Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovėms: 1. J. V., 2. G. J. – K. ir 3. G. K. bei jų atstovui adv. V. Moliui, atsakovei A. K. ir jos atstovui adv. S. Alysui, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, Šiaulių m. 1 - ojo notarų biuro notaras V. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių: 1. J. V., 2. G. J. – K. ir 3. G. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, Šiaulių m. 1 - ojo notarų biuro notaras V. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių m. I notarų biure 1991 m. buvo sudarytas Č. S. testamentas (reg. Nr. P-724), surašytas ir patvirtintas notarės V. R..

Šiaulių miesto I notarų biure 1997 m. vasario 13 d. buvo sudarytas naujas Č. S. testamentas (not. reg. Nr. 3-426), sudarytas ir patvirtintas notarės S. J..

Šiaulių miesto I notarų biuro notarė I. P. 2008 m. balandžio 24 d. patvirtino pareiškimą dėl 1991 m. rugpjūčio 13 d. Č. S. pasirašyto testamento, anuliavimo.

Šiaulių miesto I notarų biuro notarė I. P. 2008 m. lapkričio 27 d. patvirtino pareiškimą dėl 1997 m. vasario 13 d. Č. S. pasirašyto testamento, anuliavimo.

Po Č. S. mirties ieškovės kreipėsi į Radviliškio rajono 2 - ąjį notarų biurą su prašymu dėl Č. S. palikimo priėmimo, tačiau joms buvo atsakyta, jog šiuo metu galiojantis yra naujas Č. S. sudarytas ir Šiaulių m. 1 - ojo notarų biuro notarės I. D. P. (duomenys neskelbtini), patvirtintas testamentas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo testatorius Č. S. visą savo turtą paliko atsakovei - A. K. (toliau - Atsakovė). Atsakovė buvo Č. S. sesuo ir, pasinaudojusi Č. S. bloga psichine būkle, įkalbėjo, ar kitu būdu paveikė, Č. S. visą savo turtą, po savo mirties palikti Atsakovei. Prieduose pridedamas 1999-06-15 A. K. prašymo Šiaulių Socialinės rūpybos skyriaus viršininkei nuorašas, kuriame A. K. pažymi, jog ji yra Č. S. sesuo, o Č. S. yra pirmos grupės invalidas, psichiškai nesveikas, kuriam reikalinga pastovi priežiūra, slauga ir ji, A. K. atsisako prižiūrėti Č. S..

Č. S.

nuo 1999 m. buvo pripažintas pirmos grupės invalidas. Remiantis prieduose pridedamais medicininių pažymų nuorašais, jau nuo 1999 m. Č. S. buvo pripažinta kraujagyslinė demencija (pasireiškiančia neigiamu poveikiu mąstymui, lemiančia atminties praradimų ir silpnaprotystės požymiu) ir konstatuota, jog dėl psichikos būklės galėtų būti pripažintas neveiksniu ir reikalinga pastovi kito asmens priežiūra. Darytina išvada, jog testatorius Č. S., sudarydamas testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl Č. S. testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu pagal LR CK 5.15 straipsnio 2 dalį. Č. S. testamentinio sandorio sudarymo metu buvimo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Prieduose pridedami medicininių pažymų nuorašai, patvirtinantys Č. S. ligos istoriją: 1991 m. kovo 1 d. Č. S. išduotas invalido pažymėjimas Serija IP Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog nustatyta pirma invalidumo grupė (visam laikui).

1995 m. sausio 23 d. Č. S. išduota invalidumo pažyma, pažymėta, jog nedarbingas ir reikalinga nuolatinė globa.

1999 m. liepos 8 d. išrašo iš medicininių dokumentų nuoraše pažymėta, jog Č. S. ryškiai suprastėjusi intelektualinė veikla bei orientacija. Savarankiškai gyventi nesugeba. Reikalinga kito asmens priežiūra.

1999 liepos 13 d. Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro medicininio pažymėjimo nuorašas, kuriame nurodyta, jog Č. S. serga (duomenys neskelbtini).

2000 m. balandžio mėn. balandžio mėn. Neurologijos ir bendros terapijos sk. vedėjos R. R., gydytojos M. M. epikrizės nuoraše nurodyta, jog Č. S. nustatyti liekamieji reiškiniai po (duomenys neskelbtini).

2004 m. sausio 21 d. išrašo iš medicininių dokumentų nuoraše nurodyta, jog Č. S. 1994 m. persirgo (duomenys neskelbtini).

2006-06-04 VĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos)poreikio nustatymo pažymoje Nr. 1584 nurodyta, jog Č. S. 2016-06-09 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

2006 m. lapkričio 21 d. išrašo iš medicininių dokumentų nuoraše pažymėta, jog 2006-06-09 Č. S. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, bei didelių spec. poreikių lygis.

2006 m. gruodžio 12 d. VĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros Psichikos sveikatos centro medicininio pažymėjimo nuoraše pažymėta, jog Č. S. serga (duomenys neskelbtini) ir dėl psichikos būklės galėtų būti pripažintas neveiksniu.

2007 m. spalio 30 d. VšĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro išrašo iš medicininių dokumentų nuoraše nurodyta, jog Č. S. 1993 m. persirgo (duomenys neskelbtini)< >.“

2007 m. liepos 20 d. VšĮ Šiaulių m. palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės epikrizės Nr. 498 nuoraše pažymėta, jog Č. S. diagnozuotas (duomenys neskelbtini).

2007 m. gruodžio 28 d. VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro medicininės pažymos nuoraše nurodyta, jog Č. S. lėtine išemine smegenų liga,

2008 m. rugpjūčio 4 d. VšĮ Šiaulių ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus barthel indekso nustatymo nuoraše pažymėta, jog Č. S. yra beveik visiškai priklausomas apsitarnavimo funkcijų srityse.

2010 m. balandžio 16 d. VĮ Šiaulių centro poliklinikos protinės būklės tyrimo nuoraše nurodyta, jog Č. S. nustatytas ryškus pažinimo sutrikimas. Atkreiptinas dėmesys, jog iš šios pažymos pateiktų duomenų matyti, jog Č. S. nesiorientavo laike, nesugebėjo atsakyti kurie tuo metu buvo metai, koks buvo metų laikas, kuri mėnesio ir savaitės diena, nesugebėjo parašyti sakinio, sunkiai atliko arba išvis neatliko paskirtų užduočių. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstyta, darytina išvada, jog Č. S. nesiorientavo aplinkoje, nesuprato savo veiksmų reikšmės, bei negalėjo jų valdyti.

2010 m. birželio 4 d. VšĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro medicininio pažymėjimo nuoraše nurodyta, jog Č. S. serga (duomenys neskelbtini).

2012 m. liepos 12 d. VšĮ Šiaulių ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro skyriaus barthel indekso nustatymo pažymoje nurodyta, jog Č. S. yra beveik visiškai priklausomas apsitarnavimo srityse.

2012 m. liepos 26 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinio skyriaus Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymoje SPP-2 Nr. 0197722 nuoraše pažymėta, jog Č. S. nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (neterminuotai nuo 2012 m. liepos 12 d.).

2012 m. liepos 26 d. Č. S. išduota Specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo pažyma SPT-4 Nr. 0149166.

2012 m. liepos 12 d. VŠĮ respublikinės Šiaulių ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų nuoraše nurodyta, jog Č. S. serga (duomenys neskelbtini).

2016 m. gruodžio 17 d. VšĮ respublikinės Šiaulių ligoninės epikrizės nuoraše nurodyta, jog Č. S. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), pažymėta, jog į kontaktą nesueinamas dėl (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teisinai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta patikėjo valia atitinka jo tikrąją valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2000-04-03 nutartis, c. v. byloje Nr. 3K-3-443/2010, 2011-12-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3- 539/2011).

CPK 145 str. 1 dalies 13 punkte nurodyta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovės teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti Šiaulių miesto l - ojo notarų biuro notarui V. Ž. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal Šiaulių 1 - ojo notarų biuro notaro V. Ž. patvirtintą Č. S. vardu sudarytą testamentą. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovių prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su reiškiamu byloje reikalavimu, todėl konstatuotina, jog atsakovei įforminus paveldėtą turtą pagal paveldėjimo teisės pagal ginčijamą testamentą liudijimą savo vardu ir jį perleidus tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Pripažinus testamentą negaliojančiu, mirusiojo turtas turėtų būti paveldimas pagal įstatymą, t. y. testamente nurodytas turtas turėtų atitekti paveldėtojams pagal įstatymą, o ne pagal testamentą, kurį siekia ieškovės pripažinti negaliojančiu.

Dėl taikaus bylos išsprendimo ieškovės neprieštarauja.

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta ir remiantis LR CK 1.89 str. 1 d., CK 5.15 str., CK 5.16 str. 2 d., LR CK 5. 17 str. ieškovės teismo prašė:

1. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti Šiaulių miesto 1 - ojo notarų biuro notarui V. Ž. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal (duomenys neskelbtini). Č. S. sudarytą, Šiaulių m. 1 - ojo notarų biuro notarės I. D. P. patvirtintą testamentą (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini). Č. S. sudarytą, Šiaulių m. 1 - ojo notarų biuro notarės I. D. P. patvirtintą testamentą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Priteisti iš atsakovės ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės ir jų atstovas papildomai paaiškino, kad tėvo (senelio) 2004-07-19 sudarytas testamentas yra negaliojantis, nes jis yra sudarytas neveiksnaus asmens. Be to tą patvirtina ir byloje esantys įrodymai, kaip ir ieškinio pagrįstumą. Laiko, kad tėvas (senelis) buvo priverstas 2004-07-19 sudarytį testamentą ir jame pasirašyti, bet tai neatspindi jo tikrosios valios. Mano, kad pasirašydamas testamentą jis nesuprato ką daro.

Atsakovė A. K. su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė šiuos atsikirtimus.

