Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Lolitos Marcinkutės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

2005 m. rugpjūčio 9 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 2 dalį 750,00 Lt bauda;

2009 m. vasario 13 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

2014 m. kovo 17 d. pagal BK 150 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

2018 m. sausio 15 d. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 21 para arešto, bausmę atlikęs;

2018 m. rugsėjo 6 d. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G., 2019 m. gegužės 9 d., apie 21 val. 34 min, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,74 promilių girtumo laipsnis) tyčia viena ranka suėmęs L. B. už kaklo jį smaugė, bei kitos rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam L. B. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų kakle – sprande, viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas kairėje ausyje – smilkinyje, sprande, kakle, nosyje, kairiajame peties sąnaryje.

J. G. savo kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad 2019 m. gegužės mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, sugyventinės A. T. sūnus L. B. su draugu padėjo sunešti sekciją. Po atlikto darbo kartu su L. B. išgėrė alaus bei naminės degtinės. Dėl apsvaigimo nuo alkoholinių gėrimų tolimesnių įvykių nepamena. Prisimena tik tai, kad į namus atvyko policijos pareigūnai. Kitą dieną sugyventinė papasakojusi, kad jis susimušė su L. B.. Nurodė, jog L. B. atsiprašys, labai gailisi dėl tokio savo poelgio (b. l. 131-132).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. G. visiško prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta šia bylos medžiaga:

Nukentėjusysis L. B. nurodė, kad 2019 m. gegužės 9 d. su klasioku padėjo nešti baldus į mamos A. T. butą. Klasiokui išėjus liko mamos bute. Tuo metu namuose taip pat buvo jo mama, jos sugyventinis J. G. bei vaikai. Nurodė, kad kartu su mamos sugyventiniu išgėrė apie 1,5-2 litrus alaus, po ko jautėsi apsvaigęs. Alui pasibaigus, J. G. pasiūlė naminės degtinės, tačiau ją gerti atsisakė, todėl naminę degtinę J. G. gėrė vienas. Po to tarp jų kilo konfliktas, kurio metu J. G. jį (L. B.) pastūmė. Nurodė, kad jam J. G. pastūmus atgal, J. G. jam suėmė už gerklės, po ko jis trenkė J. G., kad jis jį paleistų. Pažymėjo, kad po minėto smūgio, J. G. pradėjo dar stipriau smaugti, tai atliko viena ranka, o kita smūgiavo jam į veidą, pakaušį, nosį, kairę ausį ir kairį petį. Nurodė, kad muštynės vyko apie 10 minučių namų koridoriuje. Kadangi J. G. šaukė, kaimynai iškvietė policijos pagalbą. Nurodė, kad J. G. jam sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius, juto skausmą, kuris sustiprėjo būnant ligoninėje (b. l. 31-32).

Liudytoja A. T. parodė, kad jos sūnus L. B. kartu su draugu 2019 m. gegužės pradžioje padėjo į jos butą sunešti sekciją. Sūnaus draugui išėjus, jos sugyventinis J. G. pakvietė L. B. kartu išgerti alaus. Nurodė, kad išgėrę alų L. B. ir J. G. susipyko. Pažymėjo, kad L. B. atsistojęs nuo kedės kelis kartus kumščiu sudavė J. G. į galvą, po ko J. G. sudavė L. B. atgal. Nežino, kur tiksliai buvo suduota, pažymėjo, kad L. B. bėgo kraujas. Nurodė, kad muštynės vyko buto koridoriuje (b. l. 78-80).

Liudytojas V. B., kuris yra nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą, parodė, kad po skyrybų su A. T., sūnus L. B. liko gyventi su juo. Nurodė, kad 2019 m. gegužės mėnesio pradžioje, nakties metu L. B. į namus parvežė Vaiko teisių apsaugos specialistės. Jis matė, jog L. B. tuo metu buvo sumuštas ir neblaivus. Jis buvo informuotas, jog sūnų sumušė buvusios žmonos sugyventinis. Vėliau L. B. jam papasakojąs, jog jis kartu su J. G. girtavo, po ko tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis buvo sumuštas. Nurodė, kad ant L. B. kaklo matėsi pirštų žymės, sūnus parodė sumušimus galvoje. Papildomos apklausos metu nurodė, kad J. G. atsiprašė L. B., žadėjo atlyginti neturtinę žalą, dėl kurios pasirašė susitarimą, todėl civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 65-67, 72-75).

Iš 2019 m. gegužės 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. gegužės 9 d., apie 21 val. 34 min. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) laiptinėje girdisi vyrų šauksmai, verkiantys ir klykiantys vaikai. Policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą buvo rasti neblaivūs J. G., A. T., nepilnametis L. B.. Kartu su jais buvo kiti A. T. nepilnamečiai vaikai. J. G. nustatytas 2,74 promilių girtumo laipsnis, A. T. – 0,44 promilės girtumo laipsnis, o L. B. – 1,68 promilės girtumas. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad J. G. ir L. B. vartojant alkoholį tarp jų kilo smurtinis konfliktas (b. l. 19-20).

