Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2013-03-28 · Civilinė byla Nr. 2A-549/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-28
Bylos Nr.
2A-549/2013
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00147-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
BUAB ,,RD Auto”
Atsakovas
D. B., R. G.
Trečiasis asmuo
BUAB „Raidatra”
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-549/2013Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00147-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 35.5.; 35.6.1.; 63.; 121.21. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB ,,RD Auto” apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-682-425/2011 pagal ieškovo BUAB „RD Auto” ieškinį atsakovams D. B. ir R. G. dėl 387 295,66 Lt žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Raidatra”.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „RD Auto” kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. B. ir R. G. 387 295,66 Lt bendrovei padarytos žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2007 m. liepos 20 d. UAB „RD Auto” vykusiame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta paimti 400 000 Lt kreditą apyvartinėms lėšoms 24 mėnesių laikotarpiui, įkeičiant žemės nuomos teisę, administracinį pastatą, dirbtuves, kiemo statinius esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius UAB „RD Auto”. 2007 m. rugpjūčio 27 d. UAB „RD Auto” vykusiame akcininkų susirinkime iš 400 000 Lt sumos, kuri gauta iš AB DnB NORD banko, kaip kreditas suteiktas ieškovui apyvartinėms lėšoms, buvo nuspręsta suteikti 350 000 Lt kreditą UAB „Raidatra” iki 2007 m. spalio 31 d. Ieškovo UAB „RD Auto” akcininkai atsakovai, perskolindami kreditą trečiajam asmeniui UAB „Raidatra”, veikė neprotingai, nesąžiningai ir neapdairiai, nes priėmė sprendimą, akivaizdžiai nuostolingą bendrovei, viršijantį normalią gamybinę-ūkinę riziką, pažeidžiantį Civilinio kodekso 2.87 str., Akcinių bendrovių įstatymo 19 str., Įstatų 7 p., ir savo neteisėtais bei kaltais veiksmais padarė UAB „RD Auto” 387 295,66 Lt žalą (350 000 Lt kredito suma ir 37 295,66 Lt palūkanos AB DnB NORD bankui). Tik nuo atsakovų priklausė ieškovo ir trečiojo asmens sprendimai ir sandorių sudarymas. Atsakovai D. B. ir R. G. pasirinko UAB „RD Auto” ir UAB „Raidatra” veiklos vykdymo modelį, pagal kurį rizikingą pervežimų veiklą vykdė trečiasis asmuo UAB „Raidatra”, o turtas buvo ieškovo UAB „RD Auto” nuosavybėje, o ieškovas tik nuomojo savo ir lizinguojamą turtą trečiajam asmeniui. Pagal tokį dviejų įmonių veiklos modelį, trečiajam asmeniui susidūrus su finansinėmis problemomis, ieškovo turtas būtų likęs apsaugotas nuo trečiojo asmens kreditorių, tačiau ieškovas trečiojo asmens naudai (veiklos vykdymui) tiesiogiai buvo įsipareigojęs prieš lizingo bendrovę ir banką kai pats nei lizinguojamu turtu, nei iš banko paimta paskola nesinaudojo. Visa tai atsakovų buvo daroma tik tam, kad trečiasis asmuo galėtų be savo turto ir pinigų vykdyti veiklą nuo kurios, anot atsakovų, priklausė ir ieškovo veiklos rezultatai. Ieškovas UAB „RD Auto”, turėdamas nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, galėjo pats sėkmingai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, o ne nuomoti transporto priemones, pastatus trečiajam asmeniui. Tik nuo atsakovų valios priklausė ir tai, kad trečiasis asmuo UAB „Raidatra“ ieškovui UAB „RD Auto” nemokėjo transporto priemonių nuomos mokesčio, kuomet ieškovas UAB „RD Auto” lizingo bendrovei privalėjo mokėti lizingo įmokas. Dėl atsakovų tokių neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų trečiasis asmuo ieškovui liko skolingas labai didelę 2 704 878,83 Lt sumą. Atsakovų sprendimas perskolinti ieškovo UAB „RD Auto” iš banko gautą paskolą, pačios paskolos sutarties tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarymas yra ne tik neteisėti atsakovų veiksmai, bet ir ieškovui padarę didelę žalą, nes dėl tokių atsakovų veiksmų ieškovas neteko savo nekilnojamojo turto, gauta iš banko paskola nebuvo panaudota ieškovo UAB „RD Auto” interesais, todėl atsakovai privalo atsakyti už neteisėtais veiksmais ieškovui padarytą žalą. Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai - juridinio asmens dalyvis laikytinas nesąžiningu, jeigu jis žinojo, galėjo ir turėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį. Teismas konstatavo, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. vykusiame UAB „RD Auto” akcininkų susirinkime dalyvavo 100 proc. akcininkų, turinčių 6 100 akcijų, iš kurių 6 000 vnt. akcijų priklausė UAB „Raidatra”, atstovaujamai direktoriaus D. B., ir 100 vnt. akcijų akcininkui R. G. Sutinkamai su Akcinių bendrovių įstatymo 5 str. 1. d., UAB „Raidatra” 2007 m. rugpjūčio 27 d. akcininkų susirinkime buvo UAB „RD Auto” patronuojanti bendrovė, turėjusi apie 98 proc. visų akcijų dukterinėje UAB „RB Auto”. Atsakovai D. B. ir R. G. būdami ieškovo UAB „RD Auto” ir trečiojo asmens UAB „Raidatra” juridinių asmenų dalyviais akcininkais bei valdymo organais (direktoriais) gerai žinojo aplinkybes, kad 2007 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas UAB „RD Auto” nuosavybės teise turėjo nekilnojamąjį turtą: dirbtuves, administracinį pastatą, kiemo statinius ir 1,1264 ha žemės sklypo nuomos teisę; lizingo sutarčių pagrindu buvo įgijęs virš 40 autovežių, tačiau transporto paslaugų veiklos nevykdė, o jas nuomojo trečiajam asmeniui UAB „Raidatra”. Trečiasis asmuo UAB „Raidatra” 2007 m. gruodžio 31 d. balanse apskaitė turto už 4 756 902 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 219 833 Lt, 2007 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitė 634 430 Lt grynojo pelno, nuomojo iš UAB „RD Auto” 40 vienetų vilkikų. Trečiasis asmuo UAB „Raidatra” 2007 m. gruodžio 31 d. sudarytame 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitė 25 188 152 Lt pardavimo pajamas, 18 827 840 Lt vertės pardavimo savikainą bei 6 360 312 Lt bendrąjį pelną. Teismas, įvertinęs nurodytus 2007 m. UAB „Raidatra” ekonominius rodiklius, t.y. virš 25 000 000 Lt vykdytą verslo apyvartą, gautą 634 430 Lt grynąjį pelną bei atsižvelgęs, kad 2007 m. iš esmės visi verslo dalyviai buvo labai optimistinių nuotaikų, tikėjo verslo perspektyvomis ir didėsiančiais pelnais, padarė išvadą, kad ieškovo UAB „RD Auto” 2007 m. rugpjūčio 27 d. Paskolos sutartimi Nr. 3 UAB „RD Auto” suteikta trečiajam asmeniui UAB „Raidatra” 350 000 Lt paskolą negali būti pripažinta kaip labai didelė bei rizikingai ar neatsakingai suteikta. Įvertinęs UAB „Raidatra” 2007 m. vykdytą verslo apyvartą, teismas sprendė, kad suteikta 350 000 Lt paskola negali būti vertinama kaip labai didelė, nes trečiasis asmuo UAB „Raidatra” kas mėnesį išleisdavo virš 300 000 Lt kuro įsigijimui 40 vilkikų ir ši aplinkybė atsakovams buvo gerai žinoma. Aptartų įrodymų ir padarytų išvadų pagrindu teismas konstatavo, kad nėra pakankamai įrodymų pripažinti atsakovų D. B. ir R. G. tyčinius veiksmus, kaltę bei padarytą žalą BUAB „RD Auto” kreditoriams, atsakovams priėmus sprendimą ieškovui UAB „RD Auto” suteikti trečiajam asmeniui UAB „Raidatra” 350 000 Lt paskolą. Teismas taip pat nesutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovų vykdytas ieškovo UAB „RD Auto” ir