Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. J. ir K. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime išdėstyta, kad pareiškėjai gimė ir užaugo senelių ir tėvų sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). K. Ž. nuolat ten gyvena ir deklaruoja savo gyvenamąją vietą. 1987-06-29 buvo atlikta sodybos pastatų inventorizacija, kurioje savininku nurodytas J. Ž., J. (pareiškėjų tėvas). Daiktinės teisės į gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, neįregistruotos, nors šie stovi pareiškėjams asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Kadangi ūkinėse knygose nurodyti ne visi sodybos ūkiniai pastatai, todėl pareiškėjai neturi galimybės gauti iš archyvo pažymos apie visų pastatų priklausymą tėvo, močiutės ūkiniam kiemui ir pateikti registro tvarkytojui, kad būtų įregistruotos nuosavybės teisės į pastatus. Pareiškėjų tėvas J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sutuoktinė A. Ž., pareiškėjų motina, kuri mirė (duomenys neskelbtini). O jos palikimą priėmė pareiškėjai. J. Ž. ir A. Ž. daugiau kaip 40 metų nepertraukiamai gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini), po V. Ž. (pareiškėjų močiutės) mirties valdė, prižiūrėjo, tvarkė visus sodybos pastatus, po tėvų mirties pareiškėjai tęsė pastatų valdymą. Pakeitė visus namo langus, įvedė centralinį šildymą, įrengė vonią, pastatė boilerį. Patvirtino, kad yra visos būtinos sąlygos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos dokumentais ir pareiškėjų paaiškinimais nustatyta, kad po pareiškėjų tėvų mirties 1936 metų statybos ir įvairiais laikotarpiais perstatytoje bei plečiamoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), liko gyventi K. Ž.. Šioje sodyboje nuolat gyveno pareiškėjų seneliai, po to tėvai ir jie patys ten užaugo. VĮ Registrų centro duomenimis daiktinės teisės į gyvenamąjį namą ir kitus sodyboje esančius statinius neįregistruotos, tačiau šie pastatai stovi pareiškėjams asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 8,30 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo pažymoje apie V. Ž. ir J. Ž. ūkinius kiemus 1986-1990 m. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), ūkinėse knygose, įrašo Nr. 4 šeimos galva nurodyta V. Ž., mirusi (duomenys neskelbtini), ūkiniam kiemui priklausę pastatai ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis tvarto, pirtis, ½ dalis daržinės; pastabose nurodytas namo bendravaldis J. Ž., J., įrašo Nr. 5, kurio ūkiniam kiemui priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis tvarto, ½ dalis daržinės.

(duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje nurodyta, kad seniūnijoje esančioje 1991-1995 m. ūkinėje knygoje Nr. 1 namų ūkis Nr. 4 ir 1998-2002 m. namų ūkių knygoje Nr. 1 namų ūkis Nr. 4, J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir jo žmonos A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), vardu įrašytas ūkis ir jame esantys pastatai: gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). 1987-06-29 sudarytoje namų valdos techninės apskaitos byloje (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad minėtos sodybos pastatų savininkas buvo J. Ž., J. (pareiškėjų tėvas), pažymint, jog tai jo asmeninė nuosavybė.

2023 m. buvo atlikti atnaujinti kadastriniai matavimai, sudaryta kadastro byla. Plane užfiksuotas sodyboje esančių pastatų išdėstymas, pastatams suteikti unikalūs numeriai: gyvenamasis namas, 1936 m. statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, 1936 m. statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, 1975 m. statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, 1949 m. statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirnas, 1988 m. statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, 1988 m. statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, 1975 m. statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjų tėvai J. ir A. Ž. gyveno po savo tėvų (J. ir V. Ž.) mirties likusiuose sodybos pastatuose, ten deklaravo gyvenamąją vietą, o po jų mirties pareiškėjai valdė statinius, juos remontavo, pakeitė namo langus, įvedė centralinį šildymą, įrengė vonią, boilerį, kas matyti iš nuotraukų kadastrinėje byloje. K. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) m. sodyboje deklaruoja savo gyvenamąją vietą. Apie tai, kad abu pareiškėjai rūpinosi tėvų palikimu ir faktiškai paveldėtus pastatus valdė, t. y. naudojosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, atliko statinių kadastrinius matavimus ir apmokėjo už šią paslaugą, taip pat mokėjo už elektrą, patvirtina išankstinė sąskaita, mokėjimo kvitas, atsiskaitymų už elektrą 2013, 2024 metų kvitų duomenys.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad jokiais kitais būdais pareiškėjai negali gauti dokumentų, įrodančių jų nuosavybės teisę į minėtus statinius, dėl ko neturi galimybės įgyvendinti savo nuosavybės teisės pilna apimtimi kitu nei prašomu būdu.

Byloje nėra priešingų duomenų, kad minėti pastatai būtų kam nors kitam perleisti ar kieno kito faktiškai valdomi. VĮ Registrų centre nėra įrašų apie statinių registraciją kitų asmenų vardu. Liudijimai apie palikimo priėmimą patvirtina, jog A. Ž. yra priėmusi palikimą po savo vyro J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai yra priėmę motinos A. Ž. palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini). Todėl įvertinus pateiktus įrodymus, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad minėti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), mirus pareiškėjų seneliams, vėliau ir tėvams, jų teisėtai kaip savininkų buvo valdomi, nekilnojamuoju turtu jie visapusiškai rūpinosi, jį prižiūrėjo.

Taigi teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog yra kitų asmenų, kurie galėtų turėti daugiau teisių už pareiškėjus. Nurodyti duomenys pagrindžia pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad jie statinius po tėvų mirties teisėtai, sąžiningai, nepertraukiamai ir atvirai valdo daugiau nei 10 metų (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad paskelbus specialiame interneto tinklalapyje pranešimą apie bylos nagrinėjimą bei galimybę įsitraukti į procesą kitiems suinteresuotiems asmenims, tokių neatsirado.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.