Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2064-225/2017 pagal pareiškėjų S. M. ir J. M. pareiškimą dėl antstolio paskirto eksperto nušalinimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, antstolė I. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai S. M. ir J. M. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo antstolės 2017-07-25 patvarkymu skolininkų S. ir J. M. nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), įvertinti paskirtą ekspertą G. T. nušalinti nuo ekspertizės atlikimo.Nurodo, kad antstolės paskirtas ekspertas, AB SEB banko elektroninės svetainės duomenimis, yra įtrauktas į SEB banko rekomenduojamų turto vertintojų sąrašą, todėl esant abejonių dėl G. T. nešališkumo vykdomojoje byloje, kurioje AB SEB banko teritorinis skyrius yra išieškotojas, prašo antstolės paskirtą ekspertą nušalinti nuo ekspertizės atlikimo.

Antstolė I. G. 2017-07-31 patvarkyme dėl atsisakymo nušalinti ekspertą skolininkų prašymo netenkino ir pareiškimą dėl eksperto nušalinimo perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, jog vykdant vykdomąsias bylas Nr. 0051/15/00458 ir Nr. 0051/15/00458 2017-07-05, atsižvelgiant į skolininkų S. ir J. M. skundą dėl areštuoto nekilnojamojo turto įkainojimo, buvo priimtas patvarkymas Nr. S-06380, kuriame nurodyta, jog sumokėjus 270 Eur sumą pakartotinei ekspertizei atlikti bei nedelsiant sudarius sąlygas ekspertui apžiūrėti patalpas, bus paskirta pakartotinė ekspertizė, kurios vykdymas bus pavestas ekspertui G. T., įtrauktam į teismo ekspertų sąrašą, tvarkomą Teisingumo ministerijos. 2017-07-10 į antstolio sąskaitą buvo pervesta 270 Eur suma ir 2017-07-25 priimtas patvarkymas Nr. S-06977 dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), ekspertizę pavedant atlikti G. T.Su 2017-07-27 skolininkų pareiškimu dėl antstolio paskirto eksperto nušalinimo nesutinka, kadangi 2017-07-05 patvarkyme Nr. S-06380 dėl turto įkainojimo buvo nurodyta, jog sumokėjus reikiamą sumą, pakartotinę ekspertizę atlikti bus pavesta ekspertui G. T., skolininkai 270 Eur sumą pakartotinei ekspertizei atlikti sumokėjo 2017-07-10, patvarkyme nurodytai eksperto kandidatūrai neprieštaravo. Teikdami 2017-07-27 pareiškimą dėl eksperto nušalinimo kitos eksperto siūlomos kandidatūros nepateikė. G. T. į SEB banko sudarytą turto vertintojų, su kuriais AB SEB bankas yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį dėl turto vertinimo, sąrašą nėra įtrauktas, todėl mano, jog skolininkai vilkina procesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2017-08-09 nutartimi atmetė pareiškėjų S. M. ir J. M. pareiškimą dėl eksperto nušalinimo. Iš AB SEB banko viešai skelbiamos informacijos apie sudarytą banko rekomenduojamų turto vertintojų, su kuriais bankas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį dėl turto vertinimo, sąrašą matyti, jog G. T. tame sąraše nėra. Vien aplinkybė, jog UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamo turto jis yra įtrauktas į šį banko sudarytą sąrašą, o ekspertas G. T. yra UAB „OBER-HAUS“ Klaipėdos skyriaus turto vertintojas, neleidžia daryti išvados, jog ekspertas yra priklausomas nuo banko bei suinteresuotas atlikti turto vertinimą banko naudai. UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamo turto bei banko bendradarbiavimas turto vertinimo srityje yra viešai deklaruojamas, šiuo atveju tarp išieškotojos AB SEB banko ir paskirto eksperto nėra jokio tiesioginio tarnybinio ryšio.Ekspertas buvo parinktas antstolio sprendimu, o ne išieškotojo siūlymu ir tai taip pat šalina abejones dėl eksperto nešališkumo. Konstatavo, jog pareiškėjų prašymas nušalinti ekspertą yra nepagrįstas, todėl pareiškimą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas S. M. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2017-08-09 nutartį panaikinti – antstolės I. G. 2017-07-25 patvarkymu skolininkų S. ir J. M. nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), įvertinti paskirtą ekspertą G. T. nušalinti nuo šios ekspertizės atlikimo.Nurodo, kad reikalavimas nušalinti ekspertą buvo grindžiamas CPK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. iš esmės tuo, jog paskirtas ekspertas (eksperto įmonė) verslo santykiais yra tiesiogiai susijęs su išieškotoju, o tai ir sudaro teisinį pagrindą nušalinti ekspertą.Viešai deklaruojamas eksperto įmonės ir išieškotojo bendradarbiavimas turto vertinimo srityje sudaro pakankamą pagrindą tokį ekspertą šalinti, nes kyla pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo, taip pat leidžia abejoti ir teismo antstolio priimto patvarkymo pagrįstumu, nes duomenys apie UAB „OBER-HAUS“ ir AB SEB banko bendradarbiavimą skelbiami viešai ir teismo antstoliui turėjo būti žinomi sprendimo paskirti ekspertą priėmimo momentu, todėl antstolio paaiškinimai teismui apie tariamą vykdymo proceso vilkinimą taip pat yra nepagrįsti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja J. M. nesutinka su priimta teismo nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjų pareiškimą dėl eksperto nušalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, jog antstolės I. G. kontoroje yra vykdomoji byla Nr. 0051/15/00458 ir vykdomoji byla Nr. 0051/15/00459, užvestos pagal 2015-04-07 Šiaulių m. 4-ojo notarų biuro išduotus vykdomuosius įrašus Nr. GŠ-1950 ir Nr. GŠ-1953 dėl įkeisto turto, priklausančio S. M. ir J. M., priverstinio pardavimo, išieškant 78 136 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų bei 361 Eur notaro išlaidų išieškotojai AB SEB bankui. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis, atsižvelgdamas į 2017-06-30 skolininkų skundą dėl turto įvertinimo, skolininkams sumokėjus nurodytą sumą (270 Eur) dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, 2017-07-25 priėmė patvarkymą Nr. S-06977 ir paskyrė pakartotinę ekspertizę S. ir J. M. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavesta atlikti ekspertui G. T., įtrauktam į teismo ekspertų sąrašą (vykd. b. Nr. 0051/15/00459, 2 t., l. 208).

