Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-14 · Byla Nr. ATP-626-478/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-14
Bylos Nr.
ATP-626-478/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-626-478/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02402-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 79.1.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 14 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarimo I. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarimu I. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 900 Eur (devynių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 4 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Fiat Bravo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai bus saugu ir atsitrenkė į kitą už jo stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintas vienas automobilis. Vairuotojas nepranešė policijai apie eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu automobilis buvo eksploatuojamas neapdraustas privalomuoju valdytojų ir vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais I. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222, 226 punktų reikalavimus.

I. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarimo dalį dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, rėmėsi vien tik E. J. parodymais, kuri yra suinteresuota šios bylos baigtimi. I. P. nesutinka, kad, sukėlęs eismo įvykį, iš jo pasišalino, suprasdamas savo elgesio neteisėtumą. Jis įvykio metu norėjo išvažiuoti iš aikštelės atbuline eiga, tačiau jam trukdė automobilio „VW Passat“ vairuotoja, kurią jis keletą kartų įspėjo garsiniu signalu, tačiau ir po šių signalų „VW Passat“ vairuotoja nesiėmė veiksmų, kad patrauktų savo automobilį. Truputį pavažiavęs atbuline eiga, jis labai nežymiai atsirėmė į E. J. vairuojamą automobilį. Tuomet iš karto išlipo iš savo automobilio ir apžiūrėjo, ar nėra apgadinimų. E. J. taip pat išlipo iš savo automobilio ir pradėjo jam šaukdama grasinti, kad dabar už viską jis atsiims. Kadangi apeliantas jokių abiejų transporto priemonių apgadinimų nepastebėjo, nematė prasmės kviesti policiją, pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau E. J. atsisakė tai padaryti. Tuomet jis išvažiavo iš eismo įvykio vietos, nes manė, jog E. J. grasina jam tik iš pykčio.

Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į taksisto A. U., mačiusio kilusį incidentą, parodymus. Be to, ir pateiktame vaizdo įraše nėra užfiksuota jokio kontakto su automobiliu „VW Passat“. Jo vairuotas automobilis jokių defektų nepatyrė, tai užfiksuota transporto priemonės apžiūros akte, taip pat matyti iš byloje esančių fotonuotraukų. Apelianto nuomone, E. J. automobilis galėjo turėti nežymų kontaktą visiškai su kitu automobiliu, o jis yra apkaltintas E. J. siekiant sau naudos. Apylinkės teismas neteisingai vertino jo teismo posėdžio metu duotus parodymus, kadangi jis neprisipažino, jog apgadino E. J. automobilį. Apelianto teigimu, jis tik patvirtino, kad nurodytu laiku buvo įvykio vietoje ir jo automobilis atsirėmė į kitą automobilį. Kadangi jokios žalos jis nepadarė, todėl nebuvo tikslo ir tyčia pasišalinti iš įvykio vietos.

I. P. skunde pažymi, kad dirba pagal verslo liudijimą, jo vykdoma veikla yra susijusi su transporto priemonių remontu ir naudotų automobilių detalių paieška, todėl transporto priemonė jam reikalinga tiesioginiame jo darbe. Apylinkės teismo paskirta nuobauda neatitinka proporcingumo reikalavimų, yra per griežta. Šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo I. P. apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skundžiamu nutarimu I. P. nubaustas dėl eismo įvykio sukėlimo, nulėmusio turto sugadinimą, bei pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kai jo vairuota transporto priemonė nebuvo apdrausta valdytojų ir savininkų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Apeliantas ginčija savo kaltės įrodytumą dėl dviejų jam inkriminuotų pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, todėl skundžiamas nutarimas patikrinamas apeliacinio skundo ribose.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus - išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi neaiškumai, prieštaravimai.

Į teismo posėdį, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – I. P. bei liudytoja E. J.. Duomenų, kad į posėdį būtų kviesti kiti eismo įvykyje dalyvavę ar jį tiesiogiai stebėję asmenys, teikę policijos pareigūnams paaiškinimus, taip pat į įvykio vietą atvykę patruliai, surašę tarnybinį pranešimą bei sudarę eismo įvykio vietos schemą, bylos medžiagoje nėra. Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu apsiribojo tik rašytinių įrodymų formaliu išvardijimu, be to, skundžiamame nutarime šie rašytiniai įrodymai taip pat nėra išsamiai aptarti bei teisiškai įvertinti.

Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad toks įrodymų vertinimas negali būti pripažintas visapusišku, teisėtu ir pagrįstu, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai yra prieštaringi, nuosekliai neatskleidžiantys ginčijamo įvykio eigos bei kilusių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas nepašalino byloje esančių neaiškumų, prieštaravimų, todėl negalėjo priimti pagrįsto sprendimo.

Byloje esančioje eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 3) nustatyta, kad E. J. automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryti šie apgadinimai: apgadintos priekinio bamperio apdailos grotelės bei padaryti įvairūs priekinės automobilio dalies nubrozdinimai. Tuo tarpu transporto priemonės techninės apžiūros akte (b. l. 9) konstatuota, kad automobilis „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra apgadintas. Be to, pateikta tik tikėtina išvada, jog minėtas automobilis galėjo dalyvauti 2015 m. gruodžio 4 d. eismo įvykyje, kurio metu įvyko itin nežymus kontaktas su kitu automobiliu. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 10-16) yra prastos kokybės, fotografuota tamsiu paros metu, todėl vizualiai nustatyti, kokie konkrečiai apgadinimai automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryti ir ar iš viso buvo padaryti, nėra galimybės. Tuo pačiu pažymėtina, jog byloje esantis vaizdo įrašas (b. l. 37) taip pat nėra informatyvus, jis nei patvirtina, nei paneigia I. P. kaltę. E. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog draudimo bendrovė nustatė, kad dėl jos automobilio apgadinimo padaryta 290 Eur žala, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų apylinkės teismui nepateikė. Dėl šio fakto nustatymo nesikreipta į draudimo bendrovę, siekiant išsireikalauti dokumentus, susijusius su ginčijamu įvykiu. Todėl daroma išvada, kad nėra tiksliai nustatyta, ar buvo E. J. realiai padaryta turtinė žala.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali pripažinti asmenį padarius administracinius teisės pažeidimus tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra patvirtinti asmenį kaltinantys įrodymai bei pašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vien tik byloje esantys rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, nekaltumo prezumpcijos principą bei procesines garantijas. I. P. administracinių teisės pažeidimų bylų procese negalėjo užduoti klausimų kaltinimo liudytojams, kurių parodymų (paaiškinimų) pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą.

Byloje esančiame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog įvykį matė liudytojas S. L.. Tarnybiniame pranešime nurodyti minėto asmens kontaktiniai duomenys, tačiau šis asmuo į teismo posėdį nebuvo kviestas. Taip pat teismo posėdyje nedalyvavo paaiškinimus apie eismo įvykį teikę A. U. ir K. V.. Pažymėtina, jog šių asmenų paaiškinimai skiriasi nuo E. J. parodymų, taigi, byloje esančių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas nepašalino. Apylinkės teismas taip pat neįvertino I. P. teiginių, jog jam inkriminuotas atsitrenkimas į už jo stovintį automobilį buvo tik privažiavimas, nesukėlęs įstatyme numatytų ir reikalaujamų padarinių.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, tirdamas ir nagrinėdamas šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes. Apygardos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui dėl I. P. pateiktos įvykio versijos bei jo kaltės, dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų šioje nutartyje plačiau nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė