- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- 2A-538-580/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27470-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- J. R.
- Kategorijos
- 3.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui J. R. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal atsakovo J. R. priešieškinį ieškovei A. R. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. R. prašė santuoką nutraukti dėl sutuoktinio J. R. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę R.; priteisti ieškovei ir atsakovui po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje; priteisti ieškovei 9 792 UAB „Eltesta“ akcijas; priteisti ieškovei 27 901,55 Eur kompensaciją.
Nurodė, jog pastaraisiais metais sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio. J. R. yra neištikimas žmonai, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Santuokoje buvo įgytas bendras turtas: 69,75 kv. m ploto butas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalintinas natūra. Iki santuokos atsakovas turėjo 28 181 UAB „Eltesta“ akcijų, iš kurių pardavė 23 882 akcijas, liko 4 299 asmeninių akcijos. Bendrų dalintinų akcijų liko 19 584 akcijos (23 883-4 299=19 584), ieškovės dalis 9 792 akcijos. Atsakovo sąskaitos „Swedbank“, AB likutis – 2 239,99 Eur, sąskaitų SEB likučiai – 452,44 Eur ir 5 409,30 Eur, todėl į dalintiną turtą įtraukiama 8 101,73 Eur. Atsakovas savo nuožiūra išleido 52 907 Eur bendrų pajamų, kas pridėjus banko sąskaitose esančias lėšas sudaro 66 214,36 Eur, ieškovei tenkanti dalis 33 107,18 Eur. Atėmus ieškovės sąskaitose esančią 5 205,63 sumą, iš atsakovo priteistina 27 901,55 Eur.
Atsakovas J. R. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; nustatyti, kad ieškovui priklauso 11/20 dalių, o ieškovei – 9/20 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad butas negali būti padalintas natūra ir priteisti ieškovei 35 840,70 Eur kompensaciją už 9/20 buto dalis; nustatyti, kad 23 883 UAB „Eltesta“ akcijos, kurių nominali vertė 0,29 Eur (bendra vertė 6 926,07 Eur) priklauso atsakovui asmenine nuosavybe; nustatyti, kad atsakovo banko sąskaitose esančios piniginės lėšos 8 101,73 Eur yra asmeninės atsakovo lėšos; priteisti atsakovui 10 203,57 Eur už atsakovės banko sąskaitose esančias bei atsakovės asmeniniais tikslais ir interesais panaudotas lėšas; po santuokos nutraukimo uždrausti A. R. naudoti santuokinę pavardę, atsakovui palikti pavardę – R.; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinyje nurodė, jog santykiai tarp ieškovės ir atsakovo buvo geri tik iki santuokos sudarymo. Sudarius santuoką, ieškovė tapo abejinga, atsiribojo nuo atsakovo. Pastaruosius metus ieškovė ir atsakovas neturėjo lytinio gyvenimo. Atsakovo nuomone, santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Iki santuokos jis įgijo UAB „Eltesta“ 45 052 akcijas, 16 871 akciją pardavė, liko 28 181 akcija, kurios laikytinos asmeninėmis. Santuokos metu įgijo 19 584 akcijų, pardavė 23 882 akcijas, buvo parduotos visos šeimos akcijos ir dar asmeninės atsakovo 4 298 akcijos. Lkusios 23 888 akcijos laikytinos jo asmenine nuosavybe. Butas pirktas pardavus bendras akcijas už 98 311,68 Eur ir asmenines atsakovo akcijas už 10 773,70 Eur, prašė butą priteisti atsakovui natūra, ieškovei išmokant kompensaciją už 9/20 dalis nuo buto vertės 79 646 Eur. Banko sąskaitose esančios lėšos yra jo asmeninės, kadangi iki santuokos turėjo 10 000 Eur, santuokos metu už 69 508,80 Eur pardavė asmeninį butą, bei akcijas, kurių vertė 21 581,80 Eur. Viso atsakovo asmeninių lėšų 101 090,60 Eur iš kurių sūnui pervedė 50 000 Eur. Banko sąskaitose laikoma 8 101,73 Eur suma pripažintina asmenine. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės pusę sumos lėšų, kurias ieškovė panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti – 10 203,57 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą tarp A. R. (ikisantuokinė pavardė – P.) ir J. R. 2005 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 3543) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes; priteisė A. R. 9/20 dalis, o J. R. – 11/20 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje; netenkino ieškovės reikalavimo dėl UAB „Eltesta“ 9 792 akcijų priteisimo; nustatė, kad UAB „Eltesta 23 883 akcijos asmenine nuosavybe priklauso J. R.; netenkino J. R. reikalavimo dėl 8 101,73 Eur piniginių lėšų pripažinimo asmeninėmis jo lėšomis; priteisė iš J. R. A. R. naudai 571,37 Eur už atsakovui tenkančią didesnę piniginių lėšų dalį.
