- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-25
- Bylos Nr.
- 1A-605-397-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 65-2-00026-09-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Kęstutis Dargužis, Arvydas Stankus
- Nuteistasis
- R. L.
- Nukentėjusysis
- O. V.
- Advokatai
- Ramutė Noreikienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam R. L., gynėjai advokatei Ramutei Noreikienei, nukentėjusiajai O. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 140 straipsnio 1 dalį (2009-08-12-13) laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams ;
pagal LR BK 140 str. 1d. (2009-08-18) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Remiantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, nuteistajam skirti įpareigojimai per 6 mėnesius atlyginti priteistą žalą nukentėjusiajai ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms.
Iš Romualdo L. O. V. priteista 1000 lt (vienas tūkstantis litų) neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
R. L. pagal LR BK 140 str. 1d. nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) , O. V. namo kieme 2009-05-12 12 val. ir 2009-05-13 17 val. tyčia iš dujų balionėlio papurškė O. V. į akis dujų, tuo padarydamas jai toksinį poveikį akims, tokiu būdu tyčia nežymiai sužalojo O. V..
Be to, R. L. pagal LR BK 140 str. 1d. nuteistas už tai, kad 2009-08-18 apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), prie O. V. namo tyčia sudavė nukentėjusiajai O. V. ranka į dešinę veido pusę, jai nuvirtus, tyčia spyrė į dešinį šoną, tris kartus spyrė į veidą, rankas, tuo padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas dešiniame skruoste, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu tyčia nežymiai sužalojo nukentėjusiąją O. V.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikint ir jį išteisinti. Teigia, kad jis neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nenustatytas priežastinis ryšys tarp kilusių padarinių ir jo veikų. Nurodo, kad netirta, ar jis turėjęs dujų balionėlį. Taip pat teigia, kad O. V. 2009-05-21 skunde ir 2009-05-28 apklausos protokole nurodžiusi, kad nei į medikus, nei į policiją nesikreipė, nenurodžiusi, kad būtų kas matęs sužalotas jos akis, tuo tarpu teismo posėdyje teigė, kad 2009-05-12 skubėjo pas gydytojus kartu su kaimyne L.. Taip pat nuteistasis nurodo, kad O. V. į KMUK Akių ligų diagnostikos kliniką nesikreipė, teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad akių sudirginimas galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių, be to, teismas nekreipė dėmesio į tai, kad O. V. serga glaukoma, katarakta, hipermetropija. Apeliantas taip pat teigia, jog liudytojos E.J. P. parodymai nepatvirtina tos aplinkybės, kad būtent jis papurškė dujų balionėliu, byloje tiksliai nenustatytos aplinkybės, datos, laikas, kas dalyvavo. Dėl 2009-08-18 epizodo apeliantas nurodo, kad jis visą laiką buvęs su liudytoju E. D., o nukentėjusioji O. V. susižaloti galėjo dėl silpnos sveikatos ar nukentėti nuo gyvulių, ekspertas posėdyje taip pat pasakęs, kad, jei būtų spirta tris kartus, sužalojimai būtų kitokie, nei nustatyti. Nuteistojo manymu šios aplinkybės rodo, kad O. V. keršija apeliantui dėl to, kad šis į ūkines knygas neįtraukė jos savavališkai pastatytų pastatų. Nesant nuteistojo kaltės, apelianto manymu nėra ir turtinės žalos. Be to, nuteistasis skunde nurodo, kad nukentėjusioji teismo posėdyje neteigė, kad būtų patyrusi fizinį skausmą, išgyvenusi nepatogumus, dvasinius sukrėtimus.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji ir prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. L. skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai R. L. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1dalyje.