Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties O. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 24 d. nutartimi O. P. (toliau – ir O. P.) skundo, kuriuo jis prašė panaikinti 2010 m. gruodžio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) pareigūno nutarimą Nr. 20N-136329-10 (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalį ir ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta subendrinta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams atėmimas, netenkino ir Institucijos Nutarimą paliko nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog administracinė nuobauda O. P. skirta už tai, kad jis 2010 m. kovo 28 d., 21 val. 10 min., Kauno mieste, Savanorių pr., ties namu Nr. 23, vairuodamas automobilį „Mazda 323“ bei keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, persirikiuodamas nedavė kelio kitai greta važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė, įvykio metu apgadindamas abu automobilius, be to, nepateikė vairuotojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto, 106 punkto, 109 punkto ir 238 punkto reikalavimus. Pažymėjo, jog nors O. P. nesutiko su jam paskirtąja nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, bylą nagrinėjant iš naujo, buvo skirta eismo įvykio ekspertizė, ją pavedant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kurio 2010 m. lapkričio 19 d. išvadoje nurodoma, jog tikėtina, kad tirtojo eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Mazda 323“ vairuotojo O. P. veiksmai, t. y. jis, keisdamas važiavimo kryptį ir judėdamas iš dešinės į kairę, susidūrė su kairiau jo lėčiau gretima eismo juosta važiuojančiu automobiliu „Fiat Marea“, vairuojamu A. K.. Nurodė, jog iš ekspertizės akto matyti, kad pagal pateiktas eismo įvykio fotonuotraukas, ekspertas neginčijamai nustatė, jog ant automobilio „Mazda 323“ kairio šono, t. y. priekinių ir galinių durelių buvo palikti horizontalūs išilginės krypties braukimo pėdsakai, ant automobilio „Fiat Marea“ ties deformuota vieta (dešinio sparno arka taip pat matomi išilginės krypties braukimo pėdsakai). Pažymėjo, jog nors nėra tiksliai nustatytas sugadinimų aukštis, tačiau aiškiai konstatuotas jų braukiamasis pobūdis, be to, ekspertizės akte nurodytas transporto priemonių susidūrimo mechanizmas atitinka nukentėjusiojo A. K. ir kartu su juo vykusios S. D. parodymus. Nurodė, jog nepaisant to, kad O. P. teigia, jog susilyginus su „Fiat Marea“ automobiliu, pastarasis pradėjo rikiuotis į dešinę pusę ir į jį trenkėsi, tačiau tokį susidūrimo mechanizmą paneigia transporto priemonių sugadinimų pobūdis, užfiksuotas eismo įvykio dieną darytų fotonuotraukų fotolentelėmis bei eismo įvykio vietos schemoje, kurią yra pasirašę abu eismo įvykio dalyviai, užfiksuoti automobilių sugadinimai, policijos pareigūnų parodymai. Pridūrė, jog netiesioginis įrodymas, patvirtinantis „Mazda 323“ vairuotojo rikiavimosi į antrąją eismo priežastį, yra papildomai Institucijos pareigūnų 2010 m. kovo 29 d. sudaryta eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, jog pirmoje eismo juostoje kylant Savanorių pr. į viršų buvo įdubimas važiuojamojoje dalyje, kas netiesiogiai patvirtina nukentėjusiojo A. K. parodymus, jog „Mazda 323“ vairuotojas pasuko kairiau į jo pusę, stengdamasis šio įdubimo išvengti. Nurodė, jog nukentėjusysis A. K. kategoriškai neigė daręs posūkį į dešinę, o jo parodymai yra nuoseklūs, prieštaravimų nenustatyta, atitinka pareigūnų užfiksuotiems duomenims, todėl teismui nėra pagrindo jais abejoti. Tuo tarpu O. P. paaiškinimą apie eismo įvykio aplinkybes teismas įvertino kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės, nes jo parodymai nebuvo nuoseklūs. Pridūrė, jog liudytojo E. J. parodymai taip pat nelaikytini patikimais ir objektyviais įrodymais, nes jie prieštarauja byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių nustatytą susidūrimo mechanizmą, visumai, be to, su O. P. minėtą liudytoją sieja draugiški santykiai, todėl darytina išvada, jog jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Nurodė, jog Lietuvos teismo ekspertizės centrui buvo pateikta visa administracinio teisės pažeidimo byla kartu su juodai-baltomis fotonuotraukomis, darytomis įvykio dieną, kurių užteko nustatyti susidūrimo pobūdžiui, ką patvirtina ekspertizės aktas. Tuo tarpu ta aplinkybė, jog nebuvo nustatytas tikslus sugadinimų aukštis, nepaneigia nustatyto susidūrimo mechanizmo. Pažymėjo, jog akivaizdu, kad spalvotos automobilio „Mazda 323“ fotonuotraukos, kuriomis remiamasi O. P. pateiktoje 2010 m. birželio 28 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir VGTU) specialistės-ekspertės O. L. išvadoje buvo padarytos vėliau nei įvykio dieną, ne pareigūnų iniciatyva, byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad jose užfiksuoti sugadinimai atitiko esamus įvykio dieną, todėl spręstina, jog ekspertui buvo pateikta pakankama ir objektyvi ekspertinio tyrimo medžiaga išvadai duoti. Teismas nurodė, jog minėtoji O. L. išvada nelaikytina objektyviu įrodymu, nes ji gauta privataus užsakymo pagrindu, esant tik vieno iš eismo įvykio dalyvių parinktai ekspertinio tyrimo medžiagai, be to, ji prieštarauja visumai administracinėje byloje surinktų įrodymų. Pažymėjo ir tai, jog minėtoji specialistė rėmėsi nenustatytais byloje duomenimis, t. y. tuo, jog „Fiat Marea“ vairuotojas rodė posūkį į dešinę, kas taip pat sudaro pagrindą gautą išvadą vertinti kaip nepatikimą įrodymą. Nurodė, jog ginčas dėl O. P. kaltės padarius ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą byloje nekyla, o galutinė nuobauda už abu pažeidimus (pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį) O. P. paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, į O. P. asmenybę, atitinka administracinių nuobaudų skyrimo tikslus (ATPK 20 str., 30 str., 30² str., 33 str.), todėl ją naikinti ar keisti teisinio pagrindo nėra.