Teismas nustatė, jog santuoka tarp A. R. ir J. R. sudaryta 2005-09-30 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokoje vaikų nesusilaukė. DNR tyrimu nustatyta, jog J. R. nėra nėščiosios N. Z. būsimo kūdikio tėvas. Teismas konstatavo, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo dėti pastangas santuokai išsaugoti, prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo. Kadangi dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, teismas ieškovei paliko santuokinę pavardę.
Teismas iš Vertybinių popierių sąskaitos Nr. 1 nustatė, jog 1996-2000 metais J. R. buvo įgijęs 28 181 UAB „Eltesta“ akciją. Akcijos pirktos iki santuokos su A. R. sudarymo, todėl laikytinos asmeninėmis akcijomis. J. R. 2006-04-10 įgijo 13 584 akcijas, 2009-01-08 – 2 100 akcijų, 2010-04-21 – 3 900 akcijų, viso 19 584 akcijų. Šios akcijos laikytinos bendru sutuoktinių turtu. 2010-11-03 ir 2011-12-01 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis buvo perleista 13 275 akcijos, 10 606 akcijos, 1 akcija, viso 23 882 akcijų. Akcijų pardavimo-pirkimo sutartis pasirašyta abiejų sutuoktinių, tuo abu sutuoktiniai išreiškė valią parduoti santuokos metu turėtas akcijas, todėl vertintina, jog parduotos santuokos metu įgytos 19 584 akcijos, bei 4 298 J. R. asmeninės akcijos, likusios 23 883 akcijos yra asmeninės J. R. akcijos.
2012-07-26 A. R. ir J. R. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas pirktas už parduotas UAB „Eltesta“ akcijas. Už parduotas akcijas pardavėjams J. R. ir A. R. sumokėta 66 657,49 Eur bei 53 261,51 Eur, viso 119 919 Eur. Dalis parduotų 19 584 akcijų priklausė J. R. ir A. R. bendrai, dalis – 4 298 vnt. priklausė asmeniškai atsakovui J. R.. Butas pirktas už 109 085,38 Eur. Teismas nukrypo nuo buto padalinimo lygių dalių principo, kadangi atsakovas buto pirkimui panaudojo dalį savo asmeninių lėšų.
Butas nėra pritaikytas gyventi dviem šeimoms, tačiau buto išplanavimas bei bute esantys du izoliuoti kambariai, sudaro galimybę butą dalinti į dalis. Nėra duomenų, jog tarp sutuoktinių konfliktiški santykiai, dėl kurių neįmanoma toliau bendrai naudotis turtu. Butas padalintas natūra, ieškovei pripažįstant 9/20 dalis, atsakovui – 11/20 dalis.
Ieškovės banko sąskaitose yra 7 075,26 Eur, atsakovo banko sąskaitose – 8 218 Eur, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 571,37 Eur. Atsakovo argumentai, jog jis turėjo 101 090,60 Eur asmeninių lėšų atmesti, kadangi banko sąskaitose esantys pinigai buvo darbo užmokestis, apmokėjimai už paslaugas, prekes, pinigų pervedimas į kitas sąskaitas ar jų nuėmimas ir pan., nėra duomenų, kokia pinigų suma iš turėtų asmeninių lėšų šiuo metu yra atsakovo banko sąskaitoje. Teismas vertina, jog santuokos metu sutuoktiniai turtą (pinigines lėšas) naudojo bendrai, todėl nėra pagrindo priteisti kompensacijų už asmeniniais tikslais ir interesais panaudotas lėšas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė A. R. apeliaciniu skundu prašė iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti ir:
Žemesnės instancijos teismas
Nutraukti A. R. ir J. R. santuoką dėl J. R. kaltės.Priteisti ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje.Priteisti ieškovei UAB „Eltesta“ 9 792 akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 1 Lt (0,29 Eur).Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 27 901,55 Eur kompensaciją.Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pažymėjo, kad teismas kaltę dėl santuokos nutraukimo vertino abstrakčiai, nenurodė nė vieno fakto, kada ir kaip ieškovė pažeidė sutuoktinės pareigas. Nepagrįstai nustatyta, jog šalys nesutarė 10 metų. 2014 m. rugsėjo mėnesį sutuoktiniai puikiai dvi savaites atostogavo Ispanijoje, 2014 m. spalio mėnesį kartu vyko į Romą, šalių santykiai pablogėjo nuo 2014 m. lapkričio-gruodžio, kai atsakovo elgesys kardinaliai pasikeitė. DNR tyrimas nėra patikimas įrodymas dėl rašto formos trūkumų (nėra datos ir registracijos numerio), jame nėra tiriamosios dalies, todėl raštas negali būti vertinamas kaip specialisto išvada, neatskleista gydytojo P. P. kvalifikacija. Nesantuokinio vaiko gimimas nėra būtina neištikimybės pasekmė. Genetinis tyrimas buvo daromas slepiant jį nuo ieškovės, tik teismas išreikalavo gydytojo raštą, todėl seka išvada, kad tyrimas darytas ne siekiant išsklaidyti įtarimus dėl nesantuokinių santykių, bet kitais tikslais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino N. Z. 2016-03-03 raštišką patvirtinimą, tačiau rašytiniai liudytojo parodymai turi būti duodami notaro akivaizdoje, juos notaras turi patvirtinti, todėl teismas pažeidė įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad kviesdavo N. Z. į sutuoktinių butą, kai ieškovė būdavo išvykusi, lankė N. Z. gimdymo namuose, kai gimė vaikas, dėl kurio tėvystės atsakovas darėsi genetinius tyrimus. Nuotraukose Vilniaus oro uosto patalpose nufotografuotas atsakovas, N. Z. ir kūdikis, besiruošiantys skristi į tą patį miestą. Šie faktai, kartu su atsakovo elgesio šeimoje pasikeitimu (kai atsakovas pradėjo gyventi nesantuokinį gyvenimą, tenkino tik savo poreikius, nesikalbėjo, nereagavo į sutuoktinės nuomonę) bei faktu, jog atsakovas paslapčia darėsi DNR tyrimą, kurio kaina daugiau nei 2 000 Eur, suponuoja išvadą dėl atsakovo J. R. neištikimybės.