trečiojo asmens UAB „Raidatra” veiklos modelis, kuomet ieškovas nuosavybės teise turėjo gamybinę bazę, buvo sudaręs transporto priemonių lizingo sutartis, tačiau pats veiklos nevykdė, o bazę ir transporto priemones nuomojo trečiajam asmeniui, prieštaravo įstatymo reikalavimams ar buvo akivaizdžiai nuostolingas UAB „RD Auto”. UAB „Raidatra” įsiskolinimai ieškovui UAB „RD Auto” buvo teisingai užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose, o atsiskaityta nebuvo dėl prasidėjusios 2008 m. ekonominės finansinės krizės. Teismas padarė išvadą, kad būtent dėl prasidėjusios ekonominės finansinės krizės trečiojo asmens UAB „Raidatra” vykdyta krovinių pervežimo bei naudotų automobilių pardavimo veikla labai stipriai sumažėjo, todėl nebegaunant pajamų, trečiasis asmuo neteko galimybės mokėti įmokas, dėl ko lizingo bendrovė nutraukė transporto priemonių lizingo sutartis, o nuomotus krovininius automobilius atsiėmė. Būtent dėl nurodytos priežasties trečiasis asmuo UAB „Raidatra” nebegalėjo atsiskaityti ir su ieškovu, t.y. grąžinti 2007 m. rugpjūčio 27 d. Paskolos sutartimi Nr. 3 UAB „RD Auto” suteiktą trečiajam asmeniui 350 000 Lt paskolą, dėl ko staiga atsirado ieškovo UAB „RD Auto” įsiskolinimai lizingo bendrovei, valstybės biudžetui ir t.t. Teismas taip pat nurodė, kad nors atsakovų veiksmai perskolinant banko suteiktos paskolos dalį trečiajam asmeniui UAB „Raidatra” formaliai prieštaravo sutarties su banku sąlygoms, tačiau ši aplinkybė negali būti pripažinta pagrindu konstatuoti atsakovų kaltę pareikšto ieškinio atžvilgiu ir priteisti iš atsakovų trečiajam asmeniui suteiktą paskolą. Teismas motyvavo, kad trečiojo asmens vykdytos veiklos ekonominiai rodikliai buvo pakankamai realūs tikėtis suteiktos 350 000 Lt paskolos su palūkanomis grąžinimo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovo UAB „RD Auto” bei trečiojo asmens UAB „Raidatra” bankrotus sukėlė atsakovų D. B. ir R. G. nesąžiningi ir akivaizdžiai klaidingi verslo sprendimai. 2008 m. prasidėsiančios pasaulinės ekonominės finansinės krizės atsakovai neturėjo galimybės numatyti. Teismas atmetė ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, neįrodžius atsakovų kaltės ieškovui UAB „RD Auto” padarius žalą 2007 m. rugpjūčio 27 d. Paskolos sutartimi Nr. 3 UAB „RD Auto” suteikus trečiajam asmeniui UAB „Raidatra” 350 000 Lt paskolą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas BUAB „RD Auto“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo BUAB „RD Auto“ ieškinį patenkinti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens dalyvio atsakomybę pagal juridinio asmens prievolę. Atsakovų veiksmai, t.y. ydingas ieškovo ir trečiojo asmens vadovavimas ir veiklos vykdymas; trečiojo asmens įstatinio kapitalo sumažinimas ir laisvų lėšų išsimokėjimas; ieškovo vardu kredito paėmimas iš banko ir jo didžiosios dalies perskolinimas trečiajam asmeniui; kredito negrąžinimas nei ieškovui, nei bankui; trečiojo asmens nemokėjimas ieškovui nuomos mokesčio už patalpų ir transporto priemonių nuomą; trečiojo asmens turimų 2 500 000 Lt grynųjų pinigų neatsakingas perdavimas UAB „Top auto“ ir jų praradimas; ieškovo bankui įkeisto nekilnojamojo turto netekimas; ieškovo lizingo sutarčių nutraukimas ir t.t., įtakojo tai, kad ieškovas ir trečiasis asmuo bankrutavo ir liko kreditoriams skolingi dideles pinigų sumas. Atmesdamas ieškinį, teismas visiškai nepagrįstai apsiribojo tik vieno atsakovų padaryto veiksmo - paskolos trečiajam asmeniui suteikimo vertinimu. Atsakovai atliko visą eilę išvardintų veiksmų, ko pasekoje atsirado ieškovui neigiamos pasekmės, tačiau dėl jų teismas visiškai nepasisakė, nors ieškinys buvo pareikštas dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų, padariusių ieškovui (ieškovo kreditoriams) žalą, bet ne dėl paskolos sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, privalėjo įvertinti visus atsakovų atliktus veiksmus, dėl kurių ieškovas prarado savo nekilnojamąjį turtą, bankrutavo ir liko skolingas kreditoriams. Juk nuo atsakovų valios priklausė tai, kad trečiasis asmuo ieškovui nemokėjo nei patalpų, nei automobilių nuomos mokesčio, kai tuo tarpu ieškovas lizingo bendrovei privalėjo mokėti lizingo įmokas. Taip pat nuo atsakovų valios priklausė ir tai, kad trečiasis asmuo ieškovui negrąžino paskolos, nors ieškovas bankui privalėjo ir grąžinti kreditą, ir mokėti palūkanas. Visa tai įrodo, kad atsakovų veiksmai, sukėlę neigiamas ieškovui ir ieškovo kreditoriams pasekmes, byloje yra nustatyti. Atsakovai, kaip ieškovo juridinio asmens dalyviai, atliko nesąžiningus veiksmus ieškovo (ieškovo kreditorių) atžvilgiu ir laikytini kaltais dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Atsakovų nesąžiningų veiksmų pagrindu, ieškovas ir ieškovo kreditoriai patyrė 387 295,66 Lt žalą. Tarp atsakovų atliktų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų ir ieškovo negalėjimo vykdyti prievoles (atsiskaityti su ieškovo kreditoriai) yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti yra visos būtinos sąlygos, kas visiškai nepagrįstai priešingai konstatuota skundžiamame teismo sprendime. Atsakovai, atlikę nesąžiningus veiksmus, kurių pagrindu ieškovas neteko beveik viso savo turto, privalo atsakyti savo turtu už ieškovo prievoles, todėl ieškinys turėjo būti patenkintas, nustačius visas Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. sąlygas. Atsakovai, pasirašę ieškovo iš banko gautų pinigų perskolinimo trečiajam asmeniui sutartį, ne tik pažeidė ieškovo kreditavimo sutartyje numatytą paskolos panaudojimo paskirtį, dėl kurios bankas turėjo teisę reikalauti, kad ieškovas prieš terminą grąžintų paskolos sumą ir sumokėtų palūkanas, bet ir Baudžiamojo kodekso 206 str. 2 d., pagal kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gavęs kreditą ar paskolą panaudojo jį ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir negrąžino jo laiku ir dėl to kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos. Dėl atsakovų tokių neteisėtų veiksmų, ieškovas neteko savo viso nekilnojamojo turto, kuris buvo įkeistas bankui, tokiu būdu neteko ir turto, į kurį galėjo būti nukreiptas kreditorinių reikalavimų tenkinimas. Be to, ieškovas ir neturėjo teisės iš banko pasiskolintų pinigų perskolinti trečiajam asmeniui, ką neteisėtai padarė atsakovai, nes skolintų pinigų perskolinimo veiklai vykdyti būtina turėti licenciją. Ieškovas tokios licencijos neturėjo, todėl skolinti galėjo tik savo nuosavus pinigus, bet ne iš banko pasiskolintus. Atsakovų sprendimą perskolinti ieškovo iš banko gautus pinigus ir pačios paskolos sutarties tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarymą teismas turėjo konstatuoti ne tik kaip neteisėtus atsakovų veiksmus, bet ir kaip ieškovui padariusius didelę žalą. Neteisėtų atsakovų veiksmų pasekoje ieškovas neteko savo nekilnojamojo turto, nors gauti iš banko pinigai nebuvo panaudoti ieškovo interesais, todėl atsakovai privalo atsakyti už neteisėtais veiksmais ieškovui padarytą žalą, kas visiškai nepagrįstai priešingai konstatuota skundžiamame teismo sprendime. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles (CPK 177 str. ir 185 str.), nes netinkamai įvertino įrodymus, nevertino įrodymų viseto, rėmėsi nepatikimais įrodymais.

Atsiliepimas

Atsakovai D. B. ir R. G. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo palikti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą nepakeistą, priteisti atsakovams iš ieškovo po 363 Lt būtinų ir pagrįstų išlaidų patirtų dėl atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens dalyvio atsakomybę pagal juridinio asmens prievolę. Vien bankroto bylos iškėlimas negali būti laikomas juridinio asmens valdymo organų ir dalyvių neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus pagrindžiančia aplinkybe. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose iš esmės savo reikalavimą grindė tik viena faktine aplinkybe - 350 000 Lt paskolos suteikimo faktu. Tuo tarpu teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ir apeliaciniame skunde apeliantas jau kalba apie visumą veiksmų, lėmusių apeliantui neigiamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas apelianto išvardintas aplinkybes, nes jos visos yra vienaip ar kitaip susijusios būtent su 350 000 Lt paskola ir dėl prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės sutrikusia trečiojo asmens veikla bei negalėjimu atsiskaityti su apeliantu (kredito paėmimas iš banko; paskolos trečiajam asmeniui suteikimas; kredito negrąžinimas nei apeliantui, nei bankui; apelianto lizingo sutarčių nutraukimas; bankui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimas ir kt.). Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes jų visumos kontekste ir nenustatė nesąžiningų (neteisėtų) atsakovų veiksmų. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog nuo atsakovų valios priklausė tai, kad trečiasis asmuo ieškovui nemokėjo nei patalpų, nei automobilių nuomos mokesčio, nuo atsakovų valios priklausė ir tai, kad trečiasis asmuo ieškovui negrąžino paskolos. Visus šiuos veiksmus sąlygojo ne tyčiniai atsakovų veiksmai, o objektyvios ir pateisinamos priežastys. Vien ta aplinkybė, jog abu atsakovai yra susiję su apeliantu ir trečiuoju asmeniu nedaro jų veiksmų nesąžiningais. Netgi priešingai, kaip ir buvo minima atsakovų procesiniuose dokumentuose, atsakovai, jausdami atsakomybę už savo bendrovę, siekdami išsilaikyti krizės laikotarpiu, dėjo maksimalias pastangas ir buvo priversti priimti greitus ir ryžtingus sprendimus, kurie atitiko įprastą verslo praktiką buvo priimti neviršijant normalios ūkinės rizikos ir savo kompetencijos, nepažeidžiant teisės aktų ar bendrovės steigimo dokumentų nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias tikslinės paskolos panaudojimą. Paskola buvo suteikta neatsiejamai glaudžiai su apeliantu susijusiam juridiniam asmeniui, nuo kurio veiklos ir būklės priklausė ir paties apelianto padėtis. Pagrįsdami šį teiginį, atsakovai buvo pateikęs visą eilę faktų (trečiasis asmuo yra buvusi ieškovo patronuojanti įmonė; trečiasis asmuo laidavo bankui už ieškovo tinkamą įsipareigojimų įvykdymą (bankas žinojo, kas yra laiduotojas, t.y. kad tai yra su ieškovu glaudžiai susijęs juridinis asmuo, nuo kurio veiklos priklauso ieškovo padėtis ir kartu galimybės vykdyti savo finansinius įpareigojimus); ieškovo veikla ir gaunamos iš jos pajamos yra tiesiogiai priklausomi nuo trečiojo asmens (iš esmės vienintelis ieškovo pajamų šaltinis ir buvo krovininių automobilių nuoma būtent trečiajam asmeniui ir kt.). Dėl visų šių priežasčių apelianto akcininkai, siekdami išvengti bankroto, buvo priversti suteikti 350 000 Lt paskolą apyvartinėms lėšoms trečiajam asmeniui. Taigi, iš banko gauta paskola buvo panaudota pagal jos paskirtį ir tikslą: ji buvo panaudota apyvartinėms lėšoms ir apelianto interesais, kad apeliantas, kuris buvo priklausomas nuo trečiojo asmens, galėtų vystyti savo veiklą ir gauti iš jos pajamas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino visus pateiktus įrodymus jų visumos kontekste ir padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Atmetęs ieškinį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad paskolos suteikimo metu bendrovė ,,Raidatra“ buvo moki, didelės vertės turtą turinti bei pelningai dirbanti įmonė, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo trečiajam asmeniui suteikta paskola buvo labai didelė bei rizikingai ir nuostolingai suteikta.

