Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, dalyvaujant R. L. išnagrinėjusi R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ruso, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, išsituokusio, dirbančio pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. 2014 m. rugpjūčio 12 d., 21.00 val., Šilutės r. sav., Šilininkų k., vairavo automobilį “M. B.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,78 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šiais savo veiksmais R. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

R. L. prašo taikyti jam ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, kadangi automobilį vairavo susiklosčius ypatingoms aplinkybės, nes reikėjo skubiai suteikti medicininę pagalbą nukentėjusiai moteriai, be to vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas pagal jo darbo pobūdį, taip pat vairuotojo pažymėjimo neturėjimas neigiamai įtakos jo vaiko sveikatos priežiūrai, šeimai.

ATPK 30¹ str. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant ypatingoms, išskirtinėms aplinkybėms, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė, nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą, nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-396/2007, N1-1396/2007, N17-103/2007, N62-690/2011, N261-4448/2011). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

R. L. padarė šiurkštų, vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams. R. L. prisipažinimas padarius pažeidimą ir nuoširdus gailėjimasis laikytinas tik jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jos tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Tas pats pasakytina ir dėl pažeidėjo darbo pobūdžio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N6-1198/2006, N9-989/2006, N14-2082/2006, N3-34/2007, N1-413/2007, N62-3529/2011, N62-3595/2011, N62-3608/2011, N62-3678/2011). Pažeidėjo rūpinimasis sergančiu sūnumi, būtinybė jį vežioti pas gydytojus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje taip pat nėra laikomos išskirtinėmis, ypatingomis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis ATPK 30¹ str. taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1569/2006, N16-536/2006, N16-597/2006, N16-949/2006, N16-594/2006, N16-1756/2006, N5-1647/2006, N16-1233/2007, N9-1191/2007, N62-3803/2011, N62-3678/2011). Tai, kad, kaip teigia R. L., įvykio dieną jis skubėjo suteikti medicinos pagalbą nukentėjusiai draugei nepateisina ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo. Esant tokiai situacijai, žinodamas, kad yra vartojęs alkoholinių gėrimų, R. L. galėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą ar kreiptis pagalbos į kitus asmenis, kad blaivus asmuo ją nuvežtų pas gydytojus užuot pats sėdęs už vairo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą turėtų įvertinti, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo praradimą, kitaip apsunkinti jo ir jo artimųjų gyvenimą. Suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas, R. L. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną iš pavojingiausių KET pažeidimų.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, R. L. skirtina minimali ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. L., padariusiam administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., paskirti vieno tūkstančio litų (1000 Lt) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones vieneriems (1) metams.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 6030). Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.