Dėl buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aiškino, kad akcijų pardavimo-pirkimo sutartis sudaryta 2010-11-03, o buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2012-07-18, praėjus beveik dvejiems metams. Įrodymų, kurie sietų už akcijas gautus pinigus su mokėjimu už butą, nėra. Išrašai iš atsakovo banko sąskaitų (2011-06-22 – 23 000 Lt iš SEB sąskaitos (duomenys neskelbtini); 2011-06-22 – 13 758 Lt iš SEB sąskaitos (duomenys neskelbtini); 2012-07-19 – 140 000 Lt iš Swedbank sąskaitos (duomenys neskelbtini); 2012-07-19 – 65 369 Lt iš SEB sąskaitos (duomenys neskelbtini); 2012-07-19 – 134 522,99 Lt iš SEB sąskaitos (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad į šias sąskaitas akcijų pirkėjas pinigų nepervedė. Nepagrįsta teismo prielaida, jog atsakovas buto pirkimui panaudojo dalį savo asmeninių lėšų, gautų už parduotas asmenines akcijas, todėl butas turėjo būti padalintas po lygiai.
A. R. negavo atlygio už parduotas UAB „Eltesta“ akcijas. 2010-11-03 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, kad atlygis turi būti pervestas į J. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke, kuria disponuoti ieškovė neturėjo galimybės. Tai paneigia prielaidą, jog sandoriu buvo parduota 19 584 šeimos akcijų. Ieškovė sutartyje pasirašė kaip pardavėjo sutuoktinė. Už parduotas asmenines akcijas gautus pinigus, atsakovas išleido savo reikmėms. Butą sutuoktiniai įsigijo už lėšas, kurias sutaupė bendro gyvenimo metu ir kurios nesusietos su lėšomis, atsakovo gautomis už parduotas asmeninės nuosavybės teise priklausančias akcijas.
Iš 2010 metų pajamų deklaracijos priedo „Neapmokestinamosios pajamos“ matyti, kad J. R. deklaravo 176 819,94 Lt gautų neapmokestinamų pajamų. Šios pajamos yra už parduotas asmenine nuosavybės teise priklausiusias akcijas, kadangi pagal tuo metu galiojusį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą buvo neapmokestinamos pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Jeigu 2010-11-03 būtų parduotos sutuoktinių 2009 ir 2010 metais įsigytos akcijos, tai už jas gautos pajamos būtų apmokestintos. 2010-11-03 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas perleido 23 882 akcijas, priklausančias jam asmeninės nuosavybės teise ir po šio sandorio jam liko 4 299 akcijos, priklausančios asmeninės nuosavybės teise. Šias akcijas atėmus iš dalintino turto balanso, bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančios 19 584 UAB „Eltesta“ akcijos dalintinos lygiomis dalimis po 9 792 akcijas kiekvienam.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo ieškovės banko sąskaitose esančių ir į dalintino turto balansą įtrauktinų lėšų likutį. Ieškovė nurodė, kad sąskaita (duomenys neskelbtini) AB SEB banke yra kreditinės kortelės sąskaita ir joje nėra santuokoje įgytų (dalintinų) lėšų. Kredito limitas išrašo parengimo dieną sudaro 289,62 Eur, o galutinis likutis su kreditu sudaro 291 Eur. Teismas neteisėtai bankinės kortelės kredito limitą (289,62 Eur) įtraukė į dalintino turto balansą. Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbanke išrašo matyti, kad 2015-12-05 likutis sudaro 326,09 Eur ir tai yra asmeninės ieškovės lėšos (palikimas mirus ieškovės tėvui), o sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbanke 2015-12-05 likutis sudaro 1 707,4 Eur, iš kurių 500 Eur yra asmeninės ieškovės lėšos (palikimas mirus ieškovės tėvui). Palikimą patvirtina sąskaitų išrašai.