Pareiškėjai nurodo, kad antstolės paskirtas ekspertas, AB SEB banko elektroninės svetainės duomenimis, yra įtrauktas į SEB banko rekomenduojamų turto vertintojų sąrašą, esant abejonių dėl G. T. nešališkumo vykdomojoje byloje, kurioje AB SEB banko teritorinis skyrius yra išieškotojas, prašo antstolės papildomai ekspertizei atlikti paskirtą ekspertą nušalinti nuo ekspertizės atlikimo.

Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, antstolis, vykdydamas savo įstatymo nustatytas pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir, kilus abejonių dėl ekspertizės akto, privalo pasinaudoti įstatymo nustatyta teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimų dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010; kt.).

Tam, kad vertinamas turtas būtų įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyti atitinkami saugikliai. Teisės aktai nenustato antstolio pareigos, pavedant ekspertizę atlikti ekspertinei įstaigai, turinčiai reikiamą kvalifikaciją, vadovautis papildomais kriterijais ir (ar) metodikomis dėl skiriamos ekspertinės įstaigos nešališkumo, nesuinteresuotumo. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 18 straipsnį turto arba verslo vertinimo įmonė negali sudaryti turto arba verslo vertinimo sutarčių, jeigu: 1) užsakovas yra turto arba verslo vertinimo įmonės dalyvis ir (arba) valdymo ir priežiūros organų narys; 2) turto arba verslo vertinimo įmonė yra užsakovo dalyvė; 3) turto arba verslo vertinimo įmonės dalyvio arba valdymo ar kitų organų narys yra užsakovo, užsakovo valdymo organų nario sutuoktinis (sugyventinis) ar turto arba verslo vertinimo įmonės dalyvio arba valdymo ar kitų organų nariai yra susiję artimos giminystės arba svainystės ryšiais su užsakovu, užsakovo valdymo organų nariais; 4) turto arba verslo vertinimo įmonė yra vertinamo turto arba verslo savininkė (bendraturtė). CPK 67 straipsnyje taip pat yra išvardyti pagrindai, kuriems esant neleidžiama būti ekspertu civilinėje ar vykdomojoje byloje.

