Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-850-245-2013

2013 m. spalio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Rimo Švirino ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant nuteistajam ir privačiam kaltintojui K. A., gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, išteisintajam A. K., jo atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo ir privataus kaltintojo K. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo

K. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo metu uždraudžiant prisiartinti mažiau nei 3 metrų atstumu prie nukentėjusiojo A. K. bei jo šeimos narių E. K. ir V. K.;

išteisintasis A. K. apeliacine tvarka nesiskundžia;

iš dalies tenkintas A. K. civilinis ieškinys ir iš K. A. priteista nukentėjusiajam A. K. 275.74 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 3000.00 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti;

priteista iš K. A. nukentėjusiajam A. K. 3000.00 Lt advokato išlaidų atlyginimo;

K. A. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-10-01 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), prie naujų kapų esančioje aikštelėje, įvykus konfliktui tarp A. K. ir K. A., gąsdino elektrošoko prietaisu ir purškė ašarines dujas, tuo A. K. buvo padarytas abiejų akių junginių ir ragenų nudegimas ir abiejų akių vokų nudegimas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

A. K. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-10-01 apie 18.54 val. (duomenys neskelbtini), sudavė K. A. vieną smūgį teleskopine lazda, pataikydamas į galvos kairio momens sritį bei kairę mentę, padarydamas kairio momens srityje 3x1,5 cm odos nubrozdinimą ir kairės mentės projekcijoje 9x11cm kraujosruvą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, išteisintasis ir jo atstovas advokatas prašė palikti skundžiamą nuosprendį nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo ir privataus kaltintojo K. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Šioje privataus kaltinimo byloje susiklostė tokia teisinė situacija, jog konflikto tarp A. K. ir K. A. metu 2012-10-01 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), prie naujų kapų esančioje aikštelėje, nukentėjo abi pusės. A. K. inicijavus privataus kaltinimo bylą pagal BK 140 str. 1 d. prieš K. A., K. A. priešpriešiniu skundu jį kaltina tuo pačiu. Taigi, abi pusės šioje byloje yra ir privatūs kaltintojai, ir nukentėjusieji, kadangi jiems abiems konflikto metu nežymiai sutrikdyta sveikata. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. pripažino K. A., o A. K. išteisino BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti BK 140 str. 1 d. nusikalstamos veikos požymių.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl K. A. kaltės nežymiai sutrikdžius A. K. sveikatą, panaudojant dujų balionėlį ir elektrošoką. Pagrindo naikinti apylinkės teismo nuosprendį ir išteisinti K. A. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. nėra, jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl A. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos dispozicija reikalauja padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo), o tai šioje byloje nenuginčijamai nustatyta tiek paties privataus kaltintojo K. A., tiek nukentėjusiojo A. K. parodymais, kuriuos patvirtina specialisto išvada Nr. G 884/12(09), kurioje konstatuota, kad A. K. kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant veido viršutinės dalies bei akių obuolių ir vokų junginėms su chemiškai aktyviomis dujomis, ir jie galėjo būti padaryti papurškiant chemiškai aktyvių dujų į veido viršutinę dalį (b. l. 12). Nors K. A. kaltu dėl A. K. sveikatos sutrikdymo neprisipažino, tačiau parodė, kad purškė jam turėtu dujų balionėliu, o šiam nuėjus, dar purškė ir į jo automobilio vidų, elektrošoką tik buvo išsitraukęs parodyti, kad jis veikia. Nukentėjusysis A. K. parodė, kad kilus konfliktui K. A. iš kišenės išsitraukė elektrošoko prietaisą, tada su raktu rankoje A. K. ėjo link konteinerio, tačiau staiga pajuto, kad tiesiai jam į akis K. A. pradėjo purkšti iš balionėlio dujas. A. K. viena ranka dengėsi akis, o kita su raktu mosikavo priekyje savęs, kad užpuolikas neprisiartintų labiau ir nesužalotų akių. Kol jis prie savo automobilio plovėsi akis, K. A. vėl prisiartino laikydamas rankose įjungtą elektrošoką. A. K. įsėdus į savo automobilį, vėl pribėgo K. A. ir atplėšęs iš lauko automobilio duris, į saloną pradėjo purkšti dujas. Liudytoja E. K. parodė, kad tėtis su mama dėl sužalojimo vyko pas medikus, matėsi, kad buvo paraudę tėčio akys ir veidas. Liudytoja V. K. parodė, kad A. K. namo grįžo apie 22.00 val. vakare, jo veidas ir akys buvo raudonos.

Įvertinęs šiuos įrodymus, apylinkės teismas visiškai teisingai konstatavo, kad K. A. 2012-10-01 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), prie naujų kapų esančioje aikštelėje, įvykus konfliktui tarp jo ir A. K., gąsdino A. K. elektrošoko prietaisu ir purškė ašarines dujas, kuo A. K. buvo padarytas abiejų akių junginių ir ragenų nudegimas ir abiejų akių vokų nudegimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Esant šiems padariniams ir nustatytam priežastiniam ryšiui tarp jo veiksmų ir padarinių, K. A. veika kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. teisingai. Todėl K. A. apeliacinis skundas dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 140 str. 1 d. atmetamas.

Kolegija sutinka su K. A. apeliacinio skundo dalimi dėl A. K. išteisinimo pagal BK 140 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingas išvadas dėl K. A. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nuosprendis šioje dalyje naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 punktas).

K. A. pagrįstai nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu, prašo pripažinti A. K. kaltu, padarius BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Kolegijos nuomone, apeliantas visiškai teisus, kadangi apylinkės teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą šioje byloje ir dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, ir padarė neteisingą ir surinktų bei teisme ištirtų įrodymų visuma nepagrįstą išvadą, kad A. K. nepadarė BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, ir tokiu būdu ignoravo faktines bylos aplinkybes ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo teismo išvadą dėl A. K. kaltės klausimo. Pirmosios instancijos nepagrįstai nusprendė, kad įrodymų visuma neleidžia teismui daryti kategoriškos išvados, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., t. y., kad nepasitvirtino K. A. nurodytos aplinkybės dėl jo sužalojimo, kad nebuvo tyčios nežymiai sutrikdyti K. A. sveikatą A. K. veiksmuose. Tokia teismo pozicija neteisinga ir štai dėl ko.

Faktinės bylos aplinkybės, kad 2012-10-01 apie 19.00 val. Tyliojoje gatvėje, Marijampolėje, prie naujų kapų esančioje aikštelėje, įvyko konfliktas tarp A. K. ir K. A., nustatytos teisingai. To neneigia nei vienas iš konflikto dalyvių, tačiau kiekvienas iš jo dalyvių skirtingai pateikia jo mechanizmą bei pasekmes. Kadangi paties konflikto nematė nei vienas pašalinis asmuo, apylinkės teismas savo galutines išvadas grindė byloje surinktų duomenų visuma. Neaišku, kodėl teismas nevertino K. A. parodymų, pripažino juos prieštaringais bei nepatvirtinamais kitais byloje esančiais įrodymais ir padarė nelogišką išvadą, kad K. A. versija apie jo sužalojimą teleskopine lazda nepasitvirtino, ir neaišku, kodėl teismas kaip tinkamais įrodymais kaltei paneigti vadovavosi A. K. parodymais, juos pripažindamas nuosekliais ir logiškais. Kolegija nesutinka su tokia apylinkės teismo pozicija ir mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vienus įrodymus (K. A. parodymus) atmetė, o kitus (A. K.) vertino kaip turinčius įrodomąją reikšmę dėl A. K. kaltės nebuvimo, nors šioje privataus kaltinimo byloje nebuvo jokio pagrindo atmesti privataus kaltintojo K. A. parodymų kaip nepatikimų įrodymų, nes nenustatyta, kad jis būtų siekęs apkalbėti A. K. ar turėti iš to kokios nors naudos. Nukentėjusiojo K. A. parodymai yra nuoseklūs viso tyrimo metu, jais netikėti pagrindo nėra, jis nuo pat pradžių pateikė versiją, kad buvo sužalotas teleskopine metaline lazda, kad šiuos sužalojimus padarė A. K.. Nors teismas konstatavo esant tiesioginį priežastinį ryšį tarp K. A. veiksmų ir kilusių padarinių – elektrošoku buvo nežymiai sutrikdyta A. K. sveikata, tačiau lieka neaišku, kodėl tiesioginio priežastinio ryšio teismas nenustatė tarp A. K. veiksmų ir kilusių padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo K. A. metaline lazda, nors pats A. K. pripažino, kad naudojo gynybai nuo purškiamų dujų veržlinį raktą. Apie K. A. padarytus sužalojimus byloja specialisto išvada Nr. G891/12(09) (b. l. 56), kurią patvirtino teisme teismo medicinos specialistas D. I. ir parodė, kad tokius, kaip konstatuotieji K. A., sužalojimus (odos nubrozdinimas kairio momens srityje, kraujosruva kairės mentės projekcijoje) yra galimybė padaryti teleskopine lazda. Specialisto išvadoje Nr. pG 92/12(09) teismo medicinos ekspertas konstatuoja K. A. nubrozdinimą kairio momens srityje su kraujosrvuva kairės mentės projekcijoje, padarytą kietu buku bukabriauniu daiktu galimai 2012-10-01 dviem poveikiais tiek suduodant teleskopine lazda, tiek auotomobilio ratų atsukimo įrankiu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 59). Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad K. A. skunde nurodyta, kad sužalojimai jam buvo padaryti 60 cm metaline lazda, kuria A. K. vieną kartą jam trenkė į galvą, o lazdai nuslydus, pataikė į petį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos metu A. K. neatmetė galimybės, kad konflikto metu galėjo K. A. suduoti raktu ratams atsukti (b. l. 4). Visiškai nepagrįstai teismas nevertino akistatos protokolo (b. l. 61), iš kurio matyti, kad K. A. nurodžius jo sužalojimo aplinkybes, kad konflikto metu A. K. išsiėmė iš automobilio teleskopinę lazdą, užsimojo ja iš kokių 2 metrų atstumo ir kirto, pataikė į kairę galvos pusę ir į kairį petį, A. K. nors ir neigė turėjęs teleskopinę lazdą, tačiau negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, ar pataikė K. A. išsiimtu iš automobilio ratų atsukimo raktu.

