- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- 1-224-743/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47888-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
išnagrinėjo baudžiamąją byla, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017 m. rugsėjo 16 d. apie 22 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimą giminaitį, šeimos narį – kartu gyvenantį sūnų Ž. J., kuriam kilusio žodinio konflikto metu sudavė vieną smūgį ranka į dešinę akį ir sugriebęs už kaklo smaugė, tuo nukentėjusiajam Ž. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir odos įbrėžimų kaklo kairėje pusėje.
Kaltinimas pagrįstas byloje surinktais įrodymais.
Kaltinamojo R. J. parodymais (b. l. 78–80, 88–90), kuriuose savo kaltę jis pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su žmona V. J. ir vaikais. 2017 m. rugsėjo 16 d. su žmona, sūnumi R. J. ir dukra S. J. padėjo kaimynui kasti bulves. Baigus kasti kaimynas pavaišino alkoholiu. Grįždamas namo dar nusipirko alaus. Grįžęs į namus atliko ūkio darbus ir su sūnumi R. gėrė alų. Po kurio laiko neblaivus namo grįžo sūnus Ž. J., kuris, jei gerai pamena, su jais taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Visi jau buvo neblaivūs, todėl kas nutiko ir kodėl pradėjo konfliktuoti su sūnumi Ž., pasakyti negali, nes dėl girtumo įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Pamena, jog Ž. priekaištavo, jog jis vienas dirba ir uždirba pinigus, jam tokie jo žodžiai galėjo nepatikti ir dėl to jis galėjo su juo sukonfliktuoti. Pamena, jog būnant gyvenamojo namo kambaryje, apie 22 val. tarp jo ir sūnaus Ž. kilusio žodinio konflikto metu jis, būdamas neblaivus, nesusivaldė ir sudavė Ž. vieną smūgį ranka į veidą, pataikė į akį. Į kurią akį pataikė, ar smūgį sudavė delnu ar kumščiu, nepamena. Po to jis ranka sugriebė Ž. už kaklo, tačiau jo pasmaugti ar kažkaip sunkiai sužaloti nesiekė ir to padaryti nenorėjo. Pamena, jog po to jis su Ž. buvo išėję į lauką, tačiau ką ten veikė, nepamena. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino. Sutinka, kad sužalojimus, kurie buvo nustatyti Ž., t. y. kraujosruvą dešinės akies vokuose ir odos įbrėžimus kaklo srityje, padarė jis. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta visiškai. Taip pasielgė todėl, jog buvo neblaivus, blaivus taip tikrai nebūtų pasielgęs, išgertas alkoholis jo veiksmams įtakos turėjo. Supranta, jog tokiais savo veiksmais Ž. sukėlė fizinį skausmą bei jį sužalojo. Jam yra nustatytas 55 procentų darbingumas, tačiau tai nėra susiję su fiziniais trūkumais, todėl jis dirbti gali. Taip pat jam nustatytas priklausomybės sindromas, kadangi buvo gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį. Šiuo metu taip pat vartoja vaistus, kurie mažina potraukį alkoholio vartojimui, todėl sutinka, kad būtų paskirtas priverstinis gydymas dėl alkoholizmo.
Protokolu–pareiškimu ir nukentėjusiojo Ž. J. parodymais (b. l. 1, 27–28, 32–34), iš kurių matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais. 2017 m. rugsėjo 16 d. vakare į namus grįžo neblaivus. Namuose tuo metu buvo jo mama V. J., tėvas R. J. bei brolis R. J.. Jei gerai pamena, tėvas ir brolis gėrė alų. Jis taip pat su jais gėrė alų. Po kurio laiko, apie 22 val. namuose tarp jo ir tėvo R. J. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas pasakyti negali, nes neatsimena dėl girtumo. Abu su tėvu buvo neblaivūs. Berods, jis pradėjo tėvui priekaištauti, kad tik jis vienas šiuose namuose dirba. Tėvui tai nepatiko, jis atsistojo ir stovėdamas priešais jį rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veido sritį, pataikė į dešinę akį, po ko jis iškart pajautė skausmą akies srityje, po to sugriebęs rankomis už kaklo pradėjo smaugt, ir, jei gerai pamena, abu nukrito ant žemės. Jis ištrūko ir išbėgo į lauką, o po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Kas iškvietė policijos pareigūnas pasakyti negali, nes nepamena. Policijos pareigūnai jį nuvežė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur gydytojas jam nustatė dešinio poakio kraujosruvą ir kaklo kairės pusės odos įbrėžimus. Daugiau pas medikus nesikreipė ir niekur nesigydė. Civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš. Tėvas jo atsiprašė, jis jam atleido, su juo susitaikė. Tėvas jam sakė, jog taip pasielgė todėl, kad būdamas neblaivus jautriai ir skubotai sureagavo į jo pasakytus žodžius, todėl nesusivaldė ir sudavė jam smūgį.
Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 15–20), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 951/2017 (06) (b. l. 40), iš kurios matyti, kad Ž. J. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose bei odos įbrėžimai kaklo kairėje pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekmėje, suduodant smūgius ranka bei sugriebiant ranka už kaklo. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija (b. l. 53–56), iš kurios matyti, kad 2017 m. rugsėjo 17 d. 00.41 val. R. J. nustatytas 1,96 promilės neblaivumas, Ž. J. 00.48 val. nustatytas 1,79 promilės neblaivumas.
