- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-04-18
- Bylos Nr.
- 1-1593-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63774-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- V. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pensininkas, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 ir 2 dalis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei BK 64¹ straipsniu paskiriant galutinę subendrintą – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, nevartoti alkoholio bei per dešimt mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2017 m. gruodžio 6 d., apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,06 promilių girtumas) bute adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu su sugyventine Z. R., užmetęs jai ant kaklo šaliką, ją smaugė, tokių būdu sukeldamas nukentėjusiajai Z. R. fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su Z. R. kartu gyveno apie 17 metų, vedė bendrą ūkį, gyvena jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 6 d., dienos metu nupirko 2 butelius vyno (15 laipsnių) ir grįžo namo, kur išgėrė vieną butelį, ar išgėrė antrą, nepamena. Maždaug po 18 val. namo grįžo sugyventinė Z. R. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad jis išgėręs. Jie buvo virtuvėje ir konflikto metu Z. R. kažkokiu daiktu (kuo nematė) sudavė jam per galvą. Jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Supykęs rankomis sugriebė Z. R. už drabužių krūtinės srityje ir ją pakratė, galbūt pastūmė. Galėjo suimti Z. ir už šalikėlio, kuris buvo jai ant kaklo ir jį patraukti. Galėjo suspausti jai kaklą ir sukelti fizinį skausmą, tačiau labai stipriai suspausti negalėjo, nes neturi dešinės rankos dviejų pirštų. Konflikto metu buvo girtas, susijaudinęs, todėl visų įvykio aplinkybių galėjo ir neprisiminti, be to konfliktas vyko buto virtuvėje ir koridoriuje, kur tuo metu buvo neuždegta šviesa ir buvo tamsu, todėl šalikėlio galėjo nepastebėti. Praėjus kuriam laikui po įvykio su Z. susitaikė, jos atsiprašė ir gyvena kartu. Dėl to, kad sukėlė Z. fizinį skausmą labai gailisi (b. l. 59, 88).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. R. parodė, kad su V. K. kartu gyveno apie 23 metus, vedė bendrą ūkį. 2017 m. gruodžio 6 d., apie 18 val., ji grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinis V. K. buvo namuose, buvo neblaivus. Pradėjo klausinėti, kodėl jis kiekvieną dieną išgėrinėja. Sakė, kad ji dirba, o jis geria. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu šaukė vienas ant kito, vartojo necenzūrinius žodžius. V. K. pradėjo ją varyti iš jo buto, sugriebęs už drabužių, krūtinės srityje, bandė ją išstumti iš buto. Tai vyko koridoriuje prie virtuvės. Tada ji nuėjo į virtuvę, kur norėjo paimti savo tašę. V. sugriebė už kabėjusio jai ant kaklo šaliko, ir iš pradžių už šaliko tempė ją link virtuvinio stalo, o vėliau apvyniojęs šaliką aplink jos kaklą pradėjo smaugti. Tada ji griebė už ant stalo stovėjusio virdulio, kuriuo sudavė V. per galvą. V. ją paleido. Iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino 112 ir pasakė, kad sugyventinis ją mušė, smaugė. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir V. K. išvežė. V. K. savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau pas medikus ir teismo medicinos ekspertus nesikreipė, kadangi akivaizdžių sužalojimų padaryta nebuvo. Nori, kad V. K. atsiprašytų, sutinka ir toliau su juo gyventi, tik nori, kad tokių atveju daugiau nebūtų (b. l. 1, 33). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir nukentėjusiosios Z. R. pareiškime dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 12).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. Misevičius parodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d., apie 18.53 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją muša, smaugia jos sugyventinis, kuriam sutrikusi psichika. Atvykus nurodytu adresu buvo nustatyta, kad policiją kvietė Z. R.. Moteris paaiškino, kad grįžusi į namus, rado savo girtą sugyventinį V. K. su sužalota galva, kuris be jokios priežasties puolė ją smaugti. Ant moters veido, kaklo, kitų matomų kūno vietų akivaizdžių sumušimų ar sužalojimų nesimatė. Kokioje emocinėje būsenoje buvo moteris, ar ji buvo blaivi neprisimena. Smurtu įtariamas vyras sėdėjo virtuvėje, jis buvo girtas, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vyro galva buvo šiek tiek kruvina. Jis aiškino, kad nukrito ir galvą prasiskėlė pats. Namuose kitų šeimos narių ar kitų žmonių nebuvo. Moteriai greitoji nebuvo reikalinga, o smurtu įtariamas vyras greitosios automobiliu buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę. Suteikus medicininę pagalbą, V. K. buvo nuvežtas į 1-ąjį policijos komisariatą (b. l. 34).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. gruodžio 6 d., 18.54 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos Z. R. sugyventinis neblaivus, puola muštis, dusina pranešėją, agresyvus, turi psichikos sutrikimų (b. l. 9). Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais garso įrašas (b. l. 22-26).
Apžiūros protokole ir prie jo pridėtuose fotolentelėse užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas 2017 m. gruodžio 6 d., bute, adresu, (duomenys neskelbtini), ant grindų rastas ir paimtas šalikas (b. l. 27, 28).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės J. Zemenskaitės tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 6 d., apie 18.53 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus sugyventinis puola muštis, smaugia pranešėją, yra agresyvus. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad pranešėjos Z. R. sugyventinis V. K. ją smaugė. Pranešėja buvo susijaudinusi. Paaiškino, kad grįžusi namo rado savo sugyventinį su sumušta galva, jis ją pradėjo smaugti. Dėl sugyventinio veiksmų patyrė fizinį skausmą, greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Dėl sumuštos galvos vyras paaiškino, kad pats nukrito ir susimušė galvą, nuo jo sklido alkoholio kvapas (b. l. 10-11).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 6 d., 20.26 val. V. K. buvo nustatytas 2,06 promilių neblaivumas (b. l. 84).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi V. K. smurtą naudojo savo sugyventinės, su kuria jau ilgą laiką kartu gyvena ir veda bendrą ūkų, atžvilgiu.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. K. 2017 m. gruodžio 6 d., apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bute smurtaudamas prieš savo sugyventinę Z. R., užmetęs jai ant kaklo šaliką tyčia ją smaugė, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.
Kaltinamasis V. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 89-90, 91).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. K. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. K. praeityje teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, teistumas išnykęs (b. l. 39-40), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 44-45), niekur nedirba, (b. l. 46), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 51, 52), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultavimo ar gydymo (b. l. 53). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, V. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, prokurorės pasiūlyta poveikio priemonė – per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose yra tikslinga ir galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Ikiteisminio tyrimo metu V. K. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. gruodžio 6 d., 18.53 val. iki 2017 m. gruodžio 8 d., 14.18 val., t. y. dvi dienas (b. l. 83, 87), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 75) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šalikas, patalpintas į paketą Nr. 281934 ir saugomas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (b. l. 29, 30) – grąžintinas jo savininkei Z. R. pagal jos prašymą, nustatant 14 kalendorinių dienų terminą prašymui pateikti, negavus savininkės prašymo, šaliką – sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 6 d., 18.53 val. iki 2017 m. gruodžio 8 d., 14.18 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šaliką, patalpintą į paketą Nr. 281934 ir saugomą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje – grąžinti jo savininkei Z. R. pagal jos prašymą, nustatant 14 kalendorinių dienų terminą prašymui pateikti, negavus savininkės prašymo, šaliką – sunaikinti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.