Tokiu būdu apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymų visumą ir nepagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad įrodymų visumos nepakanka daryti išvadą, jog A. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavė K. A. vieną smūgį teleskopine lazda, pataikydamas į galvos kairio momens sritį bei kairę mentę, padarydamas kairio momens srityje 3x1,5 cm odos nubrozdinimą ir kairės mentės projekcijoje 9x11cm kraujosruvą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir tuo pačiu nepagrįstai išteisino A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Be to, teismas klaidingai motyvuoja, kad minėta veika padaroma tiesiogine tyčia, t.y., jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. BK 140 str. nusikalstama veika, kaip ir kiti tyčiniai sveikatos sutrikdymai, gali būti padaromi tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčios forma. Tiriamu atveju A. K. veiksmai atitinka netiesioginės tyčios kaltės turinį, tai yra jis, darydamas veiką, suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti įstatyme numatyti pavojingi padariniai ir, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti (BK 15 str. 3 d.). A. K. mosikuodamas metaline lazda (raktu ratams atsukti) buvo abejingas padariniams, tai yra, jam buvo vis tiek, sužalos jis K. A., ar ne. Taigi, iš esmės kaltinimas A. K. nežymiai sutrikdžius K. A. sveikatą pasitvirtino, ir kolegijai abejonių nekelia byloje surinktų įrodymų pakankamumas ir sąsajumas dėl A. K. veiksmų atitikimo BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiams.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, ištyrusi ir įvertinusi įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2012-10-01 apie 18.54 val. (duomenys neskelbtini), sudavė K. A. vieną smūgį nenustatytu daiktu, pataikydamas į galvos kairio momens sritį bei kairę mentę, padarydamas kairio momens srityje 3x1,5 cm odos nubrozdinimą ir kairės mentės projekcijoje 9x11cm kraujosruvą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tai yra, tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

A. K. kaltę padarius minėtą nusikaltimą pagrindžia šie įrodymai:

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino, tačiau neneigė, kad turėjo metalinį daiktą. Parodė, kad prasidėjus konfliktui dėl šiukšlių, jis pasiėmė raktą veržlėm atsukti, mosikuodamas raktu ėjo link K. A.. Nežino, ar jam pataikė, nes dengėsi akis nuo purškiamų dujų, vėliau tą įrankį pristatė tyrėjai.

