Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-10 · Civilinė byla Nr. 2-795/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-10
Bylos Nr.
2-795/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
T. S., J. S.
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei DnB NORD bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-795/2011Procesinio sprendimo kategorija 126.5, 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. S. ir J. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1149-544/2010 pagal ieškovų T. S. ir J. S. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kerasta“, dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei DnB NORD bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sutarties nutraukimo ir 44 823,89 Lt priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai T. S. ir J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui bankrutuojančiai UAB „Kerasta“ dėl sutarties nutraukimo, 44 823,89 Lt priteisimo nuostoliams atlyginti, restitucijos natūra taikymo. Nurodė, kad 2008 m. birželio 13 d. ieškovai ir atsakovas sudarė pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovai už 400 000 Lt pardavė atsakovui nekilnojamąjį turtą, esantį Šėtos g. 22, Kėdainiuose. Visas šis turtas nuo 2006 m. birželio 14 d. yra įkeistas AB DnB NORD bankui, kuris sutiko, kad ieškovai perleistų jam įkeistą turtą. Dar prieš sutarties pasirašymą atsakovas sumokėjo ieškovui 40 000 Lt, likusius 360 000 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2009 m. sausio 15 d., tačiau iki šiol šios sumos nesumokėjo. Panevėžio apygardos teismui iškėlus bankroto bylą, ieškovai nesitiki, kad sutartis bus vykdoma ateityje. Kadangi ieškovai bankui nebeišgalėjo grąžinti kredito ir mokėti palūkanas sutartais terminais, bankas kreditavimo sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti visą kreditą kartu su palūkanomis. Jei atsakovas būtų sumokėjęs pagal sutartį, ieškovai nebūtų atsidūrę tokioje padėtyje.

Teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ginčijamu sandoriu atsakovo įgytą nekilnojamąjį turtą: pastatą-parduotuvę, ūkinį pastatą ir kiemo statinius, esančius Šėtos g. 22, Kėdainiuose. Prašymui pagrįsti nurodo, kad prašo taikyti restituciją natūra, todėl bankrutuojančiai bendrovei pardavus turtą teismo sprendimo įvykdymas natūra pasidarys neįmanomas. Pažymėjo, kad susigrąžinę nuosavybę į areštuotiną turtą, jie turėtų teisę patys pardavinėti jiems priklausantį turtą taip, kad ne tik banko bet ir jų pačių interesai būtų apsaugoti, o be to, turint omenyje, kad areštuotino turto vertė mažiausiai du kartus yra didesnė nei banko reikalavimas, ieškovai neatmeta ir kredito refinansavimo galimybės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovų T. S. ir J. S. prašymą atmetė ir atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo BUAB „Kerasta“ nekilnojamajam turtui. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismo nuomone, šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartimi UAB „Kerasta“ iškelta bankroto byla, kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami vadovaujantis nurodytomis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis. Vieno iš kreditorių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bankrutuojančios įmonės turtui netenkintinas, nes tai pažeistų bankrutuojančios bendrovės, kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, būtų sutrukdyta bankroto procedūroms ir jos užsitęstų. Šiuo atveju prašoma areštuoti turtą, kuris įkeistas bankui pagal hipotekos lakštą, todėl bankas turi teisę savo reikalavimą iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius. Ieškinio tenkinimo atveju restituciją pagal sandorį taikys teismas pagal taisykles, numatytas CK 6.145-6.153 straipsniuose. Pareiškime nenurodyta argumentų ir aplinkybių, iš kurių būtų galima pagrįstai manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus galima taikyti ir įvykdyti restitucijos pagal virš nurodytas taisykles.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai T. S. ir J. S. prašo šią teismo nutartį panaikinti išklausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:

Ieškovų reiškiamas reikalavimas – atgauti ginčo sutartimi atsakovui perleistą turtą natūra. Akivaizdu, kad realizavus ginčo turtą dar iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priteisimo, restitucijos taikymas natūra bus negalimas. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, bankrutuojančios bendrovės interesai nebus pažeisti, nes būtent dėl pačios bendrovės veiksmų ieškovai ir prašo nutraukti sutartį. Be to, sutartį pažeidusios šalies interesai negali būti keliami aukščiau už nukentėjusių nuo atsakovo asmenų interesus. Kreditorių interesai taip pat nebus pažeisti, nes ieškinio patenkinimo atveju restitucijos natūra taikymas niekaip neįtakos kreditorių galimybėms patenkinti savo reikalavimus bankrutuojančiam atsakovui, kadangi ginčo turto sąskaita sumažės ir kreditorinių reikalavimų apimtis atsakovui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą AB DnB NORD bankas prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovai pareiškė ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Ieškinys pareikštas pirkėju pagal ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį esančiam asmeniui – UAB „Kerasta“, kuriam Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-823-544/2009, buvo iškelta bankroto byla. Ginčijamos sutarties dalykas, kurį ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo, taikant restituciją natūra kaip sutarties nutraukimo teisinę pasekmę (CK 6.145 str., 6.222 str.), yra nekilnojamasis turtas: pastatas-parduotuvė, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai, esantys Šėtos g. 22, Kėdainiuose.