Iš atsakovo banko sąskaitų išrašų matyti, kad vien 2015 metais atsakovas be ieškovės žinios savo asmeniniais interesais išleido mažiausiai 52 907 Eur bendrų santuokinių lėšų: 2015-03-16 pervedė 900 Eur L. K., atsakovo draugei iš Talino; 2015-05-27 pervedė 2 007 Eur už N. Z. vaisiaus tėvystės nustatymą; 2015-08-18 pervedė 40 000 Eur D. R. – atsakovo sūnui iš pirmos santuokos; 2015-08-21 pervedė 10 000 Eur D. R.. Šiais sandoriais išleista šeimos pinigų suma turi būti įtraukta į dalintino turto balansą. Ieškovės nesutikimas dėl 52 907 Eur bendrų pinigų išleidimo aiškiai nurodytas pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Iš viso dalintinų piniginių lėšų yra 66 214,36 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas J. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovė nekėlė abejonių dėl DNR tyrimo, neprašė patikrinti gydytojo P. P. kvalifikaciją, nustatyti tyrimo metodų. Ieškovė neprašė apklausti N. Z. teismo posėdyje, nereiškė abejonių dėl rašytinio patvirtinimo. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas. Ieškovė nebuvo lojali, jo negerbė, nerėmė moraliai bei materialiai, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
Nepaisant to, kad UAB „Eltesta“ akcijų prikimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta anksčiau, iki akcijų pardavimo šalys neturėjo pakankamai lėšų įsigyti nekilnojamąjį turtą. Pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį apmokėjimas už buvo vykdomas dalimis, 2010 m. gruodžio mėn. (66 657,49 Eur), 2011 m. gruodžio mėn. (53 261,51 Eur) ir 2012 m. gruodžio mėn. (1 Eur). Ieškovė nepaaiškino, kaip buvo atsiskaityta už butą,
Apeliaciniame skunde ieškovė pateikia naujus faktus dėl atsiskaitymo už akcijas. Ieškovė neginčijo fakto, kad už butą buvo atsiskaityta už akcijas gautomis lėšomis. Atsakovas pastebėjo, kad AB SEB bankas nepateikė išrašo iš atsakovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) eurais. Iš šio išrašo matyti, kad 2010-12-06 atsakovui už pirmąją parduotų UAB „Eltesta“ akcijų dalį buvo sumokėta 66 657,49 Eur, 2011-12-15 sumokėta 53 261,51 Eur. Iš šios sąskaitos litais buvo atlikti mokėjimai UAB „Vilbra“, dalis kainos už butą (140 000 Lt) buvo sumokėta 2012-07-19 iš Swedbank sąskaitos (duomenys neskelbtini). Gavęs mokėjimą už akcijas, atsakovas 2011-12-22 pervedė į nurodytą sąskaitą 50 000 Eur.
Atmestini argumentai, kad ieškovė negavo pinigų už akcijas. Atsakovas įsigijo 45 052 UAB „Eltesta“ akcijų, pardavė 16 871 akcijų, iki santuokos atsakovas turėjo 28 181 akciją. Po santuokos papildomai įsigijo 19 584 akcijų. Po santuokos buvo parduota 23 882 akcijų, t. y. visos bendrai po santuokos sudarymo įsigytos akcijos bei 4 298 asmenine nuosavybe priklausančios akcijos. 2010-11-03 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė abu sutuoktiniai, kadangi buvo parduotos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios akcijos. Laikant, kad santuokos metu buvo parduotos atsakovui asmenine nuosavybės teise priklausančios akcijos, turi būti pripažinta, kad visos už šias akcijas gautos lėšos yra atsakovo asmenine nuosavybė ir sprendžiama, kad butas buvo įsigytas už atsakovo asmenines lėšas
Teismas pagrįstai pripažino, kad 23 883 UAB „Eltesta“ akcijų priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė nutyli, kad pagrindinė santuokos metu įsigyta akcijų dalis – 13 584 akcijų, buvo įsigyta 2006-04-10, daugiau nei prieš 3 metus iki akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir ginčo akcijų pardavimo. 2009 m. buvo įsigyta tik 2 100 akcijų, o 2010 m. – 3 900 akcijų. Akcijos parduotos dalimis, pirmoji akcijų dalis (13 275 akcijos) parduota 2010 m., antroji akcijų dalis (10 606 akcijos) parduotos 2011 m., trečioji akcijų dalis (1 akcija) parduota 2012 m. 2010 m. buvo parduotos tos akcijos, kurias sutuoktiniai įsigijo 2006 m., todėl atsakovas pagrįstai 2010 metų pajamų deklaracijoje deklaravo 176 819,94 Lt kaip gautas neapmokestinamas pajamas.
