Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2024-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. e1-320-404/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-04-18
Bylos Nr.
e1-320-404/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01640-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Gedeikis
Kaltinamasis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-320-404/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01640-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.4. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 18 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokuroro Mindaugo Vilniaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. gruodžio 25 d., apie 16.30 val., ūkinio pastato katilinėje, adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamasis R. G. sėdinčiam ant kėdės G. B. tyčia sudavė rankos delnu ne mažiau vieną smūgį į galvos sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam G. B. sukėlė fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. G. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2023-12-25 15:00 val. kartu su žmona I. G., dukromis E., G. ir dukros draugu A. R. atvyko dirbti į fermą adresu (duomenys neskelbtini). Žmona su G. B. melžė karves, o jis su A. dirbo kitokius ūkio darbus. Į darbovietę buvo atsivežęs vieną degtinės butelį, tad po darbų G. pasiūlė nueiti į ūkinio pastato katilinę ir atšvęsti Kalėdas. Katilinėje su G. gėrė degtinę, kažkurį laiką buvo ir A., bet neilgai, žmona I. G. taip pat tai ateidavo, tai išeidavo. Katilinėje jis sėdėjo ant kėdės prie stalo, o G. sėdėjo jam iš kairės pusės. Kai išgėrė pirmą butelį degtinės, G. dar pasiūlė išgerti, bet jie nebeturėjo daugiau alkoholio, tad G. pasakė, kad jis turi namuose butelį, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Praėjus kažkiek laiko, jis grįžo su degtinės buteliu ir jiedu toliau gėrė. Tuo metu jo žmona I. su A. ir dukromis sėdėjo automobilyje. Žmona tik ateidavo ir paragindavo jį važiuoti namo. Gerdami jiedu iš pradžių nekonfliktavo, kalbėjosi apie ūkį. Išgėrus maždaug pusę butelio, žmona I. vėl atėjo jį paraginti važiuoti namo. Jai išėjus, G. pradėjo jo sutuoktinę I. vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Kadangi G. jau ne pirmą kartą taip kalba apie jo žmoną, jis supyko ir dešinės rankos delnu jam trenkė kažkur į galvos sritį. Po suduoto smūgio G. nenukrito ant žemės, jis sėdėjo, dar kažką jam sakė, iš jo veido ar galvos nebuvo jokio kraujo ir nebuvo jokių sužalojimų. Jiedu dar kelias minutes ginčijosi, bet įėjo vėl jo žmona ir jis su I. išėjo iš katilinės, įsėdo į automobilį ir išvažiavo į namus. Dar pradėjus važiuoti matė, kad G. irgi įsėdo į savo automobilį ir važiavo iš jų paskos. Grįžus namo, po 15-20 min. jo žmonai paskambino G., jis išėjo pasiklabėti su G. į koridorių. G. pokalbio metu jam grasino, sakė, kad atvažiuos su chebra ir jį sumuš. Po maždaug 15 min. būdamas namuose išgirdo bumbtelėjimą. Kartu su A. išėjo pažiūrėti, kas atvažiavo, o išėjęs į kiemą pamatė G., kuris buvo kruvinu veidu. G. pasakė, kad susimalė veidą, o kur, nepaaiškino, paprašė, kad parodytų, kur gyvena automobilio savininkas, kurio automobilį jis apgadino. Jis nuvedė G. iki kaimyno ir palikau jį, o pats su šeima išvažiavo į svečius. Nežino, kur G. susižalojo, bet tikrai ne nuo jo suduoto smūgio delnu, nes jam nesukėlė jokių sužalojimų. Dėl to, kad trenkė delnu G., jo atsiprašys. Prisipažįsta sudavęs vieną kartą ranka G. B. į galvos sritį. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Sutinka atlyginti Šiaulių teritorinei ligonių kasai civilinį ieškinį 50 eurų ir 19 centų už G. B. gydymo išlaidas. Turi penkis vaikus, gyvena iš pašalpų. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu. Prašo paskirti kuo mažesnę bausmę, sutiktų su laisvės apribojimo bausme (e. b. l. 148-151, 159-161).

