- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-18
- Bylos Nr.
- A-525-2375-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Stasys Gudynas
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Atsakovas
- Širvintų rajono savivaldybės tarybos, Širvintų rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Algirdas Cegelis, Paulius Bružas
- Kategorijos
- 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Širvintų rajono savivaldybės tarybos ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Z. skundą atsakovams Širvintų rajono savivaldybės administracijai ir Širvintų rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. Z. skundu (b.l. 4–7), kurį patikslino (b.l. 59–60), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Širvintų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 1-134 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorių nuosavybės teisių į V. Č. 1,2585 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) atkūrimui per 1 mėnesį suformuoti žemės sklypus Nr. 16 (plotas 0,337 ha) ir Nr. 14 (plotas 0,266 ha), kurie patvirtinti Tarybos 2006 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-55, suformuoti žemės sklypą Nr. 14 (plotas 0,2127 ha), kuris patvirtintas Tarybos 2005 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 56, taip pat suformuoti žemės sklypus, grąžintinus natūra likusiam 0,4428 ha plotui, per 1 mėnesį organizuoti jų kadastrinius matavimus, atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtus žemės sklypų planus ir pateikti šiuos dokumentus Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui.
Nurodė, kad jos tėvas V. Č. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 18 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Prašymas atkurti nuosavybės teises pateiktas paties V. Č., po jo mirties pareiškėja, kaip jo turto ir teisių paveldėtoja išreiškė valią realizuoti jam priklausančios žemės nuosavybės teisių atkūrimą, o tokia jos teisė pripažinta ir 2007 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-136 V. Č. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 0,6343 ha žemės grąžinant natūra, o 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-148 atkurtos nuosavybės teisės į 1,4363 ha žemės. 2007 spalio mėnesį Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) pateikė išvadą dėl žemės, miško ir vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (0,50 ha plotui). Nurodė, kad jos pretenduojamoje atkurti nuosavybės teises žemėje 2006 m. kovo 28 d. Tarybos sprendimu Nr. 1-55 patvirtinti sklypai Nr. 16 (0,337 ha) ir Nr. 17 (0,266 ha) ir 2005 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 56 sklypas Nr. 14 (0,2127 ha), tačiau ginčijamu Sprendimu minėti sprendimai panaikinti. Remdamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, faktu, kad Sprendime nenurodytas jo faktinis pagrindas, tuo, kad į Sprendimo priėmimą pareiškėja nebuvo pakviesta ir apie jį nieko nežinojo, nebuvo atliktas administracinės procedūros sustabdymas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 27 str.), mano, kad Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatyme nustatytas procedūras ir principus. Pabrėžė, jog Sprendimas yra piktnaudžiavimo valdžia pavyzdys, eilinis vilkinimas, tokiu būdu pažeidžiami jos teisėti interesai ir lūkesčiai. Atkuriant nuosavybės teises į miestuose esančią žemę, apskrities viršininkas negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kol savivaldybės institucijos neatliks Tvarkos 106 punkte nurodytų darbų ir nepateiks žemėtvarkos skyriui atitinkamų dokumentų. Vilniaus AVA Širvintų žemėtvarkos skyrius įstatymų reikalaujamą medžiagą nuosavybės teisių atkūrimui Administracijos direktoriui pateikė 2003 metais, tačiau iki nagrinėjimo momento Administracija neatlieka visų savo pareigų ir tokiu būdu užkerta kelią pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimui.