CPK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad ekspertas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog 2017-07-25 patvarkymu Nr. S-06977 paskirtas ekspertas G. T., įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, neturi reikiamos kvalifikacijos turto rinkos vertei nustatyti, kad būtų pažeisti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai ar būtų kitų CPK 65 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose ir CPK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų nušalinti ekspertą.

Apelianto atskirojo skundo motyvai dėl eksperto šališkumo yra paremti prielaidomis, nepagrįsti jokiais šią aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Abejoti turto vertintojo G. T. kompetencija ir įgaliojimais atlikti turto vertinimą nėra pagrindo, nes ekspertas privalo laikytis Teismo ekspertizės įstatymo, Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso reikalavimų ir kitų turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Teismo ekspertai ir teismo ekspertizės įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, Teismo ekspertizės įstatymu ir kitais įstatymais, teismo ekspertizių nuostatais ir kitais teisės aktais (Teismo ekspertizės įstatymo 2 straipsnis).

Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo ekspertas – asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Nurodytas įstatymas nustato reikalavimų, keliamų asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, sąrašą (5 straipsnis), teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarką (6 straipsnis), įrašymo ir išbraukimo iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo tvarką (8, 9 straipsniai). Teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnis nustato, kad procesines teismo eksperto pareigas nustato proceso įstatymai (1 d.). Teismo ekspertas privalo: 1) teismo ekspertizes ir kitus ekspertinius tyrimus atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais; 2) atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis; 3) garantuoti išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą; 4) saugoti tyrimui pateiktus objektus. Už jų praradimą ar sugadinimą teismo ekspertas atsako įstatymų nustatyta tvarka; 5) saugoti valstybės, tarnybos, komercines ir profesines paslaptis, neskelbti ekspertinių tyrimų duomenų be ekspertinį tyrimą paskyrusio teismo ar teisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno arba užsakiusio fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ir jų padalinių leidimo. Teismo ekspertizės įstatymo 13 straipsnis nustato, kad atlikdamas teismo ekspertizę, ekspertas yra nepriklausomas. Savo išvadas jis teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais. Ekspertas, prieš įrašant jį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, privalo prisiekti (10 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, aplinkybė, jog turto vertintojas užsiima ir kita ūkine komercine, švietėjiška ir pan. veikla, bendradarbiauja su komerciniais bankais, nėra pagrindas išvadai, jog turto vertinimas bus atliktas neobjektyviai, šališkai. Pažymėtina, jog Konstitucija garantuoja asmenims ūkinės veiklos laisvę (Konstitucijos 46 straipsnis), o banko pasitikėjimo ir bendradarbiavimo su tam tikromis ekspertizėmis įstaigomis faktas yra tų ekspertų profesionalumo, kompetencijos įrodymas, tačiau neįrodo ekspertinės įstaigos suinteresuotumo atlikti turto vertinimą banko naudai.

Nustatyta, kad ekspertą 2017-07-25 patvarkymu Nr. S-06977 skolininkų turto vertei nustatyti parinko antstolis, o ne išieškotoja AB SEB bankas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad turto vertintojas yra šališkas. Bankas, kaip kredito įstaiga, kurios naudai įkeičiamas skolininkų turtas, turi pareigą bendradarbiauti su turto vertintojais, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas, kurios Klaipėdos skyriuje turto vertintoju dirba G. T., yra suinteresuota atlikti turto vertinimą banko naudai. Pažymėtina, jog banko (išieškotojo) tikslas – gauti visą ar kuo didesnę reikalavimo sumą, todėl bankas yra suinteresuotas, jog turtas būtų realizuotas už aukščiausią kainą. Tokį pat tikslą turi ir skolininkai.

Vykdymo proceso normos sudaro galimybę skolininkui, abejojančiam atlikto turto vertinimo išvados pagrįstumu, pareikšti motyvuotus prieštaravimus, prašyti skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, įgyvendinti kitas vykdymo proceso šalims suteiktas teises ir pareigas (CPK 643 straipsnis, 644 straipsnis, 682 straipsnio 2 dalis). Be to, pažymėtina ir tai, jog turto įkainojimas nereiškia, kad būtent už tokią kainą šis turtas bus realizuotas varžytynėse. Objektyvi turto rinkos vertė gali būti nustatyta varžytynių metu, pareiškėjas taip pat turi teisę CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka pats pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų pareiškimą dėl eksperto nušalinimo, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.