Nukentėjusysis K. A. parodė, kad kilus konfliktui dėl A. K. išpiltų šiukšlių, jis pasiėmė elektrošoką, parodė, kad jis veikia, ir kad jam gali būti blogai. Tada A. K. nuėjo prie savo mašinos ir atsinešė metalinę lazdą ir ta lazda jam kirto. Pataikė į galvą ir į mentę. Ant lazdos galo buvo bumburkė. Į medikus kreipėsi spalio 4 d., po straipsnio spaudoje.

Specialistas D. I., kuris atliko K. A. apžiūrą, parodė, kad tokius sužalojimus yra galimybė padaryti teleskopine lazda. Išvadoje atsakyta, kad sužalojimas padarytas kietu bukabriauniu daiktu. Sužalojimas mentės projekcijoje, t.y. nugaroje. Suduota turėjo būti iš nugaros ar šono. Įvykis buvo spalio mėnesį, žmogus buvo ne su marškiniais, per rūbus keičiasi sužalojimas. Kad suduota iš priekio, mažai tikėtina.

Liudytoja E. K. parodė, kad tėvas A. K. ir K. A. konfliktuoja dažnai, kad prie kapinių yra tik du gėlių kioskai – tėvo ir K. A..

Liudytoja V. K. parodė analogiškai E. K..

Teismo medicinos eksperto pateiktoje 2012-10-04 išvadoje Nr. G891/12(09) dėl K. A. sužalojimo konstatuota, kad K. A. galimai 2012-10-01 kietu buku bukabriauniu daiktu padarytas odos nubrozdinimas kairio momens srityje ir kraujosruva kairės mentės projekcijoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 56).

Teismo medicinos eksperto pateiktoje 2012-11-30 išvadoje Nr. pG92/12(09) dėl K. A. sužalojimo konstatuota, kad šie aukščiau paminėti sužalojimai padaryti dviem poveikiais, tiek suduodant teleskopine lazda, tiek automobilių ratų atsukimo įrankiu, tiek kitais analogiškų savybių turinčiais daiktais (b. l. 59).

Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.64-1-01223-12 matyti, kad A. K. tyrimui pateikė automobilio ratų atsukimo įrankį, kuris po apžiūros grąžintas A. K. (b. l. 4). Kad 2012-10-01 konfliktas įvyko dėl A. K. ir K. A. ankstesnių nesutarimų, nes jie nesugebėjo tinkamai be smurto pavartojimo išspręsti konflikto taikiai.

K. A. skunde privataus kaltinimo tvarka nurodyta, kad A. K. sudavė jam metaline 60 cm ilgio lazda, kuri, kaip jis suprato buvo teleskopinė, nes ji išsiskleidė, o ir smūgiai buvo suduoti iš 2 metrų atstumo (b. l. 11).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad iš A. K. paimtas ir apžiūrėtas automobilių ratų atsukimo įrankis yra metalinis, 35 cm ilgio, o jį ištraukus ir prailginus, bendras ilgis siekia 53 cm (b. l. 54).

