- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- A2.11.-462-795/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00264-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K. , teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)., vedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadybininku, nebaustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹straipsnio 1dalies 1 punktą ir 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-01-16 ,15.45 val., Klaipėdos krovinių postui kreipėsi (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas V. K. pateikė dvi tranzito deklaracijas (duomenys neskelbtini) (krovinys stiklo pluoštas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (krovinys stiklo pluoštas) su pasibaigusiais tranzito procedūros įvykdymo terminais. Deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) tranzito procedūros terminas pasibaigė 2014-12-27, deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) tranzito procedūros terminas pasibaigė 2014-12-30. Atlikus tyrimą nustatyta, kad prekės iškrautos iš jas gabenusių transporto priemonių be muitinės leidimo. V. K., būdamas atsakingas už prekių gabenimą tranzitu ir jų savalaikį pateikimą paskirties įstaigai, laiku nepateikė prekių ir jas lydinčių dokumentų muitinei, bei prekes iškrovė be muitinės leidimo tuo pažeisdamas muitinio tranzito atlikimo tvarką, nustatytą K. R. Nr. 2454/93, 2913/92 bei bendrijos muitinės įgyvendinimo 356 str. 1 p, 96 str 2d. bei 46 str 1p. nuostatas.
Teismo posėdžio metu V. K. prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir paaiškino, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ gamina stiklą. |Žaliavą gauna iš tiekėjų Anglijoje. Anksčiau tiekėjai stiklo pluoštą parduodavo ir atveždavo be tranzito deklaracijų. Vėliau tvarka pasikeitė ir užsienio tiekėjai ėmė pildyti tranzito deklaracijas. Pats V. K. įmonėje dirba vos 3 mėnesius, buvo nepakankamai atidus ir neatliko pagal tranzito deklaracijas (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gautos žaliavos tranzito užbaigimo muitinėje procedūrų. Prekės buvo iškrautos ir tik tada paskambino deklarantai ir informavo apie neužbaigtas tranzito procedūras. V. K. pats atvyko į muitinę ir paprašė leisti atlikti procedūras, kurių terminai yra pasibaigę. Valstybė žalos dėl šių pažeidimų nepatyrė, visi privalomi mokesčiai buvo sumokėti.
UAB (duomenys neskelbtini) direktorės A. Š. 2014-12-15 įgaliojimas, kuriuo V. K. įgaliojamas atstovauti įmonės interesus vykdant krovinio dokumentų įforminimo procedūras Lietuvos Respublikos muitinės ir pasienio įstaigose (b.l.4).
Tranzito/saugumo lydimasis dokumentas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tranzito procedūra turėjo būti įvykdyta iki 2014 -12-27 (b.l.6).
Tranzito/saugumo lydimasis dokumentas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tranzito procedūra turėjo būti įvykdyta iki 2014 -12-30 (b.l.9).
UAB (duomenys neskelbtini) atstovo V. K. 2015-01-16 prašymas, adresuotas Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių posto viršininkui patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats pranešė muitinės įstaigai apie tai, kad krovinys buvo iškrautas neužbaigus tranzito procedūros (b.l. 12).
Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 46 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose, tačiau tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį. Tokiu atveju apie tai turi būti nedelsiant informuojama muitinė. Š. B. muitinės kodekso nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir nėra nukreiptos kokiu nors būdu apibrėžtiems subjektams. Visi asmenys, kurie ketina atlikti ar atlieka šiose normose nurodytus veiksmus, privalo laikytis šių nuostatų. Taisyklių 7 p. numatyta, kad minėtus leidimus duoda muitinės posto, kuriam prekės pateiktos, viršininkas (pavaduotojas), o jo nesant – pamainos viršininkas. Esant rašytiniam prašymui prašymą iš asmens priėmęs muitinės pareigūnas jame pateikia savo išvadą, o muitinės posto viršininkas (pavaduotojas), jo nesant – pamainos viršininkas rašo sprendimą dėl leidimo apžiūrėti muitinei pateiktas prekes. Jeigu buvo pateiktas žodinis prašymas, muitinės posto viršininkas (pavaduotojas), jo nesant – pamainos viršininkas sprendimą dėl leidimo apžiūrėti muitinei pateiktas prekes įrašo į muitiniam tikrinimui pateiktus transporto dokumentus, patvirtindamas įrašą muitinės įstaigos antspaudu bei savo parašu. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą numatyta, kad ant transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę nuimti muitinė arba tai gali būti padaryta tik muitinei leidus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdamas Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies b punkto, 2 dalies, 46 straipsnio 1 punkto, bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2004-06-07 įsakymu Nr. 1B-615 patvirtintų „Leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) nuosstatas, iškrovė muitinės prižiūrimas prekes (daiktus) iš jas gabenančių priemonių be muitinės pareigūno raštiško leidimo bei neatvyko per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas. V. K. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 209 straipsnio 1 dalis 4 punktą bei 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą
V. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų už muitinės taisyklių pažeidimus. Jis dirba, turi šeimą. V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
V. K., atlikdamas savo darbo funkcijas, buvo nepakankamai atidus, laiku neįsitikino, kad neatliktas krovinio muitinis tikrinimas ir neįvykdytos muitinės procedūros per Tranzito/saugumo lydimuosiuose dokumentuose nurodytus terminus, neišduotas leidimas iškrauti krovinį. V. K. yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas“, dirbantis šioje įmonėje vos tris mėnesius. Nors jis ir yra įgaliotas atlikti muitinės procedūras įmonės vardu, tačiau krovinius lydintieji dokumentai buvo perduoti ne vadybininkui, o įmonės buhalterijai. Dėl šios priežasties V. K. galėjo praleisti muitinės procedūrų atlikimo terminus, iškrauti krovinius neužbaigus šių procedūrų ir negavus muitinės leidimo. Pastebėjęs savo klaidą, V. K. pats informavo muitinę apie pažeistus muitinės procedūrų įvykdymo terminus ir krovinių iškrovimą be leidimo. Šios aplinkybės ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės teigiamas vertinimas nepašalina V. K. atsakomybės ir nesumažina jo kaltės, tačiau suteikia pagrindą švelninti atsakomybės dydį ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta griežtesnės iš padarytų pažeidimų sankcijos minimali riba. Toks nuobaudos švelninimas, teismo nuomone, leidžia įgyvendinti teisingumo principą.
Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis ATPK 20 straipsniu, 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu V. K. skiriama švelnesnė, nei ATPK 209 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda – bauda, bei ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 209 str. 1 d., 3p. 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., 302² str., 302⁴ str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte, padarymą, pritaikius ATPK 30¹ str. 1 d., skirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio Eur) dydžio baudą.
- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų aštuonių Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio Eur) dydžio baudą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6097.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.