Vadovaudamasi LR CPK 142 straipsniu, nurodau, kad su 2017 03 15 gautu ieškiniu nesutinku. Ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

LR CK 5.15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Pagal LR CK 1.89 straipsnį gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį fizinis asmuo sudarė nors ir būdamas juridiškai veiksnus - nesant galiojančio teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksniu - bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pasisakydamas dėl LR CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 10 05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005, 2009 06 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009).

Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, t. y. pagal liudytojų parodymus, ekspertų išvadas, kurios daromos remiantis medicininiuose dokumentuose esamais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, to reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse, bylose Nr. 3K-3-303/2010; Nr. 3K-3-453/2012; Nr. 3K-3-190/2013, kt.).

J. V., G. J. – K., G. K. ieškinyje tvirtindamos, kad Č. S. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu nesuvokė savo veiksmų, šiam faktui pagrįsti nepateikė patikimų ir objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Siekiant įrodyti, kad egzistuoja CK 1.89 straipsnyje nurodytas testamento negaliojimo pagrindas, reikia specialių medicininių žinių. Ieškovės neprašo skirti pomirtinės medicininės ekspertizės. Taigi ieškovės iš esmės atsisako teikti bylą nagrinėjančiam teismui įrodymus, kurie galėtų būti objektyviu pagrindu, leidžiančiu abejoti testatoriaus psichinės sveikatos būkle.

Pažymėtina, kad ieškinyje pateikti duomenys ne visi atitinka tikrovę. B. Č. S. paskutinius 22 metų gyveno kartu su S. B. P. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Ši moteris atsakovės brolį prižiūrėjo, rūpinosi juo, pirko maistą, gamino valgį, skalbė drabužius. Atsakovė taip pat lankydavo brolį. Jis atvykdavo ir pas atsakovę į butą. Per mėnesį jie susitikdavo nuo 1 iki 3 kartų. Atsakovė nupirkdavo jam vaistų, padėdavo įsigyti drabužius, vykdavo kartu pas gydytojus, į kirpyklą. Jie gerai sutarė, juos siejo stiprus abipusis ryšys. Šiaulių socialinės rūpybos skyriui 1999 06 15 atsakovė pateikė prašymą, nes to prašė brolis, kad būtų priimtas į Aukštelės globos namus. Č. S. sakydavo, kad yra dėkingas atsakovei už rūpestį bei, kad po mirties paliks visą savo turtą jai. Atkreiptinas dėmesys, kad Č. S. net keturis kartus rašė testamentus atsakovės naudai:

1991 08 13 testamentu paliko butą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m.;

1994 11 08 testamentu paliko indėlį Kauno komercinio ūkio banko Šiaulių filiale;

1997 02 13 testamentu paliko visus indėlius bei kompensacijas;

(duomenys neskelbtini)testamentu paliko visą turtą, įskaitant ir butą.

Brolis nuosekliai siekė to paties tikslo - testamentu palikti savo turtą atsakovei. Ji nevertė jo taip elgtis. Č. S. savo valią reiškė laisvai ir niekieno neįtakotas.

Ieškovės neprižiūrėjo Č. S.. Ieškovės juo nesirūpino, nepadėdavo jam buityje, nepirkdavo vaistų ar kitų reikalingų daiktų. Brolis niekada atsakovei nesakė, kad ketina turtą palikti dukrai, anūkėms, kad ketina anksčiau sudarytus testamentus anuliuoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2008 11 27 laisvos formos prašymas dėl testamento anuliavimo tik pasirašytas brolio. Visas prašymo tekstas rašytas kito asmens. Kyla pagrįstos abejonės, kad broliui nesąžiningai daryta įtaka, dėl ko jis ne savo laisva valia pasirašė 2008 04 24 ir 2008 11 27 pareiškimus dėl testamentų anuliavimo.

1. Netenkinti J. V., G. J. – K., G. K. ieškinio.

2. Priteisti iš ieškovų J. V., G. J. – K., G. K. atsakovei A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja M. L. duodama parodymus nurodė, kad velionis Č. S. buvo sunkaus charakterio, sirgo įvairiomis ligomis, panašiai kaip ir jo tėvai. Jo atmintis pablogėjo po insulto.

Liudytoja S. B. P. duodama parodymus nurodė, kad ji ilgą laiką bendravo su velioniu Č. S., jis pas ją lankydavosi ir būdavo dažnai, padėdavo dirbti kai kuriuos ūkio darbus. Velionis būdamas gyvas jai apie testamentus nieko nepasakojo. Teigė, kad jam asmeniškai nebuvo reikalinga kitų asmenų pagalba. Ji žinojo, kad jis yra 1 grupės invalidas.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas papildomai paaiškino, kad velionis Č. S. sudarydamas ginčo testamentą suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos tinkamai valdyti. Mano, kad nepakanka vien medicininio fakto, testamentui panaikinti, kadangi tam nėra teisinio pagrindo naikinti šį vienašalį sandorį. Todėl prašė teismo ieškovių ieškinį atmesti, o atsakovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo notaras V. Ž. savo nuomonės teismui dėl šalių ginčo į bylą nepateikė.