Atsiliepimas
Atsakovas Taryba atsiliepimu į skundą (b.l. 31–33) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Remdamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 11 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad 2005 m. vasario 22 d. Tarybos sprendimas Nr. 56 panaikintas nesant galimybės ginčijamo sklypo grąžinti, nes tai nėra laisva žemė, joje yra valstybei priklausantis turtas: asfalto danga, gatvių apšvietimo stulpai, lietaus kanalizacijos įrenginys. Pažymėjo, kad Tarybos 2006 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 1-55 2 punktas pripažintas netekusiu galios nesant galimybės sklypo grąžinti, nes jame taip pat yra valstybei priklausančio turto – nutiesta daug požeminių inžinerinių komunikacijų, kurios reikalingos miesto infrastruktūrai plėsti. Nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad į sprendimo priėmimo procesą ji nebuvo pakviesta, apie jį nežinojo ir taip buvo pažeistos jos teisės, numatytos Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnyje, nes Tarybos posėdžiai yra atviri, jų darbotvarkės skelbiamos spaudoje, o pareiškėja netinkamai taikė minėtą įstatymo straipsnį, nes jis reglamentuoja asmens teises ir pareigas, susijusias su administracine procedūra, o ne su administracinio akto priėmimu.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepimu į skundą (b.l. 36-38) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad sutinka su Tarybos pateiktais argumentais, susijusiais su reikalavimu dėl Sprendimo panaikinimo. Pažymėjo, kad pareiškėjos motyvai dėl Administracijos neveikimo, vilkinimo grąžinti žemę natūra yra nepagrįsti. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalimi, tuo, kad pareiškėja nurodė, jog Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius reikiamą medžiagą Administracijos direktoriui pateikė dar 2003 metais, pabrėžė, kad pareiškėja nesilaiko skundų padavimo administraciniam teismui terminų. Pažymėjo, kad sklypo Nr. 16 kadastriniai matavimai yra atlikti, sklypo planas suderintas su reikiamomis institucijomis, tačiau su nustatyto sklypo duomenimis pareiškėja nesutinka, sklypo Nr. 14 kadastriniai matavimai taip pat yra atlikti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVA atsiliepimu į skundą (b.l. 29–30) nurodė, kad Sprendimu Taryba pagrįstai žemės sklypą Nr. 14 pripažino nelaisvu, nes jame yra savivaldybės turtas, o kitas žemės sklypas (Nr. 17) yra laisvas ir visuomenės poreikiams nenaudojamas. Pabrėžė, kad Administracija nevilkino jai pagal kompetenciją priklausančių atlikti darbų, numatytų Tvarkos 106 punkte.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu (b.l. 74–79) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2007 09 25 sprendimą Nr. 1-134, įpareigojo Administracijos direktorių įstatymo nustatytais terminais suformuoti žemės sklypą Nr. 17 (plotas 0,266 ha), kuris patvirtintas Tarybos 2006 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-55; įpareigojo Administracijos direktorių įstatymo nustatytais terminais suformuoti žemės sklypą Nr. 14 (plotas 0,2127 ha), kuris patvirtintas Tarybos 2005 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 56; įpareigojo Administracijos direktorių įstatymo nustatytais terminais suformuoti žemės sklypus, grąžintinus natūra, likusiam 0,4428 ha plotui, organizuoti jų kadastrinius matavimus, atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtus žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymus dėl žemės servitutų ir pateikti šiuos dokumentus Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui; kitoje dalyje skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, siekiant įgyvendinti vienodos praktikos formavimo tikslą, būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis: 2005 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10 – 1682/2005 ir 2004 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7 – 276/2004. Rėmėsi ABTĮ 48 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėja paveldėto turto sutarties (2002-10-17) pagrindu įgijo V. Č. nuosavybės teisių atkūrimo reikalavimo teisę į 1,7585 ha žemės. Atsižvelgdamas į Tvarkos 106 punktą, faktą, jog atsakovai neginčija, kad 2003 m. rugpjūčio 8 d. Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius raštu Nr. S-484 kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybę, prašydamas suformuoti natūra grąžintinus žemės sklypus, teismo posėdyje atsakovų atstovės pateiktus paaiškinimus, padarė išvadą, jog akivaizdu, kad nebuvo laikomasi procedūrų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir nepagrįstai užkirstas kelias vykdyti nuosavybės teisių į žemę (0,4428 ha) atkūrimą. Vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 30 punktu, 11 straipsnio 2 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, faktu, kad Sprendime nenurodomi ankstesni sprendimai, jų punktų negaliojimo motyvai, priežastys, objektyvus pagrindas, paremtas teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl konstatavo, kad Sprendimas neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų, todėl naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Remdamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovų pateiktais atsiliepimais ir jų atstovės posėdyje pateiktais apaiškinimais dėl sklypo Nr. 14, faktu, kad bylos nagrinėjimo metu galiojančiame įstatymų nustatyta tvarka patvirtintame detaliajame plane sklypo Nr. 14 paskirtis yra komercinė, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu, pabrėžė, kad byloje nėra objektyvų įrodymų, pagrindžiančių atsakovų teiginius, jog šalia sklypo Nr. 14 yra autobusų stotis ir, kadangi transporto paslaugos yra viešos, tokiam sklypui yra visuomenės poreikis. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 18 d. nutartį, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, faktą, kad dėl žemės sklypo Nr. 17 svarbos vietos bendruomenei Taryba sprendimo nėra priėmusi, tokia svarba neakcentuojama ir Sprendime, padarė išvadą, kad, nesant savivaldybės tarybos sprendimo dėl sklypo priskyrimo infrastruktūros objektams ar bendroms gyventojų reikmėms bei savivaldybių funkcijoms reikalingų komunalinio ūkio tikslams skirtų objektų ir sklypui (Nr. 17) esant laisvam, atsakovas įpareigotinas organizuoti sklypo kadastrinius matavimus ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad Administracija per teismo posėdį patvirtino, jog žemės sklypas Nr. 16 bus grąžintas natūra, pareiškėja nepateikė argumentų, kodėl atsakovų sprendimai ar veiksmai, susiję su minėto sklypo grąžinimu yra neteisėti ar nepagrįsti, sklypas yra suformuotas, todėl pareiškėjos reikalavimą suformuoti žemės sklypą Nr. 16 atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Atsakovai Taryba ir Administracija apeliaciniu skundu (b.l. 85–88) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimai į skundą pirmosios instancijos teismui, taip pat nurodomi tokie motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Nesutinka su teismo išvada, kad Sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Nurodo, jog buvo laikomas Tarybos sprendimų priėmimo procedūros, Sprendimo projektas apsvarstytas Tarybos Biudžeto ir finansų komiteto, Žemės ūkio ir aplinkos apsaugos komiteto, Investicijų ir vietinio ūkio komiteto, aptartos Sprendimo priėmimo priežastys ir posėdyje konstatuota, kad ankstesnės kadencijos Taryba, priimdama sprendimus (2005-02-22 Nr. 56 ir 2006-03-28 Nr. 55) neatsižvelgė į tai, kad tokiose teritorijose yra valstybei priklausantis turtas, todėl nuspręsta žemės sklypų negrąžinti ir teikti Tarybai Sprendimą, kuriame pagal Širvintų rajono savivaldybėje susiklosčiusią praktiką pateikiama tik nutariamoji Sprendimo dalis, o visi motyvai ir aplinkybės pateikiami papildomoje medžiagoje.
2. Pažymi, kad sklypas Nr. 14 Tarybos sprendimu patvirtintas kaip laisvas ir neužstatytas, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes. Nurodo, kad dar 1997 m. liepos 23 d. Širvintų rajono valdybos sprendimu Nr. 147 pastatai ir kiemo įrenginiai (šiuo metu yra sklype Nr. 14) buvo perduoti savivaldybės specialiosios paskirties UAB Širvintų autobusų parkas, šiai bendrovei taip pat išnuomotas 0,5970 ha žemės sklypas Širvintų mieste (į jį patenka ir sklypas Nr. 14), o visa tai buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
3. Pabrėžia, jog atsiliepime nurodė, kad sklypas Nr. 17 reikalingas savivaldybės poreikiams, nes randasi šalia turgaus aikštės, jame numatoma išplėsti turgaus teritoriją, taip pat jame yra savivaldybei priklausančio požeminės inžinerinės komunikacijos, ir nesutinka su teismo išvada, kad Taryba nėra priėmusi sprendimo dėl sklypo svarbos bendruomenei. Nurodo, kad Širvintų miesto teritorijoje esantis turgus, nors savo turiniu yra komercinis objektas, paskirtimi yra visuomeninio poreikio paskirties objektas, jame prekybos vietas turi virš 30 verslininkų, sukuriančių darbo vietas, turgus tenkina vietos gyventojų poreikius, todėl savivaldybė skiria dėmesį tokiam objektui.
4. Nurodo, kad pagal Tvarkos 106 punktą, pareiškėja gali atgauti natūra likusią negrąžintos žemės dalį – 0,4428 ha tuose suformuotuose žemės sklypuose, kuriuos, kaip grąžintinus Širvintų mieste, pateiks Širvintų rajono savivaldybė Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Remdamasis ABTĮ 81 straipsniu ir 57 straipsnio 4 dalimi, pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, kad atsakovai nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių jų teiginius, tačiau nepareikalavo pateikti tokius papildomus įrodymus, todėl teismas padarė klaidingas išvadas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 93–96) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš dalies tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nesutinka su atsakovų argumentu, jog motyvai ir aplinkybės Sprendime pagal nusistovėjusią praktiką nebuvo nurodyti, nes jie pateikiami papildomoje medžiagoje. Nurodo, kad toks teiginys nepagrįstas, byloje nėra pateikta jį pagrindžiančių įrodymų. Pažymi, jog pateiktas Tarybos Biudžeto ir finansų komiteto, Žemės ūkio ir aplinkos apsaugos komiteto, Investicijų ir vietinio ūkio komiteto 2007 m. rugsėjo 20 d. posėdžio protokolas nepatvirtina, jog buvo nustatyta ir įvardinta, kad sprendimais (Nr. 56 ir Nr. 1-55) patvirtintuose laisvuose ir neužstatytuose žemės sklypuose yra valstybei priklausantis turtas, nepateikta ir kita papildoma medžiaga.
2. Pirmosios instancijos teisme apeliantai nenurodė, kad sklype Nr. 14 yra SP UAB „Širvintų autobusų parkas“ priklausantys pastatai, todėl teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus ir nagrinėti aplinkybes, kurios atsakovų nebuvo nurodytos ir įrodinėjamos pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 130 str.). Pažymi, kad, net ir tuo atveju, jeigu teismas nelaikytų tokių aplinkybių naujomis, apeliantai vis tiek nepateikė teismui tinkamų įrodymų, kad sklype Nr. 14 yra valstybei priklausantis turtas. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu pateiktas Širvintų rajono valdybos 1997 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. 147, VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas apie žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nepatvirtina aplinkybių, kad nurodyti statiniai yra žemės sklype Nr. 14 ir kad išnuomotas 0,5970 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į nurodytą plotą. Pabrėžia, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje neįtvirtintas principas, kad išnuomota laisva ir neužstatyta žemė yra valstybės išperkama.