Tačiau sprendžiant dėl ieškovo suteiktos paskolos rizikingumo bei šio sandorio atitikimo paties ieškovo interesams reikia turėti omenyje, kad ieškovas nėra kredito įstaiga, besiverčianti finansinių paslaugų teikimu. Todėl sprendžiant dėl suteiktos paskolos svarbi yra ne tik informacija apie kredito gavėjo patikimumą, bet ir aplinkybės, leidžiančios apsispręsti, ar toks sandoris neprieštaravo UAB ,,RD Auto“ interesams. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad paskolos sutarties suteikimo metu ieškovą ir UAB „SEB lizingas“ siejo finansiniai lizingo sutartiniai santykiai. Vien ši aplinkybė neleidžia teigti, kad esant įsipareigojimams lizingo bendrovei ieškovo sudaryta paskolos sutartis buvo naudinga bendrovei bei atitiko jos interesams.

Be to, sprendžiant dėl atsakovų sąžiningumo ieškovo atžvilgiu, o tuo pačiu ir dėl jų kaltės, dėl paskolos sutarties pasekoje atsiradusios žalos, svarbu atsižvelgti į D. B. bei R. G. veiksmų, tiek iki, tiek ir po paskolos sutarties sudarymo, visetą. Tokia išvada daroma todėl, kad kaip pripažįstama pačių atsakovų atsiliepimuose į ieškinį, jie buvo ne tik bendrovių ,,RD Auto“ ir ,,Raidatra“ vadovais, bet ir jų akcininkais (t. 1, b.l. 67, 79). Taigi būtent nuo atsakovų valios priklausė vienokie ir kitokie šių bendrovių veiksmai. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas buvo konstatavęs, jog bendrovės ,,Raidatra“ paskolos suma nebuvo didelė. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad atsižvelgiant į UAB ,,RD Auto“ finansinius rodiklius ši suma sudarė daugiau negu ketvirtadalį bendrovės bendro kapitalo, kas leidžia teigti, kad tokio dydžio paskola ieškovui buvo ir didelė, ir rizikinga. Atsakovai teigia, kad paskola buvo suteikta ne visiškai nesusijusiai įmonei, o ieškovo atžvilgiu patronuojančiai bendrovei. Tačiau pastebėtina, kad nežiūrint dukterinės įmonės statuso ieškovas buvo savavališkas pelno siekiantis ūkio subjektas savo veikloje, visų pirma turintis realizuoti savo teises bei vadovautis veiklos naudingumo kriterijumi. Tuo tarpu bylos aplinkybės rodo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta išimtinai trečiojo asmens UAB ,,Raidatra“ interesais.

Tiesa, atsakovai nurodo, kad tokia paskola buvo būtina, nes ieškovo veikla ir gaunamos iš jos pajamos buvo tiesiogiai priklausomi nuo atsakovo veiklos. Tačiau tokia situacija susidarė patiems atsakovams pasirinkus veiklos modelį, pagal kurį ieškovas savo nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones išnuomavo trečiajam asmeniui. Kolegijos nuomone toks veiklos modelis buvo neefektyvus, o turint omenyje, kad nuoma reguliariai nebuvo mokama, ir nenaudingas ieškovui. Tuo tarpu, kodėl buvo nutarta veikti būtent taip, atsakovas nepaaiškino, o atsakovų triptike esančios nuorodos į ūkinės veiklos laisvę nagrinėjamu atveju nepakanka.

Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai nurodo, kad sprendimą dėl paskolos suteikimo jie priėmė jausdami atsakomybę už savo bendrovę (nenurodant apie kokią bendrovę kalbama) siekdami išsilaikyti krizės laikotarpiu. Tačiau paskola buvo suteikta 2007 m. rugpjūčio 27 d., kuomet teigti apie Pasaulio arba Lietuvos ekonomikos krizę nebuvo jokio pagrindo.

Be to, kalbant apie atsakovų veiksmų nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu reikia paminėti dar keletą aplinkybių – UAB ,,RD Auto“ akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo būtent šios bylos atsakovai, kreditą bendrovei ,,Raidatra“ buvo nutarta suteikti iki 2007 m. spalio 31 d. (t. 1, b.l. 21). Tuo tarpu paskolos sutartis dalyvaujant tiems patiems asmenims buvo sudaryta dvidešimt keturiems mėnesiams, tai yra ieškovui žymiai nenaudingesnėmis sąlygomis (t. 1, b.l. 22, 23). Be to, bendrovei ,,Raidatra“ disponuojant didelėmis apyvartinėmis lėšomis (skundžiamame sprendime konstatuota ir atsakovai to neneigia, kad D. B. iš bendrovės ,,Raidatra“ kasos 2009 m. pradžioje buvo paėmęs 2,5 mln. Lt grynųjų pinigų, o 2007 m. gruodžio 5 d. bendrovė ,,Raidatra“ už 600 000 Lt perdavė dalį savo akcijų atsakovui D. B.), nuomos mokestis ieškovui laiku mokamas nebuvo, o tai žinodami atsakovai dėl paskolos grąžinimo anksčiau laiko (paskolos sutarties 2.4.1 punktas) nesvarstė, dėl ko ieškovas tikslu grąžinti bankui kreditą, kurio didžioji dalis buvo perskolinta trečiajam asmeniui, buvo priverstas parduoti bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą.

Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovai ieškovo atžvilgiu elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, kas nagrinėjamuoju atveju vertintina kaip nesąžiningas elgesys, sudarantis pagrindą konstatuoti jų kaltę dėl ieškovo patirtos 387 295,66 Lt žalos, kurios dydžio atsakovai atsiliepimuose į apeliacinį skundą nekvestionuoja.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys tenkintinas (CK 1.5 str., 2.87 str. 1 d., 7 d., 2.50 str. 3 d., 6.248 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antros šalies (CPK 93 str. 1 d.). Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš atsakovų D. B. ir R. G. lygiomis dalimis ieškovo BUAB „RD Auto” naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas patyrė 3 025 Lt dydžio išlaidas advokato R. J., atstovavusio ieškovą bylos nagrinėjimo metu, teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 114-115). Atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, ieškovo advokato atliktus procesinius veiksmus – paruoštą dubliką ir dalyvavimą teismo posėdyje, į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus užmokesčių dydžius bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismo kolegija ieškovo naudai priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą sumažina, priteisdama ieškovo naudai iš atsakovų D. B. ir R. G. lygiomis dalimis 1 640 Lt (CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8.3, 8.18, 9. p.).

Ieškovas turėjo sumokėti 7 873 Lt žyminį mokestį už ieškinį, taip pat 7 873 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, tačiau vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 8 p., yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi minėtoje teisės normoje taip pat numatyta, jog nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atleidžiama ne tik įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, bet ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, todėl šiuo atveju iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinas tik 7 873 Lt žyminis mokestis mokėtinas už ieškinį. Taip pat iš atsakovų valstybei priteistinos 61 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo BUAB „RD Auto” (į.k. 300569385) naudai 387 295,66 Lt (trys šimtai aštuoniasdešimt septyni tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt penki litai ir 66 centai) žalos atlyginimą, 5 (penki) proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo BUAB „RD Auto” (į.k. 300569385) naudai 1 640 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 7 873 Lt (septyni tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt trys litai) žyminio mokesčio bei 61 Lt (šešiasdešimt vienas litas) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

TeisėjaiVirginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasKazys Kailiūnas