Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Renatai Staniulienei, gynėjui advokatui Valdui Venckūnui, nuteistajam R. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl 2007-01-25 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1d. ir nuteistas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad jis 2006-04-02 apie 10.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, šaudamas iš dujinio pistoleto į 37 buto, priklausančio Ž. D. duris, ir sugadindamas durų stebėjimo akutę – 20 Lt. vertės, savo įžūliais ir vandališkais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

N. R. B. apeliaciniu skundu prašo 2007-01-25 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tiriant šūvio, į nukentėjusiosios Ž. D. buto duris aplinkybes, Kauno m. Dainavos PK Girstupio PN darbuotojai nustatė, kad tai padarė jo žmona K. B.. Jai 2006-04-20 buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir buvo nustatyta, kad ji savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 176 str. ir paskirta 250 Lt. piniginė bauda. 2006-05-03 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu K. B. pagal ATPK 50-3 str. buvo nubausta 100 Lt. bauda. Šiais nutarimais nustatyta, kad šūvis iš dujinio pistoleto į 37 buto, priklausančio Ž. D., duris yra administracinės teisės pažeidimas, o ne nusikaltimas, todėl vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. baudžiamasis procesas ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti nutrauktas. Be to, nurodoma, kad visi liudytojai, išskyrus K. B., yra kaimynai, jo santykiai su kaimynais blogi, nuolat būdavo konfliktai dėl prie garsiai leidžiamos muzikos. Ir visų kaimynų tikslas, visomis įmanomomis priemonėmis jį išgyvendinti iš gyvenamosios vietos. Šią aplinkybę nurodė ir pati nukentėjusioji paduodama skundą po įvykio praėjus daugiau nei mėnesiui. Skundas paduotas Kauno miesto apylinkės prokuratūrai yra daugiau susijęs ne tiek su pačiu šūviu, o su noru atsikratyti juo. Dėl šios priežasties nukentėjusiosios, liudytojų- kaimynų vertintini kritiškai. Taip pat kelia abejonių ta aplinkybė, kad nukentėjusioji Ž. D. geltono metalo korpusu stiklinę durų stebėjimo akutę pateikė tik 2006-09-12.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti arba neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nuteistojo R. B. atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis R. B. gyvenamojo namo laiptinėje, iš dujinio pistoleto šovė į nukentėjusiosios Ž. D. durų stebėjimo akutę, tuo sukeldamas nukentėjusiajai ir kitiems laiptinės gyventojams didelį išgąstį, sugadindamas duris,tai yra, elgėsi įžūliai ir vandališkai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė gyvenamojo namo gyventojų rimtį, nes iššautas šūvis sukėlė trenksmą laiptinėje, pasklido dūmai, žmonės išbėgo į laiptinę. Jo kaltę patvirtina nukentėjusioji Ž. D., liudytojai L. T., E. M., V. M., kurių parodymai atitinka rašytinę bylos medžiagą. Nukentėjusios parodymais nustatyta, kad nuteistasis, jai neatidarius durų, išsitraukė daiktą, panašų į ginklą, nusitaikė į akutę ir girdėjo pokštelėjimą, jautė kvapą. Po kelių minučių išėjusi į laiptinę, ji sutiko tą patį vaikiną, kuris iššovė į durų akutę, jį atpažino iš rūbų. Tiek kaltinamasis, tiek jo žmona tylėjo, o jo dėdė ir teta prašė dovanuoti. Nukentėjusioji savo parodymus patvirtino akistatos su K. B. metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu , išsamiai ir detaliai nurodė visas įvykio aplinkybes (b.l. 27, 28-33). Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytoja V. T., kuri parodė, kad per durų akutę matė, kaip R. B. išsitraukė pistoletą ir girdėjo, kaip nuteistasis barėsi su kaimyne, po to išgirdo didelį trenksmą, t.y. šūvį, jokios moters tuo metu laiptinėje nematė. Liudytojų E. M. ir V. M. parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji Ž. D. iš karto po įvykio papasakojo, kad į jos duris šovė ir sugadino durų akutę R. B.. Liudytojai dalyvavo pokalbyje su nuteistojo dėde ir teta, kurie prašė dovanoti ir nerašyti pareiškimo į policiją. Iš to seka, kad nukentėjusios ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja, todėl jais netikėti apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad nuteistojo kaimynai – Ž. D., L. T., E. M. ir V. M. visomis įmanomomis priemonėmis norėjo išgyvendinti jį iš gyvenamosios patalpos ir dėl to apkalbėjo. Vien ta aplinkybė, kad V. M. prašė nuteistojo pritildyti muziką, negalima laikyti pykčio pagrindu, nes pastaba buvo teisinga. Iš nuteistojo parodymų seka, kad jis iš tikrųjų ryte garsiai klausėsi muzikos ir V. M. prašymu ją pritildė. Taigi, iš to seka, kad nuteistasis, užpykęs už pastabą, ėjo per kaimynus ir ieškojo V. M., o nukentėjusiajai neatidarius buto durų, iššovė iš dujinio pistoleto į jos durų stebėjimo akutę. Esant tokiom aplinkybėm, apylinkės teismas teisingai nustatė, kad R. B., šaudamas iš dujinio pistoleto į Ž. D. priklausančio buto duris, sugadino durų stebėjimo akutę bei savo įžūliais ir vandališkais veiksmais viešojoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal LR BK 284 str. 1d.