Ieškovės argumentai dėl piniginių lėšų padalijimo yra nesąžiningi. Atsakovo banko sąskaitose yra lėšų, gautų už jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Savanorių pr. 11-11, bei asmenine nuosavybe priklausančias UAB „Eltesta“ akcijas. Ieškovė panaudojo mažiausiai 20 407,14 Eur savo asmeniniams tikslams, todėl atsakovas taip pat turi teisę į piniginę kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl kaltės dėl santuokos nutraukimo
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečioje knygoje ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais reikalinga įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.
Ieškovė šioje civilinėje byloje įrodinėjo atsakovo neištikimybės faktą, kuris sudarytų fakto prezumpcijos taikymui nustatymą. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, jog byloje patvirtintų aplinkybių visetas – nuotraukos, DNR tyrimai, sutuoktinių santykių atšalimas, patvirtina sutuoktinio neištikimybės faktą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, daro išvadą, jog atsakovo neištikimybės su N. Z. faktas nėra patvirtintas pakankamais įrodymais. UAB „Unge“ tyrimo išvadoje (t. 1, b. l. 52) nurodyta, jog 2015-05-26 buvo paimti atsakovo, N. Z. bei būsimo kūdikio biologiniai mėginiai ir atlikus DNR tyrimą nustatyta, jog J. R. nėra būsimo kūdikio tėvas. Šis tyrimas buvo padarytas iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Byloje nebuvo nei patvirtintos nei paneigtos versijos dėl tyrimo darymo reikalingumo, ar DNR tyrimas buvo atliktas dėl to, jog tyrimą atlikę asmenys norėjo įsitikinti tėvyste, ar tyrimu buvo siekta paneigti ieškovės teiginius dėl sutuoktinio neištikimybės. Faktą prezumpcijai nustatyti turi įrodyti ieškovė, todėl pripažįstama, jog ji apeliaciniame skunde pabrėžiamo tyrimo darymo tikslo neįrodė (CPK 178 straipsnis).
Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas rėmėsi rašytiniu N. Z. paaiškinimu, kad DNR tyrimas buvo atliktas siekiant išsklaidyti jo žmonos A. R. įtarimus dėl vaiko tėvystės, nes tai kėlė grėsmę pačios N. Z. santuokai (t. 3, b. l. 72). Ieškovė teisingai pažymėjo, jog civiliniame procese rašytiniais liudytojo paaiškinimais leidžiama remtis tik išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Nei viena bylos šalis, tame tarpe ir ieškovė, kuri turėjo procesinę pareigą įrodyti neištikimybės faktą, neprašė apklausti N. Z. liudytoja. Apklausti N. Z. kaip liudytoją neprašoma ir apeliaciniame procese. Tai rodo, jog ieškovė nemanė, kad liudytoja galėtų patvirtinti jai naudingas aplinkybes.
Ieškovė remiasi atsakovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, kuriuose jis pripažino, kad kvietė N. Z. į šeimos namus, kai ieškovė buvo išvykusi, lankė ją gimdymo namuose. Teismo posėdžio metu atsakovas iš esmės skirtingai, nei traktuojama apeliaciniame skunde, paaiškino nurodytas aplinkybes. Atsakovas nurodė, jog jo namuose N. Z. lankėsi kartu su kitais įmonės darbuotojais, į gimdymo namus pasveikinti jos su kūdikio gimimu jis taip pat vyko su darbo kolektyvu. Bendravimas darbo koletyve negali patvirtinti intymių santykių tarp atsakovo ir N. Z. buvimo. Atsakovas taip pat teigė, jog ir šiuo metu jis palaiko gerus santykius ir bendrauja su N. Z. bei jos šeima, yra vaiko krikštatėvis.
Ieškovės pateiktose nuotraukose matyti, jog atsakovas kartu su N. Z. bei vaiku yra užfiksuoti Vilniaus oro uosto patalpose, tai, kad asmenys yra priėję prie registravimosi skrydžiui langelio gali rodyti, jog jie ruošiasi kartu skristi. Vis tik galimos išvykos aplinkybės bei tikslai nėra nustatyti ir vien šis faktas nėra pakankamas tam, jog būtų patvirtintas neištikimybės faktas.
Įrodinėjimo priemonės šeimos bylose turi atitikti bendrus reikalavimus įrodymams. CPK 177 straipsnio 2 dalis nurodo, jog faktiniai duomenys gali būti nustatomi tame tarpe ir rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Neištikimybės fakto įrodinėjimas yra gana sudėtingas dėl problemų, kylančių surenkant įrodymus. Atsižvelgiant į šiuos sunkumus įrodymams keliami reikalavimai gali būti švelninami, tačiau tokiu atveju įrodymai turi atitikti kitus byloje esančius faktinius duomenis. Nagrinėjamoje byloje nėra kitų atsakovo neištikimybės įrodymų.
Daroma išvada, jog ieškovė tinkamai neįrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos. Bendrųjų sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnio 1 dalyje – būti vienas kitam lojaliu, vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai ir prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, pažeidimas taip pat gali būti aplinkybe, su kuria siejama kaltė dėl santuokos nutraukimo. Vienas kitą abu sutuoktiniai kaltina netinkamu elgesiu, nepakankamu dėmesiu vienas kitam, nelojalumu. Tokioje situacijoje teisinga laikyti, jog abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo. Ieškovė ginčija, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių jos kaltės dėl santuokos nutraukimo įrodymų, tačiau su tokiu teiginiu nesutiktina. Skundžiamame sprendime aiškiai apibendrintai išdėstytos santuokos nutraukimo priežastys ir tuo pagrįsta abiejų sutuoktinių kaltė.
Dėl bendro turto padalinimo
Ieškovė nesutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismo sprendime buvo padalintas santuokoje įgytas turtas. Ieškovė prašo butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalinti lygiomis dalimis, jai priteisti UAB „Eltesta“ 9 792 akcijas ir 27 901,55 Eur kompensaciją už tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį.
Nutraukiant santuoką, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė dalinama laikantis CK 3.118 straipsnio taisyklių. Pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
Šalys įgijo butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio vertė 79 646 Eur, UAB „Eltesta“ akcijas bei pinigines lėšas banko sąskaitose.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 331,59 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 1 707,40 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 4 745,27 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 291 Eur, viso
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė apeliaciniame skunde ginčija, jog nepagrįstai į dalintino turto masę buvo įtraukta 289,62 Eur, buvusių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi tai yra bankinės kortelės kredito limitas. Iš AB SEB banko sąskaitos išrašo (t. 3, b. l. 135-136) matyti, jog 291 Eur yra suma, kurią sudaro sąskaitos likutis su kredito limitu, o kredito limitas išrašo parengimo dieną buvo 289,62 Eur. Kadangi kredito limitas yra ne turimos lėšos, o galima banko paskola, tai kredito limito suma neturi būti įtraukiama į bendrą turtą, dalintina suma šioje sąskaitoje yra 1,38 Eur.
Taip pat ieškovė ginčija 326,09 Eur, buvusių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 500 Eur, buvusių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukimą į dalintiną turtą, kadangi tai yra jos asmeninės lėšos, gautos kaip palikimas mirus tėvui. Ieškovė nepateikia konkrečių duomenų, jog jos ginčijami 326,09 Eur ir 500 Eur yra tėvo palikimas, iš jos nurodomų pinigų pervedimo paskirties įrašų tokios išvados padaryti negalima, nes šie įrašai neaiškūs, naudojami sutrumpinimai, nežinomos palikimo atsiradimo detalės.
Ieškovės turima pinigų suma banko sąskaitoje yra 6 785,64 Eur. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog suma turi sudaryti 5 205,63 Eur, tačiau atmetus ginčijamas sumas, prašoma nustatyti suma negaunama. Iš Pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo (t. 3, b. l. 55) matyti, jog 5 205,63 Eur suma gaunama ieškovei skaičiuojant, jog pinigų likutis 2015-12-02 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 3 998,23 Eur. Nepaisant šių išvadų, nustatant dalintino ieškovės banko sąskaitose esančio turto apimtį vadovautinasi 2016-03-07 atsakovo atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje išreikštu jo sutikimu su tuo, kad būtų dalinama ieškovės sąskaitoje esantis 5 205,63 Eur suma. CPK 187 straipsnis nurodo, jog teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Nors santuokos nutraukimo bylose CPK 376 straipsnio 3 dalis leidžia teismui viršyti pareikštus reikalavimus ir būti aktyviam renkant įrodymus, tačiau pasirinkimas neatsižvelgti į proceso šalių valią turi būti motyvuojamas viešo intereso gynimu. Nagrinėjamu atveju klausimas keliamas dėl santuokinės nuosavybės padalinimo, atsakovas yra materialiai savarankiškas, didelę gyvenimo patirtį turtintis asmuo, todėl nereikalauja papildomos teismo gynybos. Nors ieškovė ir nėra pateikusi pakankamų įrodymų, jog dalį turto gavo kaip palikimą, tačiau šie faktai gali būti gerai žinomi atsakovui, kaip sutuoktiniui, ir lemti jo sutikimą su tuo, kad ieškovės nurodyti gauti kaip palikimas pinigai nebūtų dalinami. Tai įvertinus, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo bendru turtu pripažinti 5 205,63 Eur.