II.

O. P., nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 80 – 86), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog bylos eigoje tiek jis, tiek jo atstovas nurodė, kad ekspertizę byloje atlikęs ekspertas netgi savo akte ne kartą vienareikšmiai pažymėjo, jog jam pateiktos juodai-baltos fotonuotraukos yra mažai informatyvios ir dėl to jis negali duoti kategoriškos išvados jam pateiktais klausimais. Pažymi, jog byloje yra dvi prieštaraujančios viena kitai išvados – 2010 m. birželio 28 d. VGTU specialistės-ekspertės O. L. išvada ir vėlesnė – 2010 m. lapkričio 19 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11- 2102(10) išvada. Nurodo, jog dėl šios priežasties jis prašė, kad į teismo posėdį būtų pakviesti abu išvadas pateikę ekspertai (specialistai), kurie paaiškintų savo išvadas, bei atsakytų į kylančius klausimus, tokiu būdu šalinant byloje esančius prieštaravimus, tačiau teismas tokį jo prašymą atmetė, tuo pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnį, įpareigojantį teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė in dubio pro reo principo. Šiuo aspektu pažymi, jog teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos, o jis, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, buvo priverstas įrodinėti savo nekaltumą, nes po to, kai jo prašymai atlikti ekspertinį ar specialisto tyrimą, buvo atmesti, jis buvo priverstas užsakyti nepriklausomą specialisto tyrimą. Teigia, jog pateikus minėtąją specialisto išvadą, kurioje vienareikšmiškai teigiama, jog jis yra nekaltas dėl eismo įvykio, teismas ją atsisakė vertinti, kas, jo nuomone, rodo šališką jo poziciją. Taip pat nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi dvejopais standartais – liudytojo E. J. parodymų teismas nelaikė patikimais ir objektyviais įrodymais, nurodydamas, kad su O. P. minėtą liudytoją sieja draugiški santykiai, todėl, darytina išvada, jog jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau skundžiamą nutartį teismas grindė liudytojos S. D., susijusios su A. K. netgi giminystės ryšiais, parodymais, ir šios liudytojos teismas nelaikė nei šališka, nei suinteresuota bylos baigtimi. Mano, jog nagrinėjamu atveju liudytojo E. J. parodymai negali būti vertinami kaip labiau abejotini nei S. D. parodymai.