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo kaltę grindė nukentėjusiosios, liudytojų E.J. P. ir R. L. parodymais, nes jie išsamūs, vienas kitam neprieštarauja, patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad jai du kartus, dvi dienas iš eilės 2009-05-12 ir 2009-05-13 dieną R. L. papurškė dujų balionėliu į akis. Šių liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai dėl sužalojimo pobūdžio atitinka objektyviems bylos duomenims, o būtent 2009-07-02 specialisto išvadoje nurodytiems duomenims, kad įvertinus objektyvaus tyrimo ir medicininių dokumentų duomenis, O. V. konstatuota poliklinikoje diagnozė- nepatikslintos medžiagos poveikis- galėjo gautis papurškiant iš dujinio balionėlio į veido sritį, nurodomu laiku- 2009-05-12. Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus pagrįstai rėmėsi liudytojos E.J. P. parodymais, nes jos santykiai su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja yra bešališki, be to, ji 2009-05-12 įvykio pasekmes stebėjo tuojau pat po įvykio. Atmetami skundo argumentai, jog šios liudytojos parodymai nepatvirtina, jog akis būtent papurškiant dujų balionėliu sužalojo nuteistasis, nes šios liudytojos parodymai vertinami visumoje su kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Be to, liudytojos E.J. P. parodymais byloje nustatyta, kad tik išėjus R. L. iš jos namų, ji matė lauke ir O. V., trumpam buvo pametusi ją iš akių, po to vėl matė nukentėjusiąją suklupusią, kaip vėliau sužinojo, O. V. pasakiusi, kad jai dujų į akis papurškė R. L., nukentėjusioji plovėsi akis vandeniu iš kibiro, liudytoja padėjo plauti akis, akys buvo paraudę, akių baltymai, vokai ir skruostai buvo paraudę. Šios liudytojos, o taip pat ir O. V. parodymus dėl sužalojimo laiko, vietos ir kitų aplinkybių patvirtina ir liudytojos R. L. parodymai, kad ji mačiusi įvykio dieną 2009-05-12 praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio paraudusias nukentėjusiosios akis, nukentėjusioji pasakiusi, kad tai R. L. jai papurškė dujų. Be to, R. L. taip pat patvirtino mačiusi O. V. ir kitą dieną, t.y. 2009-05-13, jos akys buvo dar labiau paraudę, O. V. pasakė, jog akis dar kartą sužalojo R. L.. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog pirminiame skunde nukentėjusioji nenurodžiusi, kad 2009-05-12 dieną kreipėsi į gydytojus, o teisiamajame posėdyje jau tvirtinusi, jog į gydytojus kreipėsi 2009-05-12, esminės reikšmės vertinant nukentėjusiosios parodymų atitikimą faktinėms aplinkybėms, neturi, nes, kaip jau aptarta aukščiau, O. V. parodymus patvirtina ne tik liudytojų E.J. P., R. L. parodymai, bet ir objektyvūs duomenys- teismo medicinos specialisto išvada. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusiosios akys galėjo parausti ir dėl kitų priežasčių, paneigiama aukščiau aptartų bylos duomenų visuma, kurie patvirtina, kad O. V. 2009-05-12 ir 2009-05-13 buvo nežymiai sutrikdyta sveikata būtent R. L. veiksmais, t.y. šiomis dienomis jam papurškus dujų balionėliu nukentėjusiajai į veido sritį. Be to, nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl O. V. ligų nepaneigia buvus aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtintų O. V. sužalojimų 2009-05-12 ir 2009-05-13 R. L. papurškiant į veido sritį dujų balionėliu. Taip pat šių faktų nepaneigia ir nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad nebuvo tirta, ar jis turėjo dujų balionėlį, nes ta aplinkybė, kad O. V. buvo paraudusios akys dėl toksinio poveikio galimai papurškus dujų patvirtinama ne tik specialisto išvada (t1, b.l. 20), bet ir liudytojos E.J. P. parodymais, jog ji iš karto po įvykio mačiusi paraudusias O. V. akis, akių vokus, veidą, padėjusi plauti vandeniu, o nukentėjusioji nurodžiusi, kad jai dujų papurškė būtent R. L..
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. L. pripažino kaltu 2009-05-12-13 dienomis papurškus dujų O. V. į veidą, tuo padarydamas toksinį poveikį jos akims ir tuo nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatą, nuteistojo veika pagal LR BK 140 straipsnį kvalifikuota teisingai.
Teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymų, patvirtinančių R. L. kaltę sužalojus O. V. 2009-08-18 dieną, visumą ir pagrįstai pripažino jį kaltu padarius LR BK 140 str. 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, kurie sutampa su objektyviais byloje esančiais duomenimis, o būtent specialisto išvada Nr. G2591/09(02), kurioje konstatuota O. V. poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje; sužalojimai galėjo būti padaryti O. V. nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t.y. 2009-08-18. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad jis tą dieną visą laiką buvo prie E. D., kuris dirbo ant stogo, nepaneigia tos aplinkybės, kad R. L. būtent 2009-08-18 sužalojo O. V. kieme, nes kaip nurodė E. D. jis dirbo tik vakare, nuo 17 val., 17.30 val., tačiau tikslaus laiko iki kada būtent dirbdavo negali pasakyti, nes nežiūrėdavo. Šios aplinkybės nepaneigia O. V. nurodytų aplinkybių, kad ją būtent 2009-08-18 apie 20.30 val. sužalojo R. L.. Be to, O. V. nurodytas aplinkybes, kad jai parkritus buvo spardoma, o ji bandė užsidengti rankomis, patvirtina ir sužalojimų lokalizacija- kraujosruva skruoste ir sužalojimai abiejuose dilbiuose bei plaštakoje. Šios aplinkybės taip pat patvirtina teismo nustatytą aplinkybę, kad buvo spiriama tris kartus į veidą. Nors nukentėjusiajai veide nustatyta tik viena kraujosruva, tačiau sužalojimai dilbiuose ir plaštakoje taip pat patvirtina, jog nukentėjusiajai buvo spiriama į veido sritį, o ji rankomis dengėsi galvą. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji galėjo atsitrenkti į buką daiktą paneigiama aukščiau aptartų įrodymų visuma, kuri pagrindžia R. L. kaltę savo tyčiniais veiksmais sužalojus O. V., o būtent suduodant ranka į veidą bei tyčia spiriant į dešinį šoną, tris kartus spyrus į veidą ir tuo nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatą.
Nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, jog nukentėjusioji R. L. kerštauja, nes įvykių faktai, datos, priežastinis ryšys tarp nuteistojo neteisėtų veiksmų ir pasekmių bei kitos aplinkybės įrodytos išsamiai pirmosios instancijos teismo ištirtų bei objektyviai ir visapusiškai įvertintų įrodymų visuma. Teismo išvados pagrįstos bylos duomenimis ir argumentuotos, R. L. pagrįstai pripažintas kaltu įvykdęs LR BK 140 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas.
R. L. pagrįstai pripažinus kaltu įvykdžius nukentėjusiosios O. V. atžvilgiu nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio skausmo sukėlimu, pagrįstai tenkintas ir nukentėjusiosios reikalavimas priteisti neturtinę žalą.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje klausimą vadovautasi Civilinio kodekso normomis. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).
Apelianto skundo argumentas, jog O. V. neteigė teismo posėdyje, kad būtų patyrusi fizinį skausmą, išgyvenusi nepatogumus bei dvasinius sukrėtimus paneigiamas bylos duomenimis (t 2, b.l. 110, teisiamojo posėdžio 2010 m. gegužės 18 d. protokolo 4 lapas), laikomas nepagrįstu, todėl atmetamas.
Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją vadovaudamasis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi. Atsižvelgė į tai, kad dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgyveno nepatogumus bei dvasinį sukrėtimą, žalą padariusio asmens kaltę, kaltinamojo asmenybę bei jo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, o taip pat atsižvelgė į tai, kad turtinė žala nepadaryta ir pagrįstai nustatė 1000 litų neturtinę kompensaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą, konkrečias jo aplinkybes, nuteistojo kaltę, pasekmes, nuteistojo turtinę padėtį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija nėra aiškiai per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajam apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, įvertino visas LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes – nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į šių aplinkybių visumą jų tarpusavio santykį ir pagrįstai skyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę už pirmą veiką (2009-05-12-13 d.) – mažesnę nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui, už 2009-05-18 – laisvės atėmimo bausmę didesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 63 straipsnio 1d., 4d. skirtąsias bausmes subendrino iš dalies jas sudėdamas ir skyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams bei vadovaudamasis LR BK 75 straipsniu, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, skirtą bausmę atidėjo ir skyrė įpareigojimus.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ištyrė bylos duomenis, nurodė išsamius įrodymų vertinimo argumentus ir motyvus, pagrįstus bylos duomenų analize, todėl nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Nuteistojo R. L. veikos pagal LR BK 140 str. 1d. kvalifikuotos teisingai. Pagrindo nuosprendį keisti ar naikinti skundo motyvais nėra.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.