Atsakovo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 239,99 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 909,46 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 068,55 Eur, viso 8 101,73 Eur. Priešieškinyje atsakovas teigė, jog jo banko sąskaitose esanti pinigų suma yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo 8 101,73 Eur buvo pripažinta bendru turtu ir padalinta, neskundė. Apeliacinės instancijos teismas neišeina už apeliacinio skundo ribų ir pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje neperžiūri (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Tarp šalių kilo ginčas dėl į dalintino turto masę įtraukimo sustuoktinių be vienas kito žinios asmeninėms reikmėms išleistus pinigus. Ieškovė prašė dalinti atsakovo savo nuožiūra išleistus 52 907 Eur, iš kurių jis 2015-05-16 900 Eur pervedė L. K., 2015-08-18 ir 2015-08-21 pervedė 50 000 Eur D. R. ir 2015-05-27 2 007 Eur pervedė už N. Z. būsimo kūdikio tėvystės nustatymą. Atsakovas priešieškiniu prašė dalinti ieškovės asmeniniais interesais panaudotus 15 201,51 Eur, kuriuos sudaro: 12 511,99 Eur komunaliniai mokesčiai už ieškovei asmeninės nuosavybės tesie priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sumokėti nuo 2010 m. liepos mėn.; 2 089,14 Eur pervesti dukrai J. P. laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėn.; 451,38 Eur, sumokėti už I. R. ryšio paslaugas; 149 Eur pervesti ieškovės draugei T. O..
Pirmosios instancijos teismas tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimus dėl asmeniniais interesais panaudotų piniginių lėšų įtraukimo į dalintino turto masę atmetė. Atsakovas apeliacinio skundo nepateikė, todėl apeliaciniame procese bus nagrinėjamas tik atsakovo 52 907 Eur panaudojimo klausimas.
CK 3.98 straipsnio 3 dalis nurodo, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reguliuojanti CK 3.123 straipsnio 4 dalis nustato, jog vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti mažinama pajamų suma, kurią jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.
Atsakovas teigė, jog 50 000 Eur sūnui iš pirmosios santuokos pervedė iš savo asmeninių lėšų. Tai rodo, jog atsakovas pripažino, kad 50 000 Eur panaudojo savo poreikių tenkinimui. Atsakovas 2013-05-28 A. P. už 69 508,80 Eur pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį pagal 2000-10-12 mainų sutartį su S. Ž. įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš 2013-05-10 Pirkimo-pardavimo sutarties (t. 3, b. l. 125-127) matyti, jog J. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje pardavė už 240 000 Lt. Sutarties 2 punkte pažymėta, jog pinigai prieš patvirtinant sutartį pervesti į J. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Parduotas butas buvo asmeninė atsakovo nuosavybė, kadangi buvo įgytas iki santuokos (t. 3, b. l. 123-124). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio iki santuokos sudarymo įgytas turtas. Už butą gauta pinigų suma pervesta į atsakovo sąskaitą. Disponuodamas už asmenine nuosavybės teise valdytą butą gauta pinigų suma atsakovas naudojo savo asmenines lėšas, kurios negali būti pripažįstamos bendru turtu ir dalinamos tarp sutuoktinių.
Daroma išvada, jog santuokoje šalys yra įgijusios 5 205,63 Eur ir 8 101,73 Eur, viso 13 307,36 Eur piniginių lėšų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 23 883 UAB „Eltesta“ akcijos asmeninės nuosavybės teise priklauso J. R. ir nėra dalintinas turtas. Pirmosios instancijos teismas pasirėmė Vertybinių popierių sąskaita Nr. 1, iš kurios matyti, jog 1996-2000 metais J. R. buvo įgijęs 28 181 UAB „Eltesta“ akciją. Po santuokos sudarymo J. R. 2006-04-10 įgijo 13 584 akcijas, 2009-01-08 – 2 100 akcijų, 2010-04-21 – 3 900 akcijų, viso 19 584 akcijas.
2010-11-03 ir 2011-12-01 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis buvo perleista 13 275 akcijos, 10 606 akcijos, 1 akcija, viso 23 882 akcijų.
Tarp šalių kilo ginčas ar gyvenant santuokoje buvo parduotos atsakovo asmenine nuosavybės teise valdytos akcijos, ar sutuoktinių jungtine nuosavybės teise valdytos akcijos. 2010-11-03 sudarytoje Akcijų pardavimo-pirkimo sutartyje bei jos 2011-12-01 pakeitime akcijų pardavėjais nurodomi abu sutuoktiniai, kurie abu pasirašo ir sutartį ir jos pakeitimą. Nors A. R. įvardinama kaip sutuoktinė, tačiau pagrindinė sutartyje įtvirtinta nuostata, ieškovę įvardijant pardavėja, yra ne jos sutikimo išreiškimas atsakovui parduodant jo asmeninės nuosavybės teise turimas akcijas, bet bendrai turimų akcijų pardavimas. Tai atitinka CK 3.92 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, jog sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.