Trečiasis asmuo ar jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, dėl to teismas išklausęs bylos dalyvių nuomonę nusprendė bylą nagrinėti jam ar jo atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Teismas 2017-06-27 nutartimi byloje skyrė teismo psichiatrinę ekspertizę. Ekspertas atsakydamas į pateiktus klausimus nurodė, kad:

1. Č. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). testamento sudarymo metu konstatuojama įgyta silpnaprotystė - kita (duomenys neskelbtini).

2. Pagal savo psichikos būklę Č. S. testamento sudarymo metu (2004-07-19) negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

3. Č. S. patikimai konstatuoti (duomenys neskelbtini), neleidžiantį suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, galima nuo (duomenys neskelbtini)simptomų fiksavimo medicininėje dokumentacijoje dienos - 1999-07-14.

Ieškovių ieškinys tenkintas visiškai.

Dėl negaliojančio sandorio ir jo negaliojimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.136 straipsnio 2 dalyje, išvardijant civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, pirmiausiai nurodomi sandoriai. Sandoris yra pagrindinis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas. Taip yra todėl, kad civilinė teisė grindžiama asmens autonomija, o sandoris būtent yra vienas iš asmens autonomijos raiškos atvejų. Dauguma civilinių teisių ir pareigų atsiranda būtent remiantis sandoriais. Šalių ginčo byloje ieškovės kelia reikalavimą dėl velionio Č. S. sudaryto 2004-07-19 testamento (vienašalio sandorio) pripažinimo negaliojančiu (64 b. l.). Juridiniu ieškinio pagrindu ieškovas nurodo CK 1.89 str. nuostatą. Aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą, yra svarbūs keli aspektai. Tai visų pirma yra aktualu civilinės apyvartos saugumo ir stabilumo požiūriu, o antra, pripažinus sandorį negaliojančiu atsiranda ir jo negaliojimo padarinių pasekmė.

Sandorio samprata pateikiama CK 1.63 straipsnio 1 dalyje, čia sandoriai apibrėžiami kaip asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Šis CK pateiktas san­dorio apibrėžimas, kad ir lakoniškas, tačiau leidžia padaryti keletą principinių išvadų.

Viena iš jų ta, kad sandoris yra asmens vidinės valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Būtent šis sandorio požymis atspindi, kodėl negalioja sandoriai, turintys valios defektų: tokiais atvejais asmens išorinis valios išreiškimas neatitinka jo vidinės valios turinio. Kita, tai, kad įstatymas sandorį apibrėžia kaip asmens veiksmą, reiškia tik vieną - išorinį sandorio, kaip valinio akto, komponentą. Akivaizdu, kad veiksmas yra tik asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to prieš atliekant tam tikrą veiksmą kiekvieno žmogaus sąmonėje ilgesnį ar trumpesnį laiką vyksta tam tikras mąstymo procesas: iš pradžių žmogus suvokia esant tam tikrą poreikį, paskui apmąsto šio poreikio patenkinimo būdą ir galiausiai priima vienokį ar kitokį sprendimą. Vadinasi sandorį galima apibūdinti kaip asmens vidinės valios išorinį pareiškimą, siekiant tam tikro teisėto teisinio rezultato. Todėl kiekvienu atveju ir šioje byloje taip pat privalu įžvelgti du savarankiškus kiekvieno san­dorio komponentus - asmens vidinę valią (subjektyvus komponentas) ir valios išorinį pareiškimą (objektyvus komponentas). Sandoris visų pirma yra teisinis veiksmas, t. y. veiksmas, kuriuo siekiama tam tikrų teisinių padarinių.

Teisės doktrina pripažįsta, kad dažnai sandoriu laikoma asmenų valios pareiškimų (vieno ar kelių asmenų) sudėtis. Šioje byloje ir kilo šalių ginčas dėl velionio Č. S. dar iki mirties, tai yra 2004-07-19 sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu (64 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad sandorį sudaro subjektyvus (vidinė valia) ir objektyvus (vidinės valios išorinė išraiška) komponentai, yra labai svarbu, nustatyti koks yra šių komponentų ryšys ir reikšmė, kuriam komponentui atiduoti prioritetą - subjektyviam ar objektyviam.

Ilgą laiką ir teismų praktikoje buvo laikoma, kad subjektyvios teorijos požiūriu būtina sandorio galiojimo prielaida yra asmens suvokimas, jog jo veiksmai sukels tam tikrus teisinius padarinius (vadinamoji valios teorija). Tačiau vėliau, siekiant apsaugoti civilinės apyvartos stabilumą, prioritetas pradėtas teikti išorinei valios išraiškai (vadinamoji objektyvioji teorija). Kiekvienu atveju, neneigiant asmens vidinės valios reikšmės, kartu yra pabrėžiama būtinybė užtikrinti teisinių santykių stabilumą.