Be to, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. baudžiamasis procesas ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti nutrauktas, nes byloje nustatyta, kad į nukentėjusiosios Ž. D. duris šovė jo žmona K. B., už tai jai buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir paskirtos baudos, tai rodo, kad šūvis į duris yra administracinės teisės pažeidimas.

Aplinkybė, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas K. B. ir ji nubausta pagal ATPK 176 str. ir 50-3 str., apylinkės teismui nebuvo kliūtis spręsti R. B. baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d. klausimą, nes šiuos veiksmus padarė ne K. B., o - R. B.. Pagal Girstupio policijos nuovados viršininko 2006-04-20 nutarimą, K. B. 2006-04-02 apie 9,00 val., Kaune, Pašilės g. 56-ojo namo laiptinėje, neteisėtai šaudė iš dujinio pistoleto ir padarė LR ATPK 176 str. numatytą pažeidimą ( neteisėtas šaudymas iš šaunamojo ginklo), o pagal Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2006-05-03 nutarimą, K. B. tyčia iššovusi iš dujinio pistoleto į 37-ojo buto duris, apgadino durų akutę, padarydama 20Lt. turtinę žalą ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50-3- str. ( tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas). Tuo tarpu 2007-01-25 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. B. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 284 str. 1d., tai yra jis savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai ir kitiems laiptinės gyventojams sukėlė didelį išgąstį, sutrikdė gyventojų rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Tai nėra ta pati veika, už kurią administracine tvarka nubausta K. B..

Nors nuteistasis teigia, kad nukentėjusiosios skundas paduotas, praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio, tačiau šis apeliacinio skundo teiginys jokios įtakos nuosprendžio teisėtumui neturi, nes įstatymas nenumato termino per kurį nukentėjusysis turi kreiptis į teisėsaugos institucijas. Tai, kad buvo apgadinta akutė, patvirtina daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog durų stebėjimo akutė per vidurį įskilusi ir pajuodavusi. Nors ji buvo apžiūrėta praėjus keliems mėnesiams po įvykio, tačiau tai atsitiko ne dėl nukentėjusios Ž. D. kaltės. Ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji daiktinį įrodymą pateikė savo iniciatyva ir tuo baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Bylos duomenys vienas kitam neprieštarauja, įrodymai surinkti ir ištirti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normų, todėl nuosprendis laikomas teisėtu ir pagrįstu. Mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra įstatyminio pagrindo, nes ji paskirta žemesnė nei vidurkis. Atsižvelgiant į neigiamą nuteistojo asmenybę, jo reguliarius teistumus, į neišnykusius teistumus, kitos bausmės rūšies apylinkės teismas paskirti negalėjo.

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str.1d. 1p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.