Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-05-06 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda, už tai, kad būdamas statytoju, 2020 m. lapkričio mėn., neturėdamas nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) , vykdo (tęsia) nebaigto statyti (NTR duomenimis pastato baigtumas – 17 proc.) neypatingosios kategorijos gamybos, pramonės paskirties pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Statybvietėje įrengtos naujos surenkamų betono blokų pamatų laikančios konstrukcijos: apie 23,95 m ilgio, 2,7 m aukščio, 0,3 m pločio pamato konstrukcija, apie 6,65 m ilgio, 2,7 m aukščio, 0,3 m pločio pamato konstrukcija ir apie 5,0 m ilgio, 2,2 m aukščio, 0,3 m pločio pamato konstrukcija, galinė šiaurinės pastato dalies pamato konstrukcija paaukštinta 1 pamatų bloku (ilgis 7,90 m, plotis 0,3 m, aukštis 0,60 m). Tokiais veiksmais G. J. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 27 straipsnio 16 dalies 1 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

2.1. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad minimo žemės sklypo savininkas yra netik jis, o dar nemažiau, kaip 24 asmenys, kurie nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn. Teismas nemotyvuoja, kodėl tik jis vienas privalo būti traukiamas atsakomybėn ir kad žemės sklypo savininkai yra atsakingi be kaltės už trečiųjų asmenų padarytus nusižengimus, o jeigu atsakingi, kodėl ne subsidiariai, o išrinkti pagal teismo subjektyvią nuomonę.

2.2. Apelianto teigimu, teismas nurodė, kad jis pripažįstamas statytoju, kadangi yra nebaigto neypatingo statinio savininkas, tačiau nenurodė nei vieno teisės akto, kuriuo būtų preziumuojama, kad atsakingu dėl neteisėtos statybos asmeniu reikia laikyti statomo statinio savininką, nebuvo pateikta nei vieno įrodymo, kad jis, G. J., organizavo ar kitaip dalyvavo statybos darbuose. Tokiu būdu pažeidžiama nekaltumo prezumpcija bei teisės principas Onus probandi, kai įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris tvirtina, o ne tas, kuris neigia. Tokia nutartis prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 32 straipsnio 1 ir 2 dalims bei ANK 1, 7 straipsniams ir 32 straipsnio 2 daliai, nes varžo asmens konstitucines teises laisvai kilnotis ir prieštarauja teisingumo principui.

2.3. Apeliantas nurodo, kad pažeidžiama ANK 32 straipsnio 1 dalis, kuri visus įpareigoja administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną vykdyti griežtai laikantis teisėtumo. Teismas nesiremia įrodymu - administracinių teisės pažeidimo protokolu, kuris administracinių teisės pažeidimo byloje ir yra pagrindinis įrodymas bei vada dėl administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo bei nuobaudos skyrimo. Todėl darytina išvada, kad byloje nėra jokių teisėtai surinktų įrodymų, kurie patvirtintų administracinės teisės pažeidimą. Darytina išvada, kad nutartis nesiremia jokiais teisėtai surinktais įrodymais, todėl yra visiškai nepagrįsta.

3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos skyrius (toliau – Institucija) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

5. Apeliaciniame skunde G. J. nesutinka su jo nubaudimu, mano, jog administracinio nusižengimo teisena jam turėtų būti nutraukta. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog G. J. nubaustas nepagrįstai.

6. G. J. nubaustas pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį, numatančią atsakomybę už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Skundžiamame apylinkės teismo nutarime išsamiai aptartas nagrinėjamai situacijai aktualus teisinis reglamentavimas, priešingai nei teigia apeliantas, aiškiai nurodyta, kokių reikalavimų nesilaikymas inkriminuotas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Skundžiamu nutarimu buvo pripažinta, kad G. J., būdamas statytoju, neturėdamas nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), vykdo (tęsia) nebaigto statyti neypatingosios kategorijos gamybos, pramonės paskirties pastato statybos darbus (įrengtos naujos surenkamų betono blokų pamatų laikančios konstrukcijos).

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. apeliaciniame skunde teigia, kad žemės sklypo savininkas yra netik jis, o dar ne mažiau, kaip 24 asmenys, kurie nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn, teismas nurodė, kad jis pripažįstamas statytoju, kadangi yra nebaigto neypatingo statinio savininkas, tačiau nenurodė nei vieno teisės akto, kuriuo būtų preziumuojama, kad atsakingu dėl neteisėtos statybos asmeniu reikia laikyti statomo statinio savininką, nebuvo pateikta nei vieno įrodymo, kad jis, G. J., organizavo ar kitaip dalyvavo statybos darbuose. Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bei argumentavo, kad G. J. nagrinėjamu atveju yra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas ir apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti nutarimo argumentams.

8. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, apeliantas žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame yra savavališkai statomas statinys, valdo nuosavybės teise, taip pat savavališkai statomą neypatingosios kategorijos gamybos, pramonės paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini) valdo nuosavybės teise, todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kaip pažymėta ir skundžiamame nutarime, apeliantas yra laikytinas statytoju. Be to, Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ne kas kitas, o būtent statytojas turi turėti statybą leidžiantį dokumentą ir vykdyti kitas šiame įstatyme numatytas pareigas. Paminėtina ir tai, kad Statybos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad būtent statytojas už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir ANK nustatyta tvarka.

9. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį ir į atitinkamus faktinius duomenis, tokius kaip byloje esantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens raštai, skundai, prašymai įvairioms institucijoms, kurių turinys patvirtina, kad G. J. save reprezentuoja kaip statytoją, kuris aktyviai rūpinasi statybos procesu, siekdamas gauti naujus statybą leidžiančius dokumentus. 2021-01-14 teiktame paaiškinime Institucijai, G. J. nurodė, jog jis, siekdamas patikimiau apsaugoti statybvietę, 2020 m. lapkričio mėnesį domėjosi, ar reikia atlikti tam tikrus darbus statybvietėje (b. l. 72-73). G. J. pats asmeniškai dalyvavo statybos patikrinime, kurio metu institucijos pareigūnui patvirtino, kad 2020 m. lapkričio mėnesį jis pats vykdė statybos darbus pagal turimą kadastrinių matavimų bylą. Skundžiamame nutarime yra motyvuotai paneigta apelianto teikta bei jokiais bylos duomenimis nepagrįsta gynybinė versija apie tai, kad statybas neva atliko jo mirusi sesuo, apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su nutarimo motyvais. Byloje ištirtų įrodymų visuma G. J. leidžia identifikuoti kaip statytoją, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė įrodymu – administracinių tesisės pažeidimo protokolu, kuris administracinių teisės pažeidimo byloje ir yra pagrindinis įrodymas. Tokie argumentai atmestini. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

11. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas įvertino ištirtus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, nutarime jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutarime išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

12. Taigi, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, objektyviai įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę, išvadas išsamiai ir aiškiai motyvavo, nutarime jokių prieštaravimų nėra, priešingai, aptarta, kodėl remiamasi vienais, o ne kitais įrodymais, išanalizuotos ir paneigtos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinės versijos, bei kodėl vertinama, kad apeliantas padarė inkriminuotą nusižengimą. Tai, jog apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantas, nereiškia, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kaip tai bandoma įrodyti apeliaciniame skunde.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-05-06 nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-05-06 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.