Iš 2019 m. gegužės 13 d. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių tikslinimo matyti, kad tikslinant įvykio aplinkybes L. B. nurodė, jog 2019 m. gegužės 9 d. apie 17 val. buvo pas savo mamą, padėjo nešti baldus. Užbaigus darbus, kartu su J. G. vartojo alų. Pažymėjo, jog vartoti alkoholio nenorėjo, tačiau J. G. primigtinai siūlant, o po to ir bauginat, jis kartu su juo gėrė alų. Alui pasibaigus, J. G. L. B. pasiūlė išgerti naminės degtinės, tačiau jam atsisakius, J. G. jį pastūmė, o jis jį pastūmė atgal. Po to jie abu nuėję į koridorių pradėjo muštis t. y. J. G. suėmė rankomis L. B. kaklą, po ko L. B. trenkė J. G. į veidą. Tuo metu J. G. laikė L. B. kaklą viena ranka ir jį smaugė, kita ranka daug kartų smūgiuodamas į L. B. galvos sritį. J. G. smurtauti nustojo atvykus policijos pareigūnams, kuriuos iškvietė kaimynė. L. B. nurodė, kad įvykio vietoje policijos pareigūnams apie J. G. elgesį nepasakojo, kadangi bijojo. Aplinkybių tikslinimo metu L. B. kakle, ausies bei veido srityse buvo matyti sužalojimai. L. B. nurodė, jog dėl smurtinių J. G. veiksmų patyrė fizinį skausmą (b. l. 15-16).

Iš 2019 m. gegužės 13 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl galimo fizinio smurto, nustatyta, kad Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės 2019 m. gegužės 9 d. į VšĮ Tauragės ligoninę pristatė nepilnametį L. B., kuriam po smurtinio konflikto su J. G., buvo nustatyti daugybiniai sumušimai veido, kaklo bei mentės srityse (b. l. 1).

2019 m. gegužės 9 d. VšĮ Tauragės ligoninės gydytojo išraše nurodoma, kad gydymo įstaigoje apžiūrint L. B. buvo nustatyti daugybiniai sumušimai veido srityje, kraujosruvos ant kaklo, taip pat kairės mentės srityje (b. l. 17-18).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 214/2019 (10) matyti, kad

L. B. dėl J. G. atliktų smurtinių veiksmų buvo nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kakle – sprande, viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos kairėje ausyje – smilkinyje, sprande, kakle, nosyje, kairiajame peties sąnaryje. Šie sužalojimai prilyginami nežymiam sveikatos sutrikdymui (b. l. 23).

Surinktais ir aptartais įrodymais J. G. kaltė yra pilnai įrodyta. Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 9 d., apie 21 val. 34 min, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), jis, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,74 promilių girtumo laipsnis) tyčia viena ranka suėmęs L. B. už kaklo jį smaugė, bei kitos rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam L. B. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų kakle – sprande, viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas kairėje ausyje – smilkinyje, sprande, kakle, nosyje, kairiajame peties sąnaryje. Tokia J. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, prokuroras siūlo skirti 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 paskiriant 40 parų arešto.

Kaltinamasis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prašoma bausmės rūšimi bei jos dydžiu sutinka, prašo leisti teismo skirtą arešto bausmę atlikti savaitgaliais (b. l. 138-141).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. G. įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Praeityje teistas (92-105), teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 89-91), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 88). Su nukentėjusiuoju ir jo įstatyminiu atstovu pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo L. B. atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 75). Taip pat atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (b. l. 84-85). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmė (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). 2019 m. birželio 17 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 135-137), pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – panaikintina.

J. G. prašo leisti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2019 m. liepos 6 d. BK 49 straipsnio 5 dalies nuostata, suteikianti galimybę arešto bausmę atlikti poilsio dienomis neteko galios, todėl remiantis šia aplinkybe, kaltinamojo prašymas atmestinas.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prašo proceso išlaidas, t. y. 31,49 Eur, kuriuos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas sumokėjo psichologei už dalyvavimą nukentėjusiojo nepilnamečio apklausoje, priteisti iš J. G.. Teismo nuomone, minėtas išlaidas nėra pagrindo priteisti iš kaltinamojo J. G., kadangi jos tiesiogiai susijusios su nusikaltimo dalyko įrodinėjimu ir valstybės pareiga finansuoti baudžiamąjį procesą bei šias išlaidas apmokėti iš savo biudžeto, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kad bet kuris ikiteisminio tyrimo veiksmas, jo sąnaudos (pavyzdžiui popierius, ekspertizės, sulaikymo išlaidos) galėtų būti apskaičiuojamos ir pripažįstamos proceso išlaidomis. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, prokurorės prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 65–66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios nepakeistą, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – panaikinti.

Išaiškinti J. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.