Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos H. S. ir jos įstatyminės atstovės N. M. atstovei advokatei Jelenai Pališaitienei,

suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei Ilonai Lingytei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. S., atstovaujamos jos įstatyminės atstovės N. M., pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys E. G., S. P., K. S., Palangos miesto trečiojo notarų biuro notarė Sandra Žinienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad 2018 m. gruodžio 3 d. mirė H. S., paskutinė jo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Palanga. 2006 m. liepos 28 d. H. S. ir N. M. susilaukė dukters H. S.. H. S. ir N. M. susituokę nebuvo. Kaip pirmos eilės įpėdinė pareiškėja H. S. (H. S. dukra) paveldi mirusiojo turtą. 2018 metų rugsėjo mėnesio vidurio N. M. su dukra H. S. išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją. Su H. S. nebesusitikdavo, nors ryšius ir palaikė. 2018 m. gruodžio mėnesį N. M. tapo žinoma, kad H. S. mirė, tačiau į laidotuves atvykti neturėjo galimybės. N. M. dėl teisinių žinių stokos nebuvo gerai žinomos ir visos paveldėjimo procedūros, todėl buvo kreiptasi į advokatą dėl teisinių paslaugų suteikimo. N. M. neturėjo jokių duomenų apie tikslią H. S. mirties datą ir jo paskutinę gyvenamąją vietą, notaras, kuris turi vesti paveldėjimo bylą. Neturint itin reikšmingų duomenų nebuvo galimybių tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūros. Todėl, visų pirma buvo būtina kreiptis į Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro departamentą dėl informacijos pateikimo. Tik 2019 m. kovo 7 d., gavus Gyventojų registro pažymą, tapo žinoma tiksli H. S. mirties data ir paskutinėjo gyvenamoji vieta (pagal kurią surastas notarų biuras). Iš gautų duomenų tapo žinoma, jog yra praleistas terminas palikimui priimti. Mano, kad terminas palikimui priimti pagal įstatymą praleistas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir teisinių žinių stokos buvo. Be to, nepilnametis vaikas negalėjo išreikšti valios priimti palikimą po tėvo mirties, todėl jos negalėjimas atstovauti savo interesams taip pat laikytinas svarbia termino palikimui priimti pratęsimo priežastimi. Pažymi, kad nepilnametė dukra paveldėjusi tėvo turto dalį, įgytų nuosavybės teises, pagerintų savo turtinę padėtį ir užsitikrintų stabilesnę ateitį. Atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti pažeistų pareiškėjos interesus. Todėl pareiškėja yra įsitikinusi, jog yra pagrindas terminą atnaujinti.

Taip pat pareiškėjos atstovė prašo išduoti N. M. teismo leidimą palikimui nepilnamečio vaiko vardu priimti, nes pareiškėja H. S. yra nepilnametė, o N. M. yra jos atstovė pagal įstatymą (motina). Mano, kad prašymas dėl teismo leidimo išdavimo yra pagrįstas ir turi būti tenkintinas.

Suinteresuotas asmuo Palangos miesto trečiojo notarų biuro notarė Sandra Žinienė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė J. P. prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad į teismą buvo būtina kreiptis pareiškėjos atstovei vykdant savo pareigą. Prašo atnaujinti terminą palikimui priimti ir išduoti teismo leidimą. Taip pat prašo teismo savo nuožiūra išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Ilona Lingytė prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pasikalbėti su pareiškėjomis neturėjo galimybės, kadangi jos gyvena Jungtinėje Karalystėje. Buvo vadovaujamasi duomenų bazėmis, tačiau vaiko teisių pažeidimų šeimoje nebuvo nustatyta. Mano, kad pareiškimo tenkinimas geriausiai atitiktų vaiko interesus.

Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys S. P. ir E. G. bei jų atstovė advokatė Ligija Marcinkienė paaiškino, kad suinteresuoti asmenys nesutiko su visomis pareiškimo aplinkybėmis, tačiau sutinka, kad terminas būtų atnaujintas ir būtų išduotas teismo leidimas. Prašo pareiškimą tenkinti, tačiau bylinėjimosi išlaidų prašo nepriteisti, nes byla yra ypatingosios teisenos, o palikimas nepriimtas dėl N. M. kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareikšimas tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškime nurodytų aplinkybių ir pareiškėjos atstovės bei suinteresuotų asmenų, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja H. S., gimusi 2006 m. liepos 7 d. yra N. M., gimusios 1970 m. gegužės 21 d. ir H. S., gimusio 1953 m. rugpjūčio 12 d., mirusio 2018 m. gruodžio 3 d., dukra. Taip pat H. S. turėjo dar tris dukras – S. P., gimusią 1972 m. lapkričio 5 d., E. G., gimusią 1971 m. rugsėjo 30 d., K. S., gimusią 1979 m. rugpjūčio 24 d. H. S. sūnus D. S., gimęs 1986 m. spalio 17 d., mirė 2006 m. spalio 21 d. H. S. mirė išsituokęs, ištuokos data 1991 m. rugpjūčio 29 d. Su dukros H. S. motina N. M. H. S. santuokos nebuvo sudaręs. Testamento registro išrašas patvirtina, kad H. S. testamento nebuvo sudaręs. Iš notarės Sandros Žinienės pateiktų duomenų nustatyta, kad H. S. paveldėjimo byla užvesta 2019 m. sausio 21 d. Pareiškimus dėl palikimo priėmimo pateikė E. G. ir K. S., kurios nurodė, jog jos ir S. P. bei H. S. yra įpėdinės pagal įstatymą. Paveldimą turtą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

Dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą.

Pagal CK 5.2 straipsnio 1 dalį paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Kadangi H. S. testamento nebuvo sudaręs, po jo mirties likusį turtą pagal įstatymą lygiomis dalimis turėjo paveldėti jo vaikai – E. G., K. S., S. P. bei H. S., kaip pirmos eilės įpėdiniai.

Palikimas atsirado 2018 m. gruodžio 3 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tačiau, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Svarbu ir tai, kad įpėdinių, kurie praleido įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą, vėlesnis įstojimas į paveldėjimo procesą gali turėti įtakos jau palikimą priėmusių įpėdinių teisėms ir pareigoms (pasikeis paveldimo turto dalys ir pan.), todėl byloje dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo priimtas procesinis sprendimas gali būti lemiamas teisei paveldėti ar palikimą jau priėmusių įpėdinių turtinėms teisėms.

Nepilnametės pareiškėjos H. S., gimusios 2006 m. liepos 28 d., vardu palikimą galėjo priimti tik jos tėvai arba globėjai (CK 2.7 straipsnis), t. y. motina N. M.. Tačiau pareiškėjos įstatyminė atstovė per įstatyme nustatytą terminą palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, palikimo nepriėmė ir praleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

Nustatyta, kad H. S. ir jos motina N. M. palikėjo H. S. mirties metu gyveno Didžiojoje Britanijoje, į Lietuvą grįždavo retai. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad jos įstatyminė atstovė apie H. S. mirtį sužinojo 2018 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tačiau tikslios mirties datos ir į kokį notarą reikia kreiptis dėl pareiškimo palikimui priimti pateikimo, nežinojo. Tačiau suinteresuoti asmenys E. G., K. S., S. P. atsiliepimuose nurodė, kad N. M. 2019 m. sausio 22 d. buvo informuota, jog paveldėjimo byla vedama Palangos miesto trečiojo notarų biure, ką patvirtina ir S. P. bei N. M. susirašinėjimas telefonu. Vis tik, pareiškėja, būdama nepilnamete ir neturėdama civilinio veiksnumo, ir jos įstatyminė atstovė, neturėdama teisinių žinių, gerai nesuvokdama ir nežinodama visos paveldėjimo procedūros, galėjo nesuprasti termino dėl pareiškimo palikimui priimti pateikimo svarbos ir palikimo termino praleidimo pasekmių. Be to, paveldėtoja kartu su motina gyvena Jungtinėje Karalystėje, kas taip pat apsunkino jų galimybes išsiaiškinti visas paveldėjimo priėmimo procedūras – būtent, kad palikimas nepilnamečio vaiko vardu gali būti priimtas tik turint teismo leidimą bei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o nepilnametis paveldėtojas be atstovų pagal įstatymą negali kreiptis dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iš atstovavimo sutarties, N. M. dar 2019 m. sausio 30 d. pasirašė atstovavimo sutartį su advokate Jelena Pališaitiene, jai pavesdama pradėti ir vesti palikimo priėmimo procesą. Taigi, pareiškėjos atstovė pagal įstatymą buvo pakankamai aktyvi ir operatyvi. Tačiau oficialūs duomenys apie H. S. mirtį, jo paskutinę gyvenamąją vietą, kurių pagrindu pareiškėją atstovaujanti advokatė galėjo kreiptis į notarą pagal palikimo atsiradimo vietą pareiškimui apie palikimo priėmimą pateikti, iš Valstybės įmonės Registrų centras buvo gauti tik 2019 m. kovo 7 d., t. y. jau suėjus terminui palikimui priimti. Teismo manymu, dėl šios priežasties neturėtų nukentėti nepilnamečio vaiko interesai, juo labiau, kad pareiškėjos atstovė pagal įstatymą, išsiaiškinusi, kad negebės savarankiškai įgyvendinti įstatymo nustatytų reikalavimų, nedelsiant kreipėsi teisinės pagalbos, ir su advokatės pagalba pateikė pareiškimą teismui dėl termino atnaujinimo, t. y. ėmėsi priemonių palikimą priimti kuo skubiau. Pažymėtina, jog pareiškimas teismui dėl termino atnaujinimo pateiktas tik nežymiai praleidus terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo pateikti – terminas palikimui priimti suėjo 2019 m. kovo 3 d., o pareiškimas teismui pateiktas 2019 m. kovo 20 d.

Pažymėtina, kad į procesą įtraukti suinteresuoti asmenys – kitos įpėdinės pagal įstatymą E. G., K. S., S. P., taip pat VĮ Turto bankas neprieštaravo dėl termino praleidimo atnaujinimo, o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos atstovė prašė tenkinti pareiškimą, nes tik taip būtų užtikrintas nepilnamečio vaiko turtiniai interesai. Byloje nustatytos palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys (pareiškėjų atstovų pagal įstatymą teisinių žinių stoka, reikalingumas tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, gyvenimas kitoje šalyje, užtrukęs reikalingų duomenų gavimas), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis, pareiškėjos atstovė pagal įstatymą per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo, suinteresuoti asmenys prašymui neprieštarauja, todėl CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos prašymas tenkinamas, terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Dėl teismo leidimo išdavimo

Pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą, be išankstinio teismo leidimo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą negalima. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje institucijos atstovė patvirtino, kad šeima nebuvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyrius nėra gavęs pranešimų apie vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimus ir/ar vaiko nepriežiūros atvejus, o teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko H. S. vardu išdavimas užtikrintų nepilnamečio vaiko H. S. turtinius interesus. Aplinkybių, galinčių turėti neigiamų pasekmių pareiškėjos nepilnametės H. S. teisėms ir teisėtiems interesams nenustatyta, todėl teismo leidimas priimti palikimą išduotinas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismo posėdyje pareiškėjos H. S. ir jos įstatyminės atstovės N. M. atstovė advokatė J. P. pateikė prašymą atlyginti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokatės teisinę pagalbą – 1401,13 Eur.

CPK 443 straipsnio 6 dalis nurodo, kad nagrinėjant ypatingosios teisenos bylas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose bylinėjimosi išlaidos byloje dalyvaujantiems asmenims gali būti atlyginamos tik išimtiniais atvejais, t. y. jeigu nustatoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Taigi, tik esant nurodytoms aplinkybėms teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju neegzistuoja priešingas šalių suinteresuotumas bylos baigtimi, kurį konstatavus galėtų būti pritaikyta CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtis. Nors atsiliepimais suinteresuoti asmenys E. G., S. P., K. S. nesutiko su pareiškėjos patikslintame pareiškime nurodytomis termino praleidimo priežastimis, tačiau teismo posėdyje pareiškimo tenkinimui neprieštaravo ir prašė jį tenkinti. Kiti suinteresuoti asmenys taip pat sutiko su pareiškimo tenkinimu. Kita vertus, termino palikimui priimti praleidimą, dėl ko pareiškėja ir jos įstatyminė atstovė buvo priversto kreiptis į teismą, lėmė tai, kad užtruko reikalingų duomenų iš registrų gavimas, dėl ko ir nebuvo laiku pradėtas palikimo nepilnametės dukters vardu priėmimo procesas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais,

nutaria

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti H. S., gimusios 2006 m. liepos 7 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovei pagal įstatymą N. M., gimusiai 1970 m. gegužės 21 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nepilnametės H. S., gimusios 2006 m. liepos 7 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo H. S., gimusio 1953 m. rugpjūčio 12 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2018 m. gruodžio 3 d.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti N. M., gimusiai 1970 m. gegužės 21 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti nepilnamečio vaiko H. S., gimusios 2006 m. liepos 7 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po jos tėvo, H. S., gimusio 1953 m. rugpjūčio 12 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2018 m. gruodžio 3 d.

Pareiškėjos atstovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.