3. Pažymi, kad byloje nėra pateiktas Tarybos 2003 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 34, todėl juo negali būti grindžiami apeliantų argumentai (ABTĮ 86 str.). Pabrėžia, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nenumato, kad komercinės paskirties objektai yra svarbūs visuomeninės paskirties objektai ir priskiriami valstybės išperkamai žemei.
Žemesnės instancijos teismas
4. Atsižvelgdama į tai, jog apeliantai iki šio momento teismui nepateikė įrodymų apie pareiškėjos pretenduojamuose atkurti žemės sklypuose esantį ir įregistruotą valstybei priklausantį turtą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra duomenų apie žemės sklype Nr. 14 įregistruotą valstybei priklausantį turtą bei nepateikė įrodymų, kad ginčo sklypui yra visuomenės poreikis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalies nuostatas trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis laikomi asmenys, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Atsakovo paaiškinimai tvirtina, kad ginčo žemės sklypas Nr. 14 (0,2127 ha ploto) patenka į 0,5970 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris 1998 09 07 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2524-89 buvo išnuomotas UAB „Širvintų autobusų parkas“. Atsakovai taip pat nurodo, kad išnuomotame žemės sklype yra statinių ir įrenginių, kurie naudojimui buvo perduoti UAB „Širvintų autobusų parkas“.
Kolegija vertina, kad pirmos instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas iš esmės vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo veiksmus į žemę, kuri išnuomota UAB „Širvintų autobusų parkas“ ir kurioje yra šiai įmonei priklausančių statinių ir įrenginių, gali turėti įtakos šios įmonės teisėms ir pareigoms, todėl teismas, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatomis, privalėjo UAB „Širvintų autobusų parkas“ įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotoju asmeniu. Neatlikęs šio procesinio veiksmo teismas sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, kas vertintina kaip ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Vienas iš byloje nagrinėjamų esminių klausimų yra tai ar žemės sklypai, į kuriuos pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėja, yra laisvi ir neužstatyti. Atsakovai nurodo, kad sklypuose Nr. 14 ir Nr. 17 yra savivaldybei priklausančių statinių ir įrenginių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, kad sklype Nr. 14 esantys statiniai ir įrenginiai yra perduoti UAB „Širvintų autobusų parkas“, taip pat nurodo, kad šiems sklypams egzistuoja visuomenės poreikis. Statinių bei įrenginių būvimo ginčo žemės sklype faktas bei aiškiai išreikštas visuomeninis poreikis yra esminiai aspektai sprendžiant ar žemės sklypas yra laisvas ir ar jis nepatenka į valstybės išperkamos žemės kategoriją (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnis). Todėl šios aplinkybės turi būti išnagrinėjamos pilnai ir visapusiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai nepateikė jokių savo teiginius apie statinių bei įrenginių buvimo faktą patvirtinančių įrodymų. Tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymas, šio įstatymo 10 bei 57 straipsniai, administraciniame procese įtvirtina aktyvią administracinio teismo poziciją bei įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), o prireikus duoti pasiūlymus proceso šalims pateikti papildomus įrodymus arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus įrodymus (ABTĮ 57 str. 4 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog byloje reikalingi papildomi konkretūs dokumentai bei duomenys, privalėjo pasiūlyti atsakovo atstovui juos pateikti arba pats juos išreikalauti. Be to byloje yra pateiktos grafinės ištraukos iš Širvintų miesto bendrojo plano bei dalies miesto teritorijos detalaus plano (patvirtinto Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2003 04 24 sprendimu Nr. 33), kurios patvirtina, jog ginčo teritorija yra suplanuota šiais abiem planais. Bendrasis, o ypač detalusis planai yra tokie teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose turi atsispindėti visuomenės poreikis konkrečiam žemės sklypui ar tokio poreikio nebuvimas. Kadangi teismui buvo pateiktos tik planų grafinės dalies ištraukos, kuriuose praktiškai nėra jokios informacijos apie visuomenės poreikį ginčo sklypams, ar tokio poreikio nebuvimą, teismas turėjo imtis priemonių išreikalauti šiuos planus pilna apimtimi ir įvertinti juose esančią informaciją ginčui aktualiu aspektu.
Išdėstytų argumentų pagrindu kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, be to neišsiaiškino visų objektyviam sprendimui priimti būtinų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, nes visoms bylos aplinkybėms išsiaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų.
Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 142 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.