Taigi, iš esmės nukentėjusysis privatus kaltintojas K. A. pavadindamas daiktą, kuriuo jam buvo suduoti smūgiai, metaline teleskopine lazda, išsakė savo suvokimą apie sužalojimo padarymo įrankį. Logiška, kad konflikto metu dėl didelio susijaudinimo jis negalėjo tiksliai apibūdinti daikto, kuriuo jam sudavė A. K.. K. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (padariniai) priežastiniu ryšiu susijęs su A. K. veiksmais tarpusavio konflikto metu naudojant įrankius, skirtus kūnui sužaloti. Daikto panaudojimas kūnui sužaloti, parodo ir šio daikto paskirtį duotu momentu. Daikto požymių apibūdinimo netikslumas nėra pagrindas laikyti, kad tas daiktas neskirtas kūnui sužaloti, tai yra, kad tuo daiktu negalima buvo padaryti kūno sužalojimų. Faktinė aplinkybė- kūno sužalojimas K. A. rodo, kad pastarasis buvo sužalotas kietu buku daiktu. Tokiu daiktu gali būti bet koks minėtų savybių turintis daiktas. Daiktas, kuriuo buvo sužalotas K. A., pastarojo parodymais nėra pateiktas. A. K. teigia naudojęs automobilio ratų raktą. Prieštaravimas nepašalintas, tačiau tiek iš K. A., tiek iš A. K. parodymų matyti, kad jie abu patvirtina, jog tarpusavio konflikto metu A. K. taip pat naudojo įrankį ir kaip teigia K. A., juo buvo sužalotas K. A.. Todėl nukentėjusiojo K. A. parodymai, kad jį sužalojo A. K. įrankiu, pasitvirtino.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad A. K. sudavė K. A. vieną smūgį nenustatytu daiktu, pataikydamas į galvos kairio momens sritį bei kairę mentę, padarydamas kairio momens srityje 3x1,5 cm odos nubrozdinimą ir kairės mentės projekcijoje 9x11cm kraujosruvą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir atitinka BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Kadangi ši nusikalstama veika kvalifikuojama pagal padarinius, kolegijai nebeliko jokių abejonių, kad A. K. smūgis nenustatytu daiktu, kuris pasireiškė dviem trauminiais poveikiais daiktui nuslydus, ir kurio pasekmė - odos nubrozdinimas kairio momens srityje ir kraujosruva kairės mentės projekcijoje, ir kas atitinka nežymų K. A. sveikatos sutrikdymą, yra padarytas kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kilusio konflikto dėl išpiltų šiukšlių metu.

K. A. buvo sužalotas A. K. dėl pastarojo išpiltų ne vietoje šiukšlių ir dėl to kilusio tarpusavio konflikto. Juo metu K. A. pagrasino panaudoti elektrošoką bei naudojo dujas. Pats A. K. neneigė galėjęs kliudyti kažkokiu būdu K. A. metaliniu raktu ir galimai jį sužaloti. A. K. neturėjo tiesioginės tyčios sužaloti K. A., tačiau panaudodamas daiktą, siekė suduoti nukentėjusiajam, todėl pastarąjį sužalojo netiesiogine tyčia, tai yra, buvo abejingas kilsiantiems padariniams. Jau vien ta aplinkybė, kad jis iš automobilio pasiėmė šį įrankį ir juo užsimojo nukentėjusiajam, šalina neatsargios kaltės buvimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išteisindamas A. K., neteisingai nuosprendyje aptarė ir įvertino įrodymų visumą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, tuo pačiu nepagrįstai jį išteisino dėl K. A. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Kolegija nustatė, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, aprašant K. A. veiką, klaidingai nurodytas nukentėjusiojo vardas, K. yra ne K., o A., tačiau tai esminės reikšmės nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nuosprendis dalyje dėl K. A. nuteisimo nekeičiamas, o dalyje dėl A. K. išteisinimo pagal BK 140 str. 1 d. naikinamas, priimant naują nuosprendį ir pripažįstant A. K. kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo K. A..

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes.

Skiriant bausmę A. K., atsižvelgiama į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika yra nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas, į jį charakterizuojančią medžiagą - anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiama į tai, kad konfliktą pradėjo A. K. prie K. A. kiosko. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, naudojant įrankį, dėl asmeninių nesutarimų. BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys, todėl kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant švelniausią sankcijoje nustatytą viešųjų darbų bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

Sutinkamai su BPK 115 str. 1 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje K. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt A. K. veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjusysis neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, smūgis daiktu sukėlė pasekmes-sužalojimą, todėl neturtinės žalos atlyginimo jam turi būti priteista. Kolegija sprendžia, kad neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mažintinas. Konflikto iniciatorius buvo A. K.. Be to, A. K. yra jaunesnio amžiaus ir jėgų pusiausvyra buvo pastarojo pusėje. Pastarajam yra priteista 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Tarpusavio konflikto metu abi šalys panaudojo fizinį smurtą. Todėl K. A. iš A. K. priteisiama 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad iš kaltinamojo būtų išieškotos nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai (BPK 106 str. 2d.). K. A. išlaidos advokato pagalbai apmokėti sumoje 1000 Lt yra pagrįstos (b. l. 15), jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kalto asmens – A. K..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo ir privataus kaltintojo K. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nuosprendį, kuriuo A. K. išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. A. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

K. A. civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiajam K. A. 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiajam K. A. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato išlaidų atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.