A. K. atsiliepimu į O. P. apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

O. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį.

Pažymėtina, jog savo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, O. P. neginčija ir teisėjų kolegijai dėl to abejonių nekyla, tačiau jis nesutinka su tuo, jog yra kaltas sukėlęs eismo įvykį, t. y. padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 iki 2 000 Lt.

Nagrinėjamoje byloje, siekiant tinkamai nustatyti eismo įvykio faktines aplinkybes, yra pateiktos kelios specialių techninių žinių reikalavusios išvados: Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010 m. lapkričio 19 d. ekspertizės aktas Nr. 11-20102(10), kuriame formuluojama išvada, jog eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilį „Mazda 323“ vairavusio O. P. veiksmai bei 2010 m. birželio 28 d. VGTU specialistės-ekspertės O. L. išvada, kurioje daroma priešinga išvada, t. y. konstatuojama, jog eismo įvykio priežastimi buvo automobilio „Fiat Marea“, vairavusio A. K. veiksmai.

Iš apeliacinio skundo suprastina, jog apeliantas, be kita ko, mano, jog teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu, atmesdamas jo pateiktą VGTU specialistės-ekspertės išvadą.

Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje laikomi bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina principą, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu situacijos vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti byloje esantį Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010 m. lapkričio 19 d. ekspertizės aktą, kurį teisėjų kolegija laiko objektyviu ir nekeliančiu abejonių įrodymu byloje. Pažymėtina, jog, priešingai nei teigia apeliantas, minėtąjį aktą surašiusiam ekspertui, įspėtam pagal atsakomybę, kylančią už melagingų parodymų davimą, užteko duomenų galutinėms išvadoms suformuluoti, o tai, kad, kaip užsimenama jame, ekspertui pateiktos nuotraukos yra juodai-baltos sutrukdė tik nustatyti sugadinimų aukštį, tačiau esminių išvadų apie transporto priemonių susidūrimo mechanizmą bei tai, kas sąlygojo eismo įvykio kilimą nepaneigė. Tuo tarpu O. P. teismui pateikta 2010 m. birželio 28 d. VGTU specialistės-ekspertės O. L. išvada pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo laikyta objektyviu įrodymų, nes ji buvo užsakyta privačiai bei pagal vienašališkus O. P. specialistei-ekspertei O. L. pateiktus duomenis. Atsižvelgus į tai, nesutiktina su apelianto teiginiais, jog tokiu būdu prioritetą suteikiant ekspertizės aktui buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Spręstina, jog byloje esančių rašytinių duomenų visiškai pakako teisingam sprendimui priimti, todėl taip pat nėra pagrindo manyti, jog ekspertų neiškvietimas į teismo posėdį pažeidė teismo pareigą būti aktyviam tiriant įrodymus pagal ABTĮ 81 straipsnį.

Pridurtina, jog nesutiktina ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kito eismo įvykyje dalyvavusio A. K. liudytojos S. D. parodymais, atmesdamas jo liudytojo E. J. parodymus. Skaitant nutartį sistemiškai, matyti, jog teismas vadovavosi visų byloje surinktų objektyvių įrodymų visetu bei išsamiai pagrindė, kodėl O. P. liudytojo E. J. parodymų nelaiko patikimais inter alia pažymėdamas, jog jie prieštarauja visumai įrodymų, patvirtinančių nustatytą susidūrimo mechanizmą, todėl apelianto teiginiai, jog teismas minėto liudytojo parodymais nesivadovavo, motyvuodamas tai tuo, jog jį ir O. P. sieja draugiški ryšiai, nėra visiškai tikslus ir nagrinėju atveju nesuteikia pagrindo manyti, kad teismas, apelianto žodžiais tariant, taikė dvigubus standartus.

Apžvelgus minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog O. P. pagrįstai, vadovaujantis įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis savo ruožtu priimta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl ji paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

O. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.