Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. gegužės 26 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 4 MGL (152 Eur) bauda;

2) 2017 m. rugsėjo 28 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 MGL (1 129,80 Eur) bauda, taikant BK 64 straipsnį, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. gegužės 26 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – 34 MGL (1 280,44 Eur) bauda;

3) 2018 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, taikant BK 64 straipsnį, bausmė subendrinta su 2015 m. gegužės 26 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda, taikant BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2018 m. kovo 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2018 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dalyje panaikintas, nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199 2 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams, taikant BK 64 straipsnį, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. gegužės 26 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda, taikant BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė vykdoma pataisos namuose, bausmės pradžia – 2019 m. gruodžio 5 d.;

4) 2018 m. kovo 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį 30 parų areštu, 2018 m. gegužės 25 d. bausmė atlikta;

5) 2019 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 243 straipsnį (trys veikos) terminuotu laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, taikant BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuris iš dalies panaikino 2018 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, nustatyta galutine vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vykdoma realiai ir 4 MGL (BBND), t y. 150,64 Eur dydžio bauda visiškai jas sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių ir 4 MGL (BBND), t. y. 150,64 Eur dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 2-514 A. N. 2021 m. balandžio 19 d. lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos;

6) 2022 m. sausio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį terminuotu laisvės atėmimu devyneriems mėnesiams, bausmė atlikta 2022-11-22;

7) 2022 m. gruodžio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 246 str. , taikant BK 64¹ str., paskirta galutinė 40 MGL (2000 Eur) bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Be kaltinamojo A. N. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. Vadovaujantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. N. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, t. y. 2023 m. rugpjūčio 29 d. apie 21:45 val. Trakų raj., Lentvaryje, Fabriko g., ties pastatu Nr. 155, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo J. V. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) – būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,88 promilės etilo alkoholio koncentracija. Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo A. N. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla. A. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniuose pranešimuose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Šios nustatytos faktinės aplinkybės atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visus sudėties požymius, jos byloje įrodytos visiškai. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama A. N. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo A. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).

Dėl bausmės paskyrimo

7. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

9. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

10. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

11. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, kaltinamojo A. N. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas.

12. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, turtinė žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – anksčiau ne kartą teistas už analogiškų nusikaltimų veikų padarymą ir teistumas nėra išnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, jog jis piktybiškai ignoruoja Kelių eismo taisykles, Sodros duomenimis, kaltinamasis nedirbantis. Už ankstesnes analogiškas veikas paskirtos griežčiausios sankcijos – areštas ir laisvės atėmimas A. N. nesudrausmino. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad skirti A. N. švelnesnes bausmes ar atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo, nes priešingu atveju bausmės tikslai nebus pasiekti, todėl skiria kaltinamajam A. N. įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.

13. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę – 9 mėnesius laisvės atėmimo. Kadangi kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, paskirta bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu. Teismo vertinimu, paskirta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui. Į bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023-08-29 22:12 val. iki 2023-08-30 15:07 val. prilyginant vieną sulaikymo ir suėmimo parą vienai laisvės atėmimo dienai.

14. Kaltinamajam skirta kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

15. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

16. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

17. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

18. Nagrinėjamu atveju A. N. nusikalstamas veikas padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą (2,88 promilės). Byloje iš kaltinamojo parodymų nustatyta, kad A. N. prieš pat padarydamas nusikalstamą veiką vartojo alkoholinius gėrimus, prie vairo sėdo be jokios būtinos priežasties. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (noras nuvažiuoti pas pažįstamą asmenį). Šios aplinkybės rodo, kad A. N. buvo visiškai abejingas daromam Kelių eismo taisyklių pažeidimui. Be to, A. N. yra ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Remiantis tuo, A. N. taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad A. N. anksčiau teistas už analogiškų veikų padarymą, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, buvo visiškai abejingas daromam nusikaltimui, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas 6 metams (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuojamas po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis).

19. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

20. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019).

21. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

23. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso J. V. – nenustatyta, kad automobilio savininkas žinojo, davė sutikimą, jog automobilis būtų panaudotas nusikalstamai veikai daryti.

25. Automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas nusikaltimui daryti, neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 160 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Tai, teismo vertinimu, atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo principą.

Dėl garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

26. BPK nuostatos numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 5 d. pažyma Nr. APD-2024-07699 dėl 104,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo, jeigu teismas nuspręstų išieškoti šias išlaidas. Pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl šioje byloje kaltinamajam ginti buvo paskirta advokatė Regina Vasiliauskienė. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl proceso išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

A. N. (A. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. N. paskirti – 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti A. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d., 22:12 val. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d., 15:07 val., 1 (vieną) parą prilyginti 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 6 (šešerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš A. N. išieškoti, automobilio „Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 160 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt eurų) valstybės naudai.

A. N. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.