Atsakovė A. K. yra Č. S. artima giminaitė, tai yra velionio sesuo (CK 3. 135 str.). Dėl to tarp paminėtų asmenų, buvo artimas kontaktas. Nors sandorio valinis aspektas grindžiamas asmens autonomijos principu, tačiau negalima absoliutinti asmens vidinės valios, o būtina galvoti ir apie kitų asmenų interesų apsaugą, t. y. būtina aiškintis, ką apie vieną ar kitą asmens veiksmą mano kiti asmenys, valios pareiškimo adresatai, bylos atveju atsakovė A. K. ir trečiasis asmuo (materialine prasme) notaras. Šiuolaikinė teisė pripažįsta, kad būtina apginti tiek valios pareiškėjo teisėtą interesą, tiek valios pareiškimo adresato pagrįstą tikėjimą, jog valios pareiškėjo išoriniai veiksmai (žodžiai, rašytinis tekstas, konkliudentiniai veiksmai ir kt.) atitinka jo vidinę valią. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovei A. K. ilgą laiką gyvenus greta brolio Č. S., kaip būsimai testamentinio palikimo įpėdinei, pagrįstai turėjo kilti abejonės dėl palikėjo brolio vidinės valios išraiškos ypatumų. Todėl, ginčo atveju, asmens valia turi būti aiškinama ne vien taip, kaip ją išreiškė dabar velionis Č. S., o taip pat, kaip ją turėjo suprasti adresatas – pavyzdžiui testamentinio palikimo įpėdinė, ginčo atveju atsakovė A. K.. Šiuolaikinė teisė siekia derinti tiek vidinės valios, tiek jos išorinės išraiškos reikšmę sandoriui, kartu abiejų sandorio šalių interesus. Tačiau remiantis paminėtu teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė A. K. buvo testamentinio palikėjo sesuo bei su juo ilgą laiką bendravo, dėl to pastarojo veiksmai jam sudarant testamentą dėl jam priklausančio turto palikimo, pagrįstai turėjo atsakovei sukelti abejonių dėl jo apsisprendimo.

Aiškinant sandorio sampratą paminėtinas dar vienas aspektas. Kaip ir daugeliui kitų žodžių (tarp jų - ir teisiniams terminams), žodžiui „sandoris“ gali būti ir dažnai yra suteikiama ne viena, o daugiau reikšmių. Daugiareikšmis yra tiek žodis ,,sutartis“, tiek ir žodis „sandoris“. Dažniausiai sandorio (sutarties) terminu pažymimas asmens veiksmas kaip juridinis faktas. Žodžio „sandoris“ daugiareikšmiškumo savybė yra ypač svarbi, kai kalbama apie negaliojančius sandorius. Dėl to teismas šiais teisiniais argumentais, atmeta atsakovės atsikirtimų pagrįstumą, jog dar ir prieš 2004-07-19 testamento (vienašalio sandorio) sudarymą, bei po to, Č. S. buvo sudaręs ir kitus sandorius, kadangi jų galiojimo klausimas nėra šios bylos šalių ginčo dalykas (16-19, 62-63 b. l.). Kaip jau teismas yra nurodęs, minėti sandoriai gali būti vertinami kitose civilinėse bylose (89-90, 130-135 b. l.).

Atskirai pažymėtina, kad taikant kiekvieną teisės normą ar teisės institutą, svarbu suvokti jų paskirtį, išsiaiškinti, kokių tikslų buvo siekiama įtvirtinant juos statutinėje teisėje (CK 1.9 str. 3 d.). Ši taisyklė veikia ir aiškinantis sandorių negaliojimo institutą. Kaip minėta, sandoriai yra ne tik pagrindinis civilinių teisinių santykių atsiradimo, bet ir jų pasikeitimo bei pabaigos pagrindas. Griaunant sandorį, t. y. pripažįstant jį negaliojančiu, griūva ir šio sandorio sukelti teisiniai padariniai: duodamas impulsas civilinės apyvartos nestabilumui. Todėl natūralu, kad tiek įstatymų leidėjas, įtvirtindamas sandorių institutą, tiek civilinės apyvartos subjektai, sudarantys sandorius, siekia, jog remiantis sandoriu susiklostę santykiai išliktų stabilūs. Įstatymų leidėjas, turėdamas tikslą užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, siekia apriboti įvairiais kriterijais atvejus, kai sandoriai pripažįstami negaliojančiais: įstatyme nustatomi sandorių negaliojimo pagrindai, asmenys, turintys teisę ginčyti sandorius, sandorių pripažinimo negaliojančiais teisiniai padariniai. Taigi vienas iš sandorių negaliojimo instituto tikslų yra užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apsaugoti sąžiningų civilinės apyvartos dalyvių, suinteresuotų sudaryto sandorio padarinių atsiradimu, teisėtus lūkesčius, t. y. pagrįstą tikėjimą, kad sandorio pagrindu atsiradusios teisės ar pareigos nebus kvestionuojamos. Būtent dėl šios priežasties įstatymas riboja arba sandorio nuginčijimo, arba sandorio negaliojimo teisinių padarinių taikymo galimybę. Vadinasi, taikant sandorių negaliojimo institutą būtina ieškoti ne tik sandorio šalių, bet ir sąžiningų trečiųjų asmenų, remiantis sandoriu įgijusių tam tikrų teisių, interesų protingos pusiausvyros. Tai reiškia, jog negalima beatodairiškai, dėl menkiausios priežasties griauti sudarytų sandorių, nes kitaip civilinėje apyvartoje įsivyrautų netvarka. Šį sandorių negaliojimo instituto tikslą teismų praktikoje ne kartą yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2000-10-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-905/2000, kat. 42; 2004-01-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-65/2004, kat. 25.3.).

Pirmiausia, įstatymų leidėjas, numatydamas įvairius sandorių negaliojimo pagrindus, kartu pripažįsta, jog galimos įvairios situacijos, kai sandoriu pažeidžiamos vienos jo šalies ar trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai. Ieškovių vienas iš argumentų tas, jog A. K. po velionio brolio mirties, nelaikytina teisėta jo palikimo testamentine įpėdine (1-5 b. l.). Tačiau, tuo pačiu ieškovės pripažįsta, kad ieškiniu yra siekiama apginti ne tik velionio tėvo dukros, bet ir vaikaičių teises bei teisėtus interesus (CK 5. 11 str. 1 ir 2 p.). Sandorių negaliojimo institutas skirtas apginti sąžiningos sandorio šalies bei kitų asmenų teises ir teisėtus interesus (t. y. privatų interesą) nuo neteisėtų veiksmų sudarant sandorį, pavyz­džiui, nuo apgaulės, prievartos ir kt. Pripažįstant sandorį negaliojančiu tokiais atvejais ginamos sandorio šalies arba trečiojo asmens privatūs interesai. Tokiais atvejais civilinės apyvartos stabilumas (viešasis interesas) aukojamas sąžiningos sandorio šalies ar trečiojo asmens interesų apsaugos (privataus intereso) labui. Todėl teismas šioje byloje vertindamas dviejų vertybių: civilinės apyvartos stabilumo ir asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugos konfliktą, remiasi galiojančio CK pagrindinėmis nuostatomis. Būtent 2000 m. CK, siekiant užtikrinti civilinės apyvartos saugumą ir civilinių santykių stabilumą, apribojo sandorių pripažinimo negaliojančiais galimybę, sumažino formalius reikalavimus sandorio formai, nustatė niekinių ir nuginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais skirtumus, apribojo niekinių sandorių rūšių skaičių, įtvirtino nuginčijamo sandorio patvirtinimo institutą. Tačiau paminėtos nuostatos netaikytinos šioje byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ar ieškant protingos šių dviejų tikslų pusiausvyros. Sandorių negaliojimo institutas neabejotinai yra skirtas apginti viešąjį interesą, kuris pažeidžiamas sudarant imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai arba gerai moralei prieštaraujantį sandorį, taip pat sudarant tariamus ar apsimestinius sandorius.

Jau minėta, kad sudarydami sandorius asmenys siekia tam tikrų teisinių padarinių, t. y. konkrečių civilinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Ne visada šie padariniai atsiranda, o ir atsiradę gali išnykti dėl to, kad sandoris pripažintas neteisėtu - negaliojančiu. Sandorių negaliojimo pagrindus ir padarinius įstatymų leidėjas reglamentavo bendrojoje civilinės teisės dalyje - CK 1.78 - 1.96 straipsniuose.

Teisės teorijoje negaliojantys sandoriai klasifikuojami įvairiais pagrindais. Kai kurias jų rūšis išskiria ir įstatymai.

Niekiniam sandoriui pripažinti negaliojančiu nėra būtinas teismo sprendimas (CK 1.78 str. 1 d.). Niekinis sandoris negali būti ir šalių patvirtintas, todėl laikoma, kad patvirtinimas, kai jis teisiškai tampa galimas, reiškia ne sandorio patvirtinimą, o naujo sandorio sudarymą. Nuginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu tik teismo sprendimu (CK 1.78 str. 2 d.), o tokio sandorio galiojimas priklauso nuo teisę jį ginčyti turinčios šalies arba kito įstatymų nurodyto asmens.

Subjektų valios trūkumais pasižymintiems sandoriams priskiriami ir savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryti sandoriai (CK 1.89 str.).

Turinio trūkumų turinčiais sandoriais laikomi, sandoriai, kurie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.).

