmių. Taigi visuma šių duomenų suteikia pagrindą svarstyti dėl skirtinos bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Teismo vertinimu, aukščiau aptartų aplinkybių visuma iš dalies sumažina kaltinamosios asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ypač atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

5. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę, ypač į aplinkybę, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis yra šeimos nariai, jie susitaikė, taip pat į nukentėjusiojo išreikštą poziciją – pageidavimą neskirti griežtos bausmės kaltinamajai, teismas daro išvadą, kad BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimo paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir yra visiškai netikslingas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nėra jokių duomenų, kad R. K. anksčiau būtų smurtavusi ar būtų susidūrusi su teisėsauga. Tai reiškia, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajai labai skaudžiai atsilieptų jo esamiems socialiniams ryšiams su šeima.

6. Iš minėtų aplinkybių visumos darytina išvada, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Įvertinus kaltinamosios asmenybę yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Todėl vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi R. K. skirtinas laisvės apribojimas maksimaliam dviejų metų laikotarpiui, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus.

7. R. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Ši kardomoji priemonė užtikrino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytus tikslus, todėl griežtinti ją ar keisti nėra pagrindo. Nukentėjęs nurodė, kad jie susitaikė, jis atleido savo sutuoktinei, todėl kardomoji priemonė panaikintina nuosprendžio paskelbimo dieną, o nauja kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

8. Byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 58,49 eurų už nukentėjusiajam J. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 84-89). Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiojo sveikatai padaryta nusikalstamais R. K. veiksmais. Kaltinamoji civilinio ieškinio neginčija ir sutinka atlyginti šią žalą. Ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas pilnai.

9. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 4 dalimi daiktai turintys reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti saugomi Panevėžio apskrities VPK pagal 2020-07-09 kvitą serija (duomenys neskelbtini), peilis, marškinėliai, marškiniai ir sportinis džemperis sunaikintini kaip menkaverčiai (b.l.53).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams.

Įpareigoti R. K. laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-06-04 iki 2020-06-05 (1 para)

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo J. K. panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini)5 8,49 Eurus (penkiasdešimt aštuonis eurus 49 centus).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugomus Panevėžio apskrities policijos komisariate pagal 2020-07-09 kvitą (duomenys neskelbtini) peilį, marškinėlius, marškinius ir sportinį džemperį sunaikintini kaip menkaverčius .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.