Be R. G. kaltės pripažinimo jo kaltė įrodinėjama šiais duomenimis:

G. B. pareiškimu, kad 2023-12-25 apie 18.30 val. jam būnant darbe (duomenys neskelbtini) E., N. ūkyje, po darbo bendradarbiai R., I., jos vaikai G. ir E. G. bei jų giminaitis A. pakvietė jį į kambarį atšvęsti Kalėdų. Sutikęs įėjo į kambarį, kur neblaivūs sėdėjo R. ir A.. Jis atsisėdo šalia R., pradėjo kalbėtis ir po maždaug 5 minučių pajuto stiprų smūgį, kurį sudavė R.. Nuo smūgio nukrito ant žemės, buvo praradęs trumpam sąmonę. Kai atsigavo, nesuprato nei iš kokio daikto, nei su kuo jam trenkė į galvą, visi šaukė vienas per kitą, kad užmuš jį, užkas taip, kad niekas neras, kaltino jį kažkuo. Atsistojęs jautė didžiulį skausmą, galva skaudėjo, sukosi, akyse raibuliavo. Prie pareiškimo pridėtas civilinis ieškinys 1000 eurų (vienas tūkstantis eurų) sumai (e. b. l. 1-8).

Nukentėjusiojo G. B. apklausos protokolu, kad 2023-12-25, 16:30 val. atvyko į darbą adresu (duomenys neskelbtini). Dirba ūkyje, melžia karves. Kartu ūkyje dirbo ir I. G. bei jos vyras R. G., kartu buvo atsivežę ir savo dvi dukras bei dar kažkokį jaunuolį, kurį vadino A.. Kai apsidirbo, jį R. pradėjo kviesti į katilinę, sakė, kad atšvęs Kalėdas. R. jau atvyko į darbą išgėręs, nes jam pasakė A., kad jau jie vartojo alkoholinius gėrimus. Jis kol susitvarkė darbo vietą ir nuėjo į katilinę, R. su A. jau gėrė degtinę. Katilinėje taip pat buvo ir I. bei jos dukros. Jis su jais nevartojo alkoholio, jie jam siūlė išgerti, bet jis atsisakė. Jie visi bendrai kalbėjosi apie ūkio reikalus, kokias karves reiktų prisirišti užtraukinimui ir pan. Jokio konflikto tarp jo, A., R. ar I. nebuvo. Jis sėdėjo ant kėdės, R. sėdėjo šalia jo, A. stovėjo prie krosnies, kur I. buvo, nepamena, vaikų tuo metu katilinėje nebuvo. Jiems bekalbant apie ūkio darbus, staiga pajuto į kairės pusės galvos sritį suduotą smūgį. Nuo smūgio jis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Su kuo jam trenkė, t.y. ranka ar kokiu nors daiktu, pasakyti negali, nes nematė. Kai prabudo, katilinėje buvo R., A. lauke kažką šūkavo, o I. nebuvo. Ar kažką R. jam sakė, nepamena, atsimena tik nuotrupom, kad kažkas šaukė ,,užmušti“, ,,pakasti“, tačiau kas tai pasakė, nežino, nepamena. Jis iš karto išėjo niekam nieko nesakęs, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo į namus. Tą dieną į policiją ir greitąją nesikreipė, nes nežadėjo reikšti pretenzijų, tačiau jį įkalbėjo žmona. Kitą dieną jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kur jam nustatė galvos sumušimus. 2023-12-27 jis su pareiškimu kreipėsi į Rietavo policijos komisariatą. Dėl sumušimo jis turi pretenzijų, nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir R. G. būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka. Civilinį ieškinį reikš vėliau (e. b. l. 54-57).