Ieškovai prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė areštuoti minėtą nekilnojamąjį turtą. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi, kurios teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nagrinėjamu atveju sudaro apeliacijos objektą, atmetė šį ieškovų prašymą, konstatuodamas, jog šių teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymas prieštarautų bankroto proceso operatyvumo principui ir bankroto proceso esmei, pažeistų atsakovo kreditorių, kurių reikalavimai buvo patvirtinti ĮBĮ nustatyta tvarka, teisėtus interesus.

Pažymėtina, jog bankroto bylos iškėlimo įmonei faktas negali užkirsti kelio asmenims, manantiems, jog bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė pažeidė jų teises ar teisėtus interesus dėl netinkamo prievolių vykdymo ar jų nevykdymo, ginti savo pažeistas teises, pasinaudojant prievoliniais savo pažeistų teisių gynybos būdais, tame tarpe restitucija. Šią galimybę asmuo turi turėti iki įmonės pabaigos, kadangi iki to laiko juridinis asmuo išsaugo savo pareigą atsakyti pagal savo prievoles. Efektyvią asmens pažeistų teisių gynybą užtikrina ne tik jo teisių pažeidimo pripažinimas, bet ir teismo sprendimo, kuriuo tenkinant ieškinio reikalavimus pritaikytas konkretus asmens pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas, realaus įvykdymo garantijos. ĮBĮ nustatyta tvarka patvirtintų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių teisės ar teisėti interesai negali būti pripažinti svarbesniais už asmens teisę realiai apginti savo pažeistas teises ar teisėtus interesus pagal pasirinktą savo pažeistų teisių gynybos būdą.

Nors ieškovai prašo areštuoti ginčo turtą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tikslinga apriboti atsakovo administratoriaus veiksmus ginčo turto atžvilgiu, nes atsakovui iškėlus bankroto bylą, būtent administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja, bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis lėšomis disponuoja (CPK 185 str.).

Nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui (ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p.). Administratoriaus vykdoma bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymo veikla apima įmonei priklausančio turto pardavimo organizavimą ir jo pardavimą ar perdavimą kreditoriams (ĮBĮ 31 str. 2 p.). Šią administratoriaus veiklą apsprendžia bankroto proceso tikslai ir paskirtis – bankrutavusios įmonės turto pardavimas ar perdavimas kreditoriams, siekiant patenkinti jų ĮBĮ nustatyta tvarka patvirtintus reikalavimus. Be to, ĮBĮ 34 straipsnis reglamentuoja įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų kreditoriaus reikalavimų tenkinimą, vadovaujantis šia nuostata, nagrinėjamu atveju banko reikalavimai visų pirma būtų tenkinami iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės (ginčo) turtą, arba įkeistas (ginčo) turtas būtų perduotas perduodamas jam. Atsižvelgiant į byloje pareikšto ieškinio dalyką, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog, neribojant šios atsakovo BUAB „Kerasta“ administratoriaus veiklos, egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovo administratoriui pardavus ginčo žemės sklypą ar perdavus jį kreditoriams (tame tarpe ir bankui), taptų neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju, atsižvelgiant į tai, kad, pritaikius restituciją kaip sandorio nutraukimo ar negaliojimo teisinę pasekmę, būtų negalimas ginčo žemės sklypo priteisimas ieškovui iš atsakovo natūra. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, šios grėsmės egzistavimas sudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo padarytus proceso teisės normų pažeidimus, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo, teisėjų kolegija pripažįsta, jog, neteisingai išsprendus šį klausimą, jie sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iš dalies tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.). Teisėjų kolegija pripažįsta, jog, siekiant teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo ieškinio tenkinimo atveju, būtina ne tik uždrausti administratoriui parduoti ginčo žemės sklypą tretiesiems asmenims, bet, atsižvelgiant į jo veiklos galimybes bei į ginčo turto įkeitimą bankui, ir perduoti jį kreditoriams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Uždrausti atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kerasta“ įmonės administratoriui parduoti ar kitaip perleisti pastatą-parduotuvę (unikalus Nr. 5379-1003-9019), ūkinį pastatą (unikalus Nr. 5379-1003-9024) ir kiemo statinius (unikalus Nr. 5379-1003-9038), esančius Šėtos g. 22, Kėdainiuose, kurie iki 2008 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo priklausė ieškovams T. S. ir J. S. , ar perduoti jas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kerasta“ kreditoriams iki bus išnagrinėta ši Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1149-544/2010.

Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai, Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius).

Teisėjai Vytas MiliusMarytė MitkuvienėNijolė Piškinaitė