Ieškovės teigia, kad Č. S. 2004-07-19 sudarytas notarinės formos testamentas neatitinka CK 1. 89 str. numatytų reikalavimų (64 b. l.). Todėl vienas iš ieškovių teisinių argumentų, remiantis CK 1.89 str. nuostata pripažinti sandorį negaliojančiu, laikytinas pagrįstu. Kaip jau teismas yra nurodęs, ginčo šalių Č. S. sudarytame testamente nėra palikėjo laisvos valios išraiškos, todėl laikytina, jog ir jo sudarytas sandoris prieštarauja nurodytai įstatymo nuostatai. Be to analizuojant ieškovių nurodytus motyvus, teismas privalo atsižvelgti ir į tai ar šalių ginče yra visuomenės interesas, kuris reikalauja įsikišti į privačius šalių santykius ir uždrausti joms laisvai disponuoti savo galimybėmis. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitais CK 1.2 str. išvardintais principais. Todėl teismas daro išvadą, kad ginčijama sutartis pažeidžia ieškovių kaip įstatyminių įpėdinių interesus. Pabrėžtina, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir ginčijamą sandorį pripažįstant negaliojančiu, tuo pačiu yra siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, konstatuoti ginčijamo sandorio negaliojimą. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.).

Nuginčijamas sandoris nuo pat jo sudarymo sukuria tuos teisinius padarinius, kurių siekė jo šalys (šalis materialine prasme). Toks sandoris galioja tol, kol įstatymo nustatyta tvarka nepripažįstamas negaliojančiu (CK 1.78 str. 2 d.). Civiliniame kodekse pateikiama ir bendra nuginčijamų sutarčių samprata. Kaip jau teismas ankščiau yra nurodęs ginčo atveju neabejotinai yra nustatytas ir atsakovės A. K. nesąžiningumas kitos šalies (materialine ir procesine prasme) atžvilgiu. Ne tik pasinaudojant brolio Č. S. negalia, bet ir realiai darant jam įtaką, dėl ko yra padarytas poveikis ir jo valiai. Tokia išvada seka atsižvelgiant į visus bylos duomenis. Taip pat teismas atmeta ir atsakovės pakviestų liudytojų M. L. ir S. B. P. parodymus, kurios laikytinos suinteresuotais asmenimis, nes yra susiję su atsakove ar jos velioniu broliu (114 b. l.). Tuo pačiu teismui nėra teisinio pagrindo remtis ir pastarųjų liudytojų pateiktais rašytiniais įrodymais, kuriuos paneigia kiti byloje esantys įrodymai (105, 114 b. l.).

Nuginčijamų sandorių ydingumo paprastai negalima nustatyti pagal objektyvią sandorio išraišką. Taip yra todėl, kad sandoris gali būti ydingas, nes jo šalies sandoriu išreikšta valia neatitinka tikrosios valios (dėl suklydimo, apgaulės ar kt.), arba, nors apie sandorio neteisėtumą iš pirmo žvilgsnio galime spręsti pagal objektyvius požymius, jo pripažinimas galiojančiu būtų nepateisinamas iš teisingumo pozicijų, todėl esant kitoms aplinkybėms jis galėtų būti patvirtintas ir ga­liotų.

Nuginčijamu sandoriu laikomas ir savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens su­darytas sandoris (CK 1.89 str.). Šį vieną iš ieškinio negaliojimo pagrindų ieškovės nurodo ieškinyje. Tuo pačiu pažymėtina, kad teisės doktrina nurodo ir asmenis, turinčius teisę kreiptis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ginčo atveju būtina remtis ir paveldėjimo teisės normomis (CK 5. 15 str., 5. 16 str. 2 d., 5. 17 str.).

Pilnamečiai fiziniai asmenys yra visiškai veiksnūs. Tai reiškia, kas jie gali sudaryti visus sandorius, jeigu įstatymai nenustato jiems specialių su subjekto savybėmis susijusių reikalavimų. Fizinis asmuo dėl savo fizinės arba psichinės būklės gali nesuprasti savo veiksmų prasmės ir jų padarinių. Tokie atvejai priskiriami prie sandorių, pasižyminčių subjektų valios trūkumais. Fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sudarant sandorį buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės arba jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį (CK 1.89 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu asmuo mirė, teisę pareikšti ieškinį šiuo pagrindu įgyja jo įpėdiniai, kai ir yra ginčo atveju.

Dėl to teismas pasisakydamas dėl Č. S. būsenos ir galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti sandorio sudarymo metu, remiasi ne tik šalių paaiškinimais, bet ir kita byloje esančia medžiaga, tai yra jį gydžiusių gydytojų bei ekspertų išvadomis (20-47, 91, 94-95, 121-125 b. l.). Visų medikų išvados dėl Č. S. psichinės būsenos vienodos, tarp jų nėra jokių prieštaravimų. Todėl teismui šios išvados nekelia jokių abejonių. Ekspertas jau pirminės ekspertizės atveju galėjo duoti kategorišką išvadą dėl Č. S. psichikos būsenos ir jo gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti 2004-07-19 sudarant notarinės formos testamentą (64 b. l.).

Teismas tenkindamas byloje dalyvaujančių asmenų prašymus ir skirdamas ekspertizę turėjo poreikį išsiaiškinti tam tikrus bylai reikšmingus klausimus, kurių negalima išsiaiškinti be specialių medicinos žinių (CPK 212 str. 1d.). Ekspertų išvada - tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių žinių, raštu išdėstyta nuomonė gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose pateiktų atsakymų į užduotus tyrimui klausimus, gauta kategoriška išvada, jog 2004-07-19 Č. S. sandorio sudarymo metu, sirgo (duomenys neskelbtini), kas leidžia teismui daryti išvadą, jog esant tokiai eksperto išvadai egzistavo testatoriaus emocijų ir valios sferos sutrikimai. Dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (2 eksperto išvada).