Nukentėjusiojo G. B. papildomos apklausos protokolu, kad tuo metu, kai R. jam sudavė į veidą, jis nuvirto ant žemės. Kiek pamena, nebuvo kruvinas, bet jam skaudėjo tą vietą, kur sudavė. Vėliau, apie 22 val., policijos pareigūnai jį miegantį rado savo automobilyje prie savo namų. Buvo neblaivus, nes automobilyje vartojo alkoholį. Ar tuo metu buvo kruvinas, nepamena, bet jeigu pareigūnai taip sako, tai šito jis neneigia, tačiau kokiomis aplinkybėmis susižalojo, tiksliai įvardinti negali, nes dėl girtumo nepamena (e. b. l. 60-62).

Liudytojos I. G. apklausos protokolu, kad 2023-12-25 16:30 val., ji, jos vyras R. G., jos dukros draugas A. R. ir jos dvi dukros E. ir G. G. atvažiavo į ūkį adresu (duomenys neskelbtini). Ūkyje tą dieną jie dirbo, ji melžė karves, o jos vyras šėrė gyvulius. Ūkyje taip pat dirbo ir G. B., kuris taip pat melžė karves. Tą dieną G. jau buvo išgėręs. Pabaigę ūkio darbus, apie 18:00 val. jos vyras, G. ir A. nuėjo į ūkio paskirties pagalbines patalpas, kur visi vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Ji pabaigė darbuotis, nuėjo į tą kambariuką, kuriame visi kalbėjosi, jokių konfliktų nebuvo. Ji išplovė puoduką ir pradėjo skubinti vyrą, kad jau laikas važiuoti namo. Pati juos paliko ir nuėjo kartu su dukromis ir A. į automobilį. Kadangi vyro nesulaukė, vėl nuėjo paskubinti jo, o įėjusi į patalpas pamatė, kad jos vyras ir G. sėdi vienas prieš kitą ir kažką aiškinasi, šaukia vienas ant kito, pamatė, kad G. veidas raudonas. Su vyru nuėjo į savo automobilį, kuriame sutuoktinis jai pasakė, kad vieną kartą rankos delnu trenkė G., nes G. blogai kalbėjo apie ją. Jiems grįžus į namus, po 30 min. į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino G.. Į skambutį atsiliepė jos vyras, tačiau ką jie kalbėjo, pasakyti negali, nes sutuoktinis kalbėtis išėjo į lauką. Po skambučio praėjus kelioms minutėms, į jų namų kiemą automobiliu atvažiavo G. B.. Jis kieme sukėlė eismo įvykį, po eismo įvykio nuėjo tartis su automobilio savininku. Ji matė G., jis tada nebuvo kruvinas, neatrodė sužalotas. Po keleto minučių G. nusileido iš antro aukšto ir jo veidas jau buvo kruvinas. Mano, kad G. galėjo nukristi nuo laiptų, nes pas jų laiptinėje nedega šviesa, o G. buvo stipriai neblaivus (e. b. l. 103-106).

Liudytojo A. R. apklausos protokolu, kad jis yra I. ir R. dukros vaikinas. 2023-12-25 apie 16:30 val. jis, I., R. ir jų dvi dukros E. ir G. važiavo į (duomenys neskelbtini) kaime esantį ūkį, ten dirbo ūkio darbus. I. melžė karves, o jie su R. dirbo kitus ūkio darbus. Kartu su I. karves melžė ir G.. Apie 17 val., tiksliai laiko pasakyti negali, kai baigė darbuotis, jis, R. ir G. nuėjo į pagalbines patalpas. R. atsisėdo ant kėdės, o G. atsisėdo iš kairės pusės ant sofos. Jis persirengė ir jie visi parūkė, po to jis išėjo į automobilį, kartu automobilyje sėdėjo E. ir G.. Ar R. ir G. vartojo alkoholinius gėrimus, jis nežino, nepastebėjo, jis kartu su jais negėrė. Po maždaug 30 min. į automobilį parėjo I. ir R.. Jie nesikalbėjo ir jis net nežinojo, kad įvyko kažkoks konfliktas. Jiems visiems grįžus namo, po maždaug 20 min. I. paskambino G., atsiliepė R.. Jis ir R. išėjo į koridorių ten rūkė, R. telefonu kalbėjo su G.. G. R. grasino, kad atvažiuos ir sumuš. R. juokėsi ir pokalbis taip pasibaigė. Po maždaug 10 min. jam būnant namuose, išgirdo keistą garsą. Išėję kartu su I. ir R. į lauką pamatė, kad G. sukėlė eismo įvykį. G. veidas nebuvo kruvinas ir jokių sužalojimų ant jo veido jis nepastebėjo. Kadangi jis nebenorėjo problemų, tai kartu su I. nuėjo į namus, o ką R. veikė, nematė ir nežino (e. b. l. 109-112).

