Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-09 · Byla Nr. N-444-1423-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-09
Bylos Nr.
N-444-1423-11
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-01127-2010-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1423/2011Teisminio proceso Nr. 4-01-3-01127-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarimo L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu L. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį skirta subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams už tai, kad jis 2010 m. sausio 28 d., apie 18 val. 50 min., vairuodamas automobilį nepasiriko saugau greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nespėjo sustabdyti vairuoto automobilio ir atsitrenkė į priekyje pristabdžiusį automobilį bei apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus. Teismas konstatavo, kad L. K. kaltė įrodyta nukentėjusiojo D. S. parodymais, kuriuos patvirtina policijos pareigūnų parodymai. Liudytojų K. U., A. O., R. T., A. K. bei T. B. parodymus teismas vertino kritiškai, kadangi jie yra arba administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugai, arba giminės.

II.

Apeliaciniu skundu L. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Mano, kad jo kaltė grindžiama prielaidomis bei policijos pareigūnų, nemačiusių eismo įvykio, parodymais. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, jog policijos pareigūnai prarado neva įvykio vietoje rastas jo automobilio groteles. Tvirtina, kad nukentėjusiojo parodymai prieštaringi ir neinformatyvūs bei kad inkriminuojamų pažeidimų sudėtis teismo nutarime nebuvo atskleista. Pabrėžia, kad liudytojai patvirtino, jog jis buvo blaivus, taip pat kad išvyko į Belgiją bei kad iš eismo įvykio vietos nebėgo ir su nukentėjusiuoju kalbėjo. Nurodo, kad byloje esančiose fotonuotraukose nematyti jokių automobilio apgadinimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos ir motyvuotos. Tai, kad L. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimą laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „BMW“ bei jį apgadino, patvirtina nukentėjusiojo D. S. rašytinis paaiškinimas ir parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 6, 41), kartu su nukentėjusiuoju automobiliu važiavusio K. J. paaiškinimas (b. l. 5), kad į automobilio galą atsitrenkė transporto priemonė „Opel“, kurios vairuotojas bandė tartis, tačiau nesusitaręs atsisėdo į mašiną ir išvažiavo, ir eismo įvykio vietos schema, iš kurio matyti, kad buvo apgadintas automobilio „BMW“ galinis bamperis bei dešinės pusės veidrodėlis (b. l. 11).

Pažymėtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 232 punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą <...>. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas dėl eismo įvykio aplinkybių bandė tartis su nukentėjusiuoju, tačiau nukentėjusysis D. S. eismo įvykio deklaracijos pildyti nesutiko, kadangi eismo įvykį sukėlęs vairuotojas, kaip manė nukentėjusysis, buvo neblaivus (b. l. 41). Taigi eismo įvykio deklaracija užpildyta nebuvo, eismo įvykio dalyviai dėl įvykio aplinkybių nesutarė, todėl pagal ATPK 232 punktą apeliantui kilo pareiga į eismo įvykio vietą kviesti policiją. L. K. šį Kelių eismo taisyklių reikalavimą pažeidė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo, todėl jis pagrįstai pirmosios instancijos teismo nutarimu pripažintas kaltu dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pažymėtina, kad nei vieno iš apelianto akcentuojamų liudytojų eismo įvykio vietoje nebuvo ir jie negali patvirtinti ar paneigti apelianto padarytų pažeidimų. Nors nukentėjusysis tvirtino, kad L. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau kaltinimas dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam apeliantui nebuvo pareikštas, todėl liudytojų K. U., A. K. ir T. B. šiuo atveju nėra reikšmingi. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų A. O. ir R. T. parodymai tik patvirtina, kad L. K. 2010 m. sausio 28 d., apie 18 val. 50 min., dalyvavo eismo įvykyje. Jokių kitų aplinkybių dėl eismo įvykio sukėlimo ar dėl to, kad L. K. su nukentėjusiuoju būtų sutaręs dėl eismo įvykių aplinkybių, šie liudytojai nenurodo.

Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. L. K. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

L. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius