Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2017-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-224-743/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-11-21
Bylos Nr.
1-224-743/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47888-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-224-743/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47888-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.5; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 21 d.LazdijaiLazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją byla, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsi­lavinimo, vedęs, bedarbis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktiškai gyve­­nantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltina­mas pagal Lietu­vos Respub­likos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­­kalstamos veikos padarymui, 2017 m. rugsėjo 16 d. apie 22 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimą giminaitį, šeimos narį – kartu gyvenantį sūnų Ž. J., kuriam kilusio žodinio konflikto metu sudavė vieną smūgį ranka į dešinę akį ir sugriebęs už kaklo smaugė, tuo nuken­­tėjusiajam Ž. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir odos įbrėžimų kaklo kairėje pusėje.

Kaltinimas pagrįstas byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamojo R. J. parodymais (b. l. 78–80, 88–90), kuriuose savo kaltę jis pripažino visiš­­kai. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su žmona V. J. ir vaikais. 2017 m. rugsėjo 16 d. su žmona, sūnumi R. J. ir dukra S. J. padėjo kaimynui kasti bulves. Baigus kasti kaimynas pavaišino alkoholiu. Grįždamas namo dar nusipirko alaus. Grįžęs į namus atliko ūkio darbus ir su sūnu­mi R. gėrė alų. Po kurio laiko neblaivus namo grįžo sūnus Ž. J., kuris, jei gerai pamena, su jais taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Visi jau buvo neblai­vūs, todėl kas nutiko ir kodėl pradėjo konfliktuoti su sūnumi Ž., pasakyti negali, nes dėl girtumo įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Pamena, jog Ž. priekaištavo, jog jis vienas dirba ir uždirba pinigus, jam tokie jo žodžiai galėjo nepatikti ir dėl to jis galėjo su juo sukon­f­lik­tuoti. Pamena, jog būnant gyvenamojo namo kambaryje, apie 22 val. tarp jo ir sūnaus Ž. kilusio žodinio konflik­to metu jis, būdamas neblaivus, nesusivaldė ir sudavė Ž. vieną smūgį ranka į veidą, pataikė į akį. Į kurią akį pataikė, ar smūgį sudavė delnu ar kumščiu, nepamena. Po to jis ranka sugriebė Ž. už kaklo, tačiau jo pasmaugti ar kažkaip sunkiai sužaloti nesiekė ir to pada­ryti nenorėjo. Pamena, jog po to jis su Ž. buvo išėję į lauką, tačiau ką ten veikė, nepame­na. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino. Sutinka, kad sužalojimus, kurie buvo nustatyti Ž., t. y. kraujosruvą dešinės akies vokuose ir odos įbrėžimus kaklo srityje, padarė jis. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta visiškai. Taip pasielgė todėl, jog buvo neblaivus, blaivus taip tikrai nebūtų pasielgęs, išgertas alkoholis jo veiksmams įtakos turėjo. Supranta, jog tokiais savo veiksmais Ž. sukėlė fizinį skausmą bei jį sužalojo. Jam yra nusta­ty­tas 55 procen­tų darbingumas, tačiau tai nėra susiję su fiziniais trūkumais, todėl jis dirbti gali. Taip pat jam nusta­ty­tas priklausomybės sindromas, kadangi buvo gydytas dėl psichikos ir elgesio sutri­ki­mų vartojant alkoholį. Šiuo metu taip pat vartoja vaistus, kurie mažina potraukį alkoholio varto­ji­mui, todėl sutin­ka, kad būtų paskirtas priverstinis gydymas dėl alkoholizmo.