Taip pat pažymėtina, jog sutuoktiniai 2012-07-18 sudarė buto, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Butas buvo įgytas už 311 280,99 Lt. Ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų, iš kur sutuoktiniai galėjo įgyti bendrų lėšų buto įsigijimui. Bylos duomenys rodo, jog už butą galėjo būti apmokėta turimomis santaupomis, taip pat ir lėšomis, gautomis iš akcijų pardavimo. Už akcijas sutuoktiniai gavo didelę pinigų sumą, po akcijų pardavimo brangių pirkinių nepirko, gavo pastovias pajamas, pragyvenimui pinigų už akcijas neišleido. Nei vienas sutuoktinis neginčija, kad butas iš esmės įgytas iš bendrų lėšų. Pripažįstant, jog butas įgytas pardavus asmenines atsakovo akcijas, atsakovui būtų pagrindas prašyti jam skirti didesnę buto dalį, kuri atitiktų jo asmenine nuosavybės teise turimų akcijų kainą. Tuo tarpu atsakovas nelygias buto dalis prašo nustatyti įvertinus tik 4 298 asmenine nuosavybės teise turėtų akcijų pardavimo kainą.
Ieškovė teigia, jog bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimos akcijos negalėjo būti parduotos ir dėl, kad ji negavo atlyginimo už akcijų pardavimą. Šis jos teiginys nėra pagrįstas, nes sutuoktinių turto bendrumas reiškia, jog bet kurio sutuoktinio sąskaitoje turimas turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovei nepateikus duomenų apie lėšų buto pirkimui šaltinius, laikoma, jog už akcijas gauti pinigai buvo panaudoti bendroms reikmėms – bendro buto įsigijimui.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad šiuo metu turimos 23 883 UAB „Eltesta“ akcijos asmeninės nuosavybės teise priklauso J. R. ir nėra dalintinas turtas.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovui turi būti skiriama didesnė nekilnojamojo turto – buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis, nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo dėl to, kad atsakovas bendro turto įsigijimui panaudojo savo asmeninį turtą – pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtas 4 298 akcijas gautas lėšas. Iš Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog sutuoktiniai turėjo gauti 66 657,49 Eur už pirmą akcijų bloką, 53 261,51 Eur už antrą bloką, už paskutinę akciją kaina nenustatyta. Atsakovas teigė, jog iš šios sumos jis 10 773,70 Eur už butą sumokėjo už asmenine nuosavybės teise turėtas parduotas akcijas.
CK 3.123 straipsnio 1 dalis leidžia nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsakovas prašo, jog svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo būtų pripažįstama tai, jog jis, sutuoktiniams įsigyjant bendrą turtą, panaudojo asmeninį turtą. Įvertinus tai, kad teismui nepateiktas detalus pinigų judėjimas sąskaitose, nepadarytas viso sutuoktinių nuo santuokos pradžios įgyto turto ir turėtų išlaidų balansas, byloje patvirtinus, jog atsakovas turėjo ir asmeninio pobūdžio išlaidų, nėra pagrindo už akcijas gautus pinigus laikyti išleistas kaip tik buto įsigijimui, o ne kitoms reikmėms. Nenustačius pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, butas dalintinas taikant prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
Reziumuojant matyti, jog sutuoktiniai bendrai įgijo butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 13 307,36 Eur piniginių lėšų. Sutuoktiniai kreditorių neturi, turtas dalintinas lygiomis dalimis. Ieškovei padidintina kompensacija už jai tenkančią mažesnę piniginių lėšų dalį iki 1 448,05 Eur. Nors tiesiogiai reikalavimas dėl kompensacijos padidinimo nekeliamas, tačiau jis išplaukia iš apeliaciniame skunde nurodyto kompensacijos skaičiavimo.
Apeliaciniame procese nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies ir jam priteista 1/20 buto dalimi daugiau bei 876,68 Eur daugiau. Ieškovei kompensuotina 119 Eur ir 26,30 Eur žyminio mokesčio. Taip pat ieškovė yra sumokėjusi 1 210 Eur atstovavimo išlaidų. Įvertinus tai, kad byla nėra sudėtinga, atstovavimo išlaidos mažintinos iki 1,25 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Iš atsakovo priteisiama 200 Eur išlaidų atstovavimo pagalbai atlyginimas, nes apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Ieškovės A. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą.
Nustatyti, kad A. R. ir J. R. butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalinamas lygiomis dalimis po ½ dalį.
Padidinti iš J. R. A. R. naudai priteistą kompensaciją už J. R. tenkančią didesnę piniginių lėšų dalį iki 1 448,05 Eur (tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt aštuoti eurai 5 euro centai).
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti A. R. iš J. R. 145,30 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur išlaidų atstovavimo pagalbai atlyginti, viso 345,30 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus, 30 euro centus).