Liudytojos V. J. parodymais (b. l. 45–47), iš kurių matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su vyru R. J. ir vaikais. 2017 m. rugsėjo 16 d. su vyru, sūnumi R. J. ir dukra S. J. padėjo kaimynui kasti bulves. Iš kaimyno grįžo apie 15 val. Vyras parduotuvėje nusipirko alaus, kurį grįžęs namo gėrė kartu su sūnumi R. Po kurio laiko taip pat iš bulviakasio namo grįžo kitas sūnus Ž. J., kuris buvo neblaivus. Vyras ir abu sūnūs kambaryje gėrė alų. Apie 22 val. tarp jos vyro ir sūnaus Ž. kilo žodinis konfliktas, kadangi abu buvo neblaivūs. Dėl ko jie pradėjo konfliktuoti, pasakyti negali, nes negirdėjo. Tik girdėjo, jog Ž. pradėjo tėvui priekaištauti, sakė, kad jis šiuo metu vienas dirba, o niekas nedirba, ir jis neduos tėvui pinigų. Matė, kaip Žydrūnas atsistojo ir priėjęs prie tėvo pradėjo su juo ginčytis, tada atsistojo tėvas ir sudavė smūgį Ž. į galvos sritį, jie abu nukrito ant žemės. Tada ji išėjo iš kambario ir nuėjusi į kitą kambarį atsigulė, kas vyko toliau pasakyti negali, nes nematė. Po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai. Tada pamatė, kad ant Ž. dešinės akies yra kraujosruva, kurios iki tol nebuvo. Sūnus pasakė, jog sužalojimus jam padarė tėvas.
Liudytojo R. J. parodymais (b. l. 50–52), iš kurių matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais, broliu bei dviem seserimis. 2017 m. rugsėjo 16 d. kartu su tėvais ir seserimi S. padėjo kaimynui kasti bulves. Po bulviakasio tėvas R. J. vartojo alkoholinius gėrimus, o grįžtant namo parduotuvėje nusipirko alaus. Grįžęs po bulviakasio tėvas nuėjo apsitvarkyti ūkio, o po to kartu su juo gėrė alų. Apie 21 val. namo grįžo neblaivus jo brolis Ž. J.. Jis elgėsi agresyviai, šūkavo, todėl gyvenamojo namo kambaryje tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas. Ž. sakė, jog jis tik vienas šiuose namuose dirba, niekas kitas nedirba, kad jis tėvui neduos pinigų, o juos duos mamai. Ir tėvas, ir brolis buvo neblaivūs, todėl jie pradėjo ginčytis. Jis taip pat buvo neblaivus, tačiau įvykio aplinkybes pamena. Žodinio konflikto metu tėvas nesusitvardė ir sudavė stovinčiam Ž. smūgį ranka į veidą, pataikė į dešinę akį. Po to tėvas sugriebė rankomis Ž. už kaklo ir jie pargriuvo ant grindų. Jis mėgino juos raminti, o pamatęs, kad jie vienas kito nepaleidžia, išbėgo į lauką ir apie tai pranešė policijos pareigūnams bendruoju pagalbos telefonu 112. Kas vyko toliau, pasakyti negali, nes nežino. Jei gerai pamena, dar kartą skambino policijos pareigūnams, kad jie greičiau atvažiuotų. Kai atvyko policijos pareigūnai, pamatė, jog ant Ž. dešinės akies yra kraujosruva. Mano, jog ji atsirado po to, kai tėvas jam sudavė smūgį ranka, kadangi iki tol ant brolio veido jokių sužalojimų nematė. Jis pats įvykio metu nenukentėjo, jam jokia žala padaryta nebuvo.
Informacija apie asmens duomenis (b. l. 105–106), iš kurios matyti, kad nukentėjusysis Ž. J. yra kaltinamojo R. J. sūnus.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad R. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis smurtavo prieš savo sūnų, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, taip pat sutinka, kad jam būtų paskirtas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 149–151, 153).
Parenkant bausmę, būtina atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau susijusį su smurtu ir tyčinį. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
R. J. laikomas neteistu (b. l. 110–111), daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už nusižengimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 112–128), bedarbis, nedarbo draudimo išmokos negauna (b. l. 130), įrašytas psichikos ir priklausomybių ligų registruose – į konsultacinę įskaitą įrašytas nuo 2014 m. po stacionarinio gydymo VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje su diagnozėmis organinis asmenybės sutrikimas (F07.0), psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (F10.2) (b. l. 134), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2-ojo teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad R. J. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, pažymėta, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu nuo 16 metų, tris kartus koduotas (b. l. 144).
Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – laisvės apribojimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į tai, kad įvykio metu ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis buvo neblaivūs. Teismas sprendžia, kad kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį, numatytą įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis), nes pripažintina, kad ši bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai). Laisvės apribojimo laikotarpiu, kaltinamajam sutinkant, jam skirtinas prokurorės siūlomas BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo.
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).
Įgyvendinant bausmės paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą, smurtavo prieš savo sūnų, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72² straipsnis).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės metu įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, R. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės metu įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, R. J. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.