Liudytojo E. N. apklausos protokolu, kad 2023-12-25, 22:01 val. gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. Nuvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad eismo įvykį sukėlė ir iš įvykio vietos pasišalino G. B.. (duomenys neskelbtini) rastas stovintis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prie automobilio vairo sėdėjo ir miegojo G. B.. G. B. buvo akivaizdžiai neblaivus. Jo nosis buvo kruvina, veidas apkibęs žvyru. Paklausus, kas jam nutiko ir ar nereikia greitosios medicininės pagalbos, pastarasis pasakė, kad nosį pasikrapštė ir todėl jam bėga kraujas, nesiskundė jokiais skausmais ir medikų atsisakė, taip pat nesakė, kad buvo sumuštas (e. b. l. 115-117).

Liudytojo E. N. papildomos apklausos protokolu, kad prie ankščiau duotų parodymų nori papildyti, kad 2023-12-25 reaguojant į pranešimą ir ieškant įtariamojo G. B., įvykio vietoje įėjęs į (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo laiptinę, pastebėjo joje kraujo. Kaip jam nurodė liudytojai R. G. ir I. G., kraujas laiptinėje buvo G. B.. 22:40 val. G. B. buvo rastas šalia savo namų automobilyje miegantis ir neblaivus. Jo veidas, o tiksliau nosis buvo kruvina ir apkibusi žvyru. Kraujas buvo šviežias ir nesukrešėjęs. Jis paklausė G. B., kas nutiko ir pasiteiravo, ar nereikia greitosios medicininės pagalbos. Jis jam atsakė, kad greitosios nereikia, nosį pasikrapštė, dėl to bėga kraujas, tačiau neatrodė, jog tai galėtų būtį nuo nosies pakrapštymo. G. B. rūbai taip pat buvo nusitepę ir apkibę žvyru. Jo manymu, G. B. galėjo pargriūti, nes išlipęs iš automobilio jis svirduliavo dėl girtumo. Vieta, kur stovėjo automobilis, buvo žvyruota (e. b. l. 118-121).

Akistatos tarp nukentėjusiojo G. B. ir įtariamojo R. G. protokolu, kad prieštaravimų, esančių proceso dalyvių parodymuose, akistatos metu pašalinti nepavyko, abu proceso dalyviai liko prie savo duotų parodymų (e. b. l. 193-196).

Civilinis ieškinys. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 50,19 eurų sumai (e. b. l. 90-91). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis Šiaulių teritorinei ligonių kasai sumokėjo 50,19 eurų (e. b. l. 204). Kadangi padaryta žala atlyginta, ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).

Proceso išlaidų nėra.

Šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi R. G. tyčia smurtaudamas nukentėjusiajam G. B. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius baudžiamajame įstatyme numatytą uždraustą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas (e. b. l. 130-131).

Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, teismo vertinimu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažintina ⅓.

Kaltinamajam skirtini įpareigojimai visą bausmės laiką – dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 4 d. 1, 4 p.,).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Įpareigoti R. G. visą bausmės laiką – dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti R. G., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Virginijus Gedeikis