Todėl teismas vertindamas byloje esančią eksperto išvadą, pirmiausia, atsižvelgia į jo kvalifikaciją, patirtį, ekspertizei pateiktos medžiagos apimtį. Dėl to teismas darydamas išvadą apie Č. S. psichikos būsena sandorio sudarymo metu remiasi eksperto išvada, atsižvelgdamas ir į kitus byloje esančius įrodymus (CPK 218 str.), kadangi ekspertas išsamiai atsakė iš esmės į visus jam užduotus pagrindinius klausimus.

Remiantis aukščiau aptartais motyvais teismui yra pagrindas tenkinti ieškovių ieškinį atsakovei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu visiškai.

Taigi, darytina išvada, kad palikėjas Č. S. sudarė sau labai nenaudingą sandorį. Taip pat sandoris laikytinas nepagrįstu, nes nenustatytos aplinkybės dėl kurių jis turėjo būti sudarytas. Nors atsakovė paaiškino, kad Č. S. siekė sudaryti ginčo sandorį, tačiau šių aplinkybių ji neįrodė. Visos šios aplinkybės duoda teismui pakankamą pagrindą spręsti, kad Č. S. valia buvo įtakota jo ligos ir pačios atsakovės A. K. (114 b. l.). Be to, bylos duomenimis nenustatyta, kad Č. S. savarankiškai atliko kokius nors veiksmus sandoriui pasirengti, pvz. tarėsi su notaru dėl sandorio patvirtinimo ir kt.

Visos nurodytos aplinkybės yra pagrindu konstatuoti įrodytu, kad ginčijamą sandorį Č. S. sudarė negalėdamas suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl jis šiuo pagrindu pripažintinas negaliojančiu (CK 1.89 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl ginčo šalių pateiktų įrodymų vertinimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 str.). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis (CPK 177 str. 4 d.) ir kitomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau pažymėtina, kad šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną išvadą, kad asmuo, turi tokių psichikos sutrikimų, dėl kurių jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovių ieškinys atsakovei yra pagrįstas ir todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės A. S. ieškovėms priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1d.), bei valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu proceso dalyviams (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 str.).

Tačiau dėl atstovavimo patirtos išlaidos ieškovėms mažintinos, vienu trečdaliu, nors ieškovės patyrė 1 500,00 Eur išlaidų už advokato pagalba byloje (72 b. l.). Įvertinęs ieškovių pateikto procesinio dokumento turinį, pasirengimą bylos nagrinėjimui, teismas sprendžia, jog ieškovių reikalaujama priteisti išlaidų suma yra tik iš dalies pagrįsta, todėl šis prašymas dėl minėtų išlaidų priteisimo mažintinas iki 1 000 Eur.

Teismas, mažindamas ieškovių atstovavimo išlaidas pažymi, kad šalių ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nesudėtingas, bylos nagrinėjimo proceso trukmė nebuvo ypač ilga, ieškiniui parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, tokiam procesiniam dokumentui parengti pakanka minimalių darbo ir laiko sąnaudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Viršijančios priteistinų šių bylinėjimosi išlaidų dydį ieškovių patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų - būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis joms pačioms. Todėl bendra iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis laikytina 1 417,50 Eur suma (31 Eur žyminis mokestis, 1 000,00 Eur atstovavimo išlaidos ir 386,50 Eur ekspertizės išlaidos) (7, 72, 126 b. l.). Tokiu būdu ieškovėms iš atsakovės priteistina lygiomis dalis po 472,50 Eur, o likusioje dalyje šis ieškovių procesinis prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovių ieškinį atsakovei tenkinti visiškai.

1. Pripažinti negaliojančiu testatoriaus Č. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. 1 - ojo notarų biuro notarės D. I. P. (duomenys neskelbtini), patvirtintą testamentą (registro Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Iki sprendimo įvykdymo palikti galioti laikinąją apsaugos priemonę taikytą Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-08 nutartimi, o ji įvykdžius, ją panaikinti.

3. Išaiškinti ieškovėms, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, jos šį procesinį dokumentą privalo pateikti vykdymui VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialui dėl duomenų apie 2004-07-19 testamento panaikinimo įrašymo į testamentų registrą.

4. Priteisti kiekvienai ieškovei: 1. J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2. G. J. – K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 3. G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovės A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 472,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Likusioje dalyje šį ieškovių procesinį prašymą atmesti.

5. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės A. K., (a. k (duomenys neskelbtini) 15,02 Eur (penkiolika eurų 2 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas įpareigoti atsakovę sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Swedbank“ AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660).

6. Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti gydymo įstaigoms Č. S. ligos istorijas (3 tomai).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.