Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2018 m. gruodžio 1 d., apie 08.55 val., Gileikių g., Vilniuje, ties pastatu Nr. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,90 promilių etilo alkoholio). Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Apklausiamas kaltinamasis A. B. pilnai pripažino savo kaltę ir parodė 2018-12-01, apie 08.40 val., vairavęs automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo nuo Gileikių g. esančio parduotuvės „Maxima“ link Pavilnionių gatvės. Ryte buvo pavartojęs alkoholio ir automobilį vairavo apsvaigęs. Automobilis priklauso jo draugui, iš kuriuo ateityje planavo automobilį pirkti. Dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. R. (Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyr. patrulis) parodė, kad 2018-12-01, apie 08.55 val., kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyresniuoju specialistu A. R. (šaukinys R9832) Vilniuje, Gileikių gatvėje, tarnybiniu automobiliu „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojo vietoje sėdėjęs vyras pateikė asmens tapatybės kortelę, iš kurios buvo nustatyta, kad automobilį vairuoja A. B. Vairuotojas nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam buvo atimta, o, pasibaigus atėmimo terminui, pastarasis neįvykdė sąlygų teisei vairuoti transporto priemones susigrąžinti. Bendraujant su vairuotoju A. B., iš jo burnos juto sklindantį stiprų alkoholio kvapą. 09.10 val. alkotesteriu A. B. nustatytas 1,98 promilių girtumas. A. B., būdamas tarnybiniame automobilyje, nurodė nuo vakar vakaro iki šiandienos 2.00 val. nakties išgėręs 6 pintas alaus, neneigė vairavęs girtas. Priklausomybės ligų centre buvo paimtas A. B. kraujo mėginys, po to vairuotojas pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. A. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl transporto priemonės vairavimo, neturint tokios teisės. A. B. vairavimo faktas ir pokalbis yra užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis, įrengtomis jų tarnybiniame automobilyje (b. l. 9). Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyr. patrulio A. R. 2018-12-01 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 7).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2018-12-01, 09.10 val., A. B. buvo nustatytas 1,98 promilių (be paklaidos) girtumas (b. l. 19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-12-03 specialisto išvadoje Nr. T-A 11894/2018(01), nurodyta, kad A. B. kraujyje nustatyta mažiausiai ,90 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 22).

VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „VW Golf“ (kėbulo tipas – hečbekas, kuras – benzinas, variklio darbinis tūris – 1598 cm³, variklio galia – 55 kW, gamybos metai - 1996) kaina yra 600 eurų (kaina su PVM), kaina be PVM – 496 eurai (b. l. 15).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra M. G. (b. l. 18).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad A. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 7 dalyje, yra pilnai įrodyta. Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo liudytojo A. R. parodymai, tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. B. vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,90 promilės etilo alkoholio). Kaltinamojo A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: A. B. praeityje neteistas (b. l. 28, 29), administracine tvarka baustas, be kita ko, ir už vairavimą išgėrus (b. l. 31-35), dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. B. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu (b. l. 38-41).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes (kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis neteistas), teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam šios bausmės rūšies vidurkiui. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. B. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Nors prokuroras siūlo kaltinamajam skirti 60 MGL dydžio baudą, tačiau teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, mano esant pagrindą skirti kiek didesnę baudą. Teismas negali neatsižvelgti į tai, jog kaltinamasis automobilį neblaivus vairavo ne pirmą kartą. Už vairavimą išgėrus A. B. administracine tvarka baustas 2015-08-17 nutarimu, tąkart jam nustatytas 2,09 promilės girtumas, kas šiuo metu sukeltų baudžiamąją atsakomybę. Taip pat negalima neįvertinti ir to, jog A. B., nors ir neturėdamas teisės vairuoti, yra ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą neturint tam teisės, kas parodo pakankamai atsainų kaltinamojo požiūrį tiek į jam pritaikytus draudimus, tiek į galiojančias teisės normas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam 75 MGL dydžio baudą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta net 1,90 promilių etilo alkoholio, vairuoti neblaivus nusprendė, nors prieš tai suvartojo nemažą kiekį alkoholio, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. B. vairavo neturėdamas specialiosios teisės (dėl to jam pritaikyta ir administracinė atsakomybė) ir toks faktas jo biografijoje yra, anaiptol, ne pirmas. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Ši A. B. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jos paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, praeityje yra padaręs ne vieną su eismo saugumo susijusį nusižengimą, tarp kurių pasikartotina pritaikyta ir administracinė nuobauda už transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones, kurio terminas nustatytinas ilgesnis už galimą nurodytos poveikio priemonės taikymo vidurkį (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajam, o M. G.. Nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti. Apklausiamas kaltinamasis nurodė, kad vairavo draugo automobilį, kurį planavo pirkti. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 496 eurai (kaina be PVM) (būtent tokia vertė nurodyta transporto priemonės vidutinės kainos nustatymo akte, teismo gautame iš VšĮ „Emprekis“).

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 36).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir A. B. paskirti 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 4 mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.

Išieškoti iš A. B. valstybės naudai 496 (keturių šimtų devyniasdešimt šešių) eurų sumą, atitinkančią automobilio VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę (be PVM) .

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per nustatytą terminą turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.