Protokolu–pareiškimu ir nukentėjusiojo Ž. J. parodymais (b. l. 1, 27–28, 32–34), iš kurių matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais. 2017 m. rugsėjo 16 d. vakare į namus grįžo neblaivus. Namuose tuo metu buvo jo mama V. J., tėvas R. J. bei brolis R. J.. Jei gerai pamena, tėvas ir brolis gėrė alų. Jis taip pat su jais gėrė alų. Po kurio laiko, apie 22 val. namuose tarp jo ir tėvo R. J. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas pasakyti negali, nes neat­si­me­na dėl girtumo. Abu su tėvu buvo neblaivūs. Berods, jis pradėjo tėvui priekaištauti, kad tik jis vienas šiuose namuose dirba. Tėvui tai nepatiko, jis atsistojo ir stovėdamas priešais jį rankos kum­š­­čiu sudavė jam vieną smūgį į veido sritį, pataikė į dešinę akį, po ko jis iškart pajautė skaus­mą akies sri­tyje, po to sugriebęs rankomis už kaklo pradėjo smaugt, ir, jei gerai pamena, abu nukrito ant žemės. Jis ištrū­ko ir išbėgo į lauką, o po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Kas iškvietė poli­ci­jos parei­gū­nas pasakyti negali, nes nepa­mena. Policijos pareigūnai jį nuvežė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur gydytojas jam nustatė dešinio poakio kraujosruvą ir kaklo kairės pusės odos įbrė­žimus. Daugiau pas medikus nesi­krei­pė ir niekur nesigydė. Civilinio ieškinio nereiškia ir ateity­je nereikš. Tėvas jo atsiprašė, jis jam atleido, su juo susitaikė. Tėvas jam sakė, jog taip pasielgė todėl, kad būdamas neblaivus jautriai ir skubotai sureagavo į jo pasakytus žodžius, todėl nesusi­val­dė ir sudavė jam smūgį.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 15–20), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra gyve­na­mojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 951/2017 (06) (b. l. 40), iš kurios matyti, kad Ž. J. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose bei odos įbrėžimai kaklo kairėje pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekmėje, suduodant smūgius ranka bei sugriebiant ranka už kaklo. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija (b. l. 53–56), iš kurios matyti, kad 2017 m. rugsėjo 17 d. 00.41 val. R. J. nusta­ty­tas 1,96 promilės neblai­vumas, Ž. J. 00.48 val. nustatytas 1,79 promi­lės neblaivumas.

Liudytojos V. J. parodymais (b. l. 45–47), iš kurių matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su vyru R. J. ir vaikais. 2017 m. rugsėjo 16 d. su vyru, sūnumi R. J. ir dukra S. J. padėjo kaimynui kasti bulves. Iš kaimyno grįžo apie 15 val. Vyras parduotuvėje nusipirko alaus, kurį grįžęs namo gėrė kartu su sūnumi R. Po kurio laiko taip pat iš bulviakasio namo grįžo kitas sūnus Ž. J., kuris buvo neblaivus. Vyras ir abu sūnūs kambaryje gėrė alų. Apie 22 val. tarp jos vyro ir sūnaus Ž. kilo žodinis konfliktas, kadangi abu buvo neblai­vūs. Dėl ko jie pradėjo konfliktuoti, pasakyti negali, nes negirdėjo. Tik girdėjo, jog Ž. pradėjo tėvui priekaištauti, sakė, kad jis šiuo metu vienas dirba, o niekas nedirba, ir jis neduos tėvui pinigų. Matė, kaip Žydrūnas atsistojo ir priėjęs prie tėvo pradėjo su juo ginčytis, tada atsistojo tėvas ir sudavė smūgį Ž. į galvos sritį, jie abu nukrito ant žemės. Tada ji išėjo iš kambario ir nuėjusi į kitą kambarį atsigulė, kas vyko toliau pasakyti negali, nes nematė. Po kurio laiko į namus atvyko poli­cijos pareigūnai. Tada pamatė, kad ant Ž. dešinės akies yra kraujosruva, kurios iki tol nebu­­vo. Sūnus pasakė, jog sužalojimus jam padarė tėvas.

Liudytojo R. J. parodymais (b. l. 50–52), iš kurių matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais, broliu bei dviem seser­i­mis. 2017 m. rugsėjo 16 d. kartu su tėvais ir seserimi S. padėjo kaimynui kasti bulves. Po bulviakasio tėvas R. J. vartojo alkoholinius gėrimus, o grįžtant namo parduo­tuvėje nusi­pirko alaus. Grįžęs po bulviakasio tėvas nuėjo apsitvarkyti ūkio, o po to kartu su juo gėrė alų. Apie 21 val. namo grįžo neblaivus jo brolis Ž. J.. Jis elgėsi agresyviai, šūka­­vo, todėl gyve­namojo namo kambaryje tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas. Ž. sakė, jog jis tik vienas šiuose namuose dirba, niekas kitas nedirba, kad jis tėvui neduos pinigų, o juos duos mamai. Ir tėvas, ir brolis buvo neblaivūs, todėl jie pradėjo ginčytis. Jis taip pat buvo neblaivus, tačiau įvykio aplin­ky­bes pamena. Žodinio konflikto metu tėvas nesusitvardė ir sudavė stovinčiam Ž. smūgį ranka į veidą, pataikė į dešinę akį. Po to tėvas sugriebė rankomis Ž. už kaklo ir jie pargriuvo ant grindų. Jis mėgino juos raminti, o pamatęs, kad jie vienas kito nepaleidžia, išbė­go į lauką ir apie tai pranešė policijos pareigūnams bendruoju pagalbos telefonu 112. Kas vyko toliau, pasakyti nega­li, nes nežino. Jei gerai pamena, dar kartą skambino policijos pareigūnams, kad jie greičiau atva­žiuo­tų. Kai atvyko policijos pareigūnai, pamatė, jog ant Ž. dešinės akies yra kraujos­ruva. Mano, jog ji atsirado po to, kai tėvas jam sudavė smūgį ranka, kadangi iki tol ant brolio veido jokių suža­lojimų nematė. Jis pats įvykio metu nenukentėjo, jam jokia žala padaryta nebuvo.

Informacija apie asmens duomenis (b. l. 105–106), iš kurios matyti, kad nukentėjusysis Ž. J. yra kaltinamojo R. J. sūnus.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad R. J. kaltė pada­rius jam inkriminuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis smurtavo prieš savo sūnų, sukė­lė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respub­li­kos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straips­nio 2 dalį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­ma­­jam laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo. Kaltina­masis sutin­ka, kad pro­cesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­ju įsaky­mu, sutin­­­ka su siūlo­ma bausmės rūši­mi ir dydžiu, taip pat sutinka, kad jam būtų paskirtas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 149–151, 153).

Parenkant bausmę, būtina atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės skyri­mo pagrindus bei į BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį. Kaltinamasis padarė nesunkų nusi­­­kal­timą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau susijusį su smurtu ir tyčinį. Jo atsakomybę lengvi­nan­čia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžia­­mojo įstatymo numatytą veiką ir nuošir­­džiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsa­ko­my­bę sunki­­­­nan­čia aplin­ky­be pripa­žin­­ti­na tai, kad nusi­kalstamą veiką pa­darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­kal­­­s­tamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

R. J. laikomas neteistu (b. l. 110–111), daug kartų baustas admi­­­­nistracine tvarka, tame tarpe ir už nusižengimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus, turi galiojančių adminis­t­ra­­­­cinių nuobaudų (b. l. 112–128), bedarbis, nedarbo draudimo išmokos negauna (b. l. 130), įra­šytas psichikos ir priklauso­my­bių ligų registruose – į konsulta­cinę įskaitą įrašytas nuo 2014 m. po stacio­narinio gydymo VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiat­ri­jos klinikos Marių sektoriuje su diag­no­zėmis organinis asmenybės sutrikimas (F07.0), psichikos ir elge­sio sutrikimai vartojant alko­ho­lį. Priklausomybės sindromas (F10.2) (b. l. 134), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Svei­ka­tos apsaugos minis­te­rijos Kauno 2-ojo teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad R. J. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, pažymėta, kad jis pikt­nau­džiauja alkoholiu nuo 16 metų, tris kartus koduotas (b. l. 144).

Įver­­­ti­nus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­­na­mo­jo asme­­­­­­­­nybę, jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankci­jo­je numa­­­­­ty­ta alternatyvi bausmė, ku­rią siūlo ir prokuro­rė, – laisvės apribojimas. Parenkant baus­mės dydį atsi­­žvel­gia­ma į kaltinamąjį cha­rak­­­­­­­­­te­rizuojan­čius duomenis, atsako­my­­­bę leng­vinančią ir sunkinančią aplin­ky­bę, į tai, kad įvykio metu ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis buvo neblaivūs. Teismas spren­­džia, kad kaltinamajam lais­vės apribojimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį, numatytą įstatyme (BK 48 straips­nio 2 dalis), nes pripažintina, kad ši bausmė bus pakan­­­­­kama pasiek­­­ti baus­mės tikslus – su­lai­kyti jį nuo nusikals­ta­mų veikų da­ry­mo, nubaus­ti, bei užtik­­­rinti tei­sin­gu­mo prin­ci­po įgy­­ven­­­­­­­di­ni­mą (BK 41, 61 straips­niai). Laisvės apribojimo laikotarpiu, kaltinamajam sutinkant, jam skir­ti­­nas prokurorės siūlomas BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisi­­­­­­pažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).

Įgyvendinant bausmės paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusi­kal­­ti­mą, smurtavo prieš savo sūnų, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būda­­mas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu su bausme jam skirti­na baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose progra­mose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nuken­­tė­jusiojo ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsitei­sė­jus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respub­li­kos baudžia­mojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devy­niems) mėne­siams, bausmės metu įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, R. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečda­liu, paski­­riant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės metu įparei­go­jant gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsitei­sėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. J. laikina­ja­me sulai­­ky­me išbūtą laiką – nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. (dvi paras), vieną sulai­­kymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, R. J. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose progra­mo­se, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nuken­­­­­tėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti R. Jocevičiui, jog:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Asta Vailionienė