Kauno apygardos teismo nutartis

2012-08-13 · Byla Nr. ATP-641-658/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-13
Bylos Nr.
ATP-641-658/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-06589-2011-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-641-658/2012Proceso Nr. 4-05-3-06589-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1; 53; 45.4.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarimo, kuriuo atmestas D. R. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarimu D. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., ir nubaustas 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams už tai, kad 2011 m. spalio 7 d., 23.18 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas 1,40 promilių ± 5 proc. girtumo laipsnis), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

D. R. 2012 m. birželio 5 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 22 d. nutarimu D. R. prašymą atmetė, nurodydamas, kad pareiškėjo argumentai, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinei veiklai ar dėl šeiminių aplinkybių, nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, kadangi darydamas pažeidimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

D. R. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo sutrumpinti jam teisės vairuoti tranporto priemones atėmimo terminą likusiam paskirtos nuobaudos terminui.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog administracinio teisės pažeidimo padarymo metu buvo nustatytas tik lengvas girtumo laipsnis, nepagrįstai atsižvelgė į Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. priimtą nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. (dėl valstybės tarnautojo papirkimo), kadangi šioje byloje nustatytos aplinkybės nėra reikšmingos svarstant jo prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Skunde pabrėžiama, kad teismas netinkamai pritaikė ir aiškino ATPK 20 str., taip pat teismas nevertino jo požiūrio į paskirtą nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Nurodoma, kad paskirta administracinė nuobauda (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) jau davė atitinkamą rezultatą - jis suprato, kad padarė klaidą, neblaivus vairuodamas automobilį kėlė grėsmę visuomenei ir sau pačiam, pažadėjo ateityje elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taip pat skunde teigiama, kad teismas visiškai neįsigilino ir neišanalizavo jo pateiktų argumentų ir rašytinių įrodymų, susijusių su teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumo darbinei veiklai ir dėl šeiminių aplinkybių. Apeliantas pažymi, jog automobilis bei teisė vairuoti transporto priemonę reikalingi darbe, kadangi jo darbinė veikla yra betarpiškai susijusi su autotransporto priemonės vairavimu. ĮĮ (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirba ir yra įmonės savininkas, pagrindinė veikla - ryšių tinklų statyba, įmonė darbui naudoja specializuotą įrankį - optikos suvirinimo aparatą „Fujikura", kurį turi teisę eksploatuoti tik jis. Be to, pagrindinis įmonės darbų užsakovas yra (duomenys neskelbtini) statybos skyrius, todėl vairuotojo pažymėjimas reikalingas važiuoti į objektus, esančius įvairiuose Lietuvos miestuose. Be vairuotojo pažymėjimo jis negali atlikti savo tiesioginių pareigų, kas ypač negatyviai įtakoja jo asmeninę ir šeimos finansinę būklę, kadangi, jam nedirbant, šeima netenka pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad šeimoje su sutuoktine I. R., kuri šiuo metu yra išėjusi motinystės atostogų, augina du mažamečius vaikus.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad skundas nepagrįstas, todėl prašoma jį atmesti, o apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

D. R. skundas atmetamas.

ATPK 329 str. nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka tai, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Iš bylos duomenų matyti, jog D. R. yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, yra sumokėjęs teismo paskirtą baudą, nėra duomenų apie naujai jo padarytus teisės pažeidimus ir yra suėję daugiau nei pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, todėl yra visi formalūs pagrindai taikyti ATPK 329 str. nuostatas D. R. atžvilgiu ir sutrumpinti terminą. Tačiau ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad D. R. padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir turėjo suvokti bei numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems bei kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, D. R. anksčiau sistemingai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, administracinį teisės pažeidimą padarė dvidešimt penktą kartą, 2002 m. už padarytą ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, t.y. transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, jis jau buvo baustas, be to, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendžiu D. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. už tai, kad siekdamas, jog nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, policijos pareigūnams surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą už padarytą administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., tiesiogiai pasiūlė ir davė jiems kyšį. Visa tai neigiamai apibūdina jo asmenybę ir leidžia spręsti, kad D. R. dėl savo elgesio atitinkamų išvadų nedaro, nei skirtos nuobaudos, nei darbo pobūdis ar šeiminės aplinkybės jo elgesio neįtakoja ir nesulaiko nuo teisės pažeidimų darymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, D. R. atžvilgiu yra pasiekti.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu (tuo atmetami pažeidėjo išdėstyti argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo). Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo - termino sutrumpinimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinė ir šeiminė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, o pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, taip pat nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus duomenis įvertino teisingai ir, atmesdamas D. R. prašymą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

D. R. apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. biželio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis