Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-13 · Administracinė byla Nr. I-1040-764/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-13
Bylos Nr.
I-1040-764/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
M. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1040-764/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03999-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateiktame skunde prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 600 Eur neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko minimalaus 3,6 kv. m ploto asmeniui ir pažymi, kad neturėtų būti įvertintas baldų užimamas plotas kamerose.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad kameros, kuriose jis buvo kalinamas, neatitiko bendrų higienos normos reikalavimų, t. y. ant sienų buvo pelėsis, sanitarinis mazgas nebuvo pilnai atitvertas nuo bendro kameros ploto, todėl tvyrojo nemalonus kvapas, taip pat dėl didelių grotų ant langų nebuvo galima nuvalyti tinkamai dulkių, nepatekdavo gaivus oras ir natūrali šviesa.

Pareiškėjas teigia, kad dėl šių aplinkybių patyrė didelių nepatogumų, stresą, o kalinimo laikotarpis buvo papildomai apsunkintas.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. buvo kalinamas Kybartų pataisos namuose, o nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. birželio 1 d. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas tik laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 19 d.

Lukiškių TI-K, pasisakydamas dėl sanitarinio mazgo, nurodo, kad jis yra atskirtas sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 metro aukščio ir toks atskyrimas atitinka bendruosius higienos reikalavimus. Lukiškių TI-K taip pat paaiškina, kad privatumui užtikrinti sanitarinis mazgas nuo 2017 m. buvo atskirtas užuolaidomis, o kai kuriose kamerose sanitarinis mazgas buvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis.

Atsiliepimas

Atsiliepime teigiama, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarką ir valymą atsakingi patys nuteistieji, o tam reikalingas inventorius yra išduodamas į kameras. Atsakovas pažymi, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, yra sudarytos sutartys su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Atsiliepime taip pat pasisakyta dėl patalpų vėdinimo ir nurodyta, kad patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, todėl vėdinimas natūraliu būdu atitinka higienos normų reikalavimus ir tie asmenys, kurie reguliariai vėdina ir tvarko kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.

Lukiškių TI-K nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 nustatytus reikalavimus, langų angoje turi būti įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K mano, kad pagrindo teigti, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai ir padaryta reali žala nėra, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Teisme 2018 m. sausio 22 d. buvo gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas teigia, jog Lukiškių TI-K pateikia netikslius duomenis dėl kameroje kalėjusių asmenų skaičiaus ir nesutinka dėl atsiliepime pateiktų paaiškinimų dėl kameroje prie langų pastatytų grotų bei prašo išreikalauti iš Lukiškių TI-K fotonuotraukas, kuriose matytųsi kameros langai ir grotos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Byloje pateikti duomenys tvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. buvo kalinamas Kybartų pataisos namuose, o nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. birželio 1 d. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Remiantis atsiliepime pateiktais duomenimis pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. Šių duomenų teisingumą taip pat patvirtina kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelė (b. l. 12–23). Lukiškių TI-K kartu su atsiliepimu taip pat pateikė Nacionalinio visuomeninės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktus (b. l. 26–46). Nagrinėjamam ginčui yra aktualus 2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo aktas Nr. PA.10-741(16.16.8-10.12) (b. l. 42–46), kuriuo buvo patikrinta kamera Nr. 108, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas. Minėtas patikrinimo aktas patvirtina, jog šioje kameroje pažeidimų nustatyta nebuvo. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 18 d. taip pat buvo kalinamas kameroje Nr. 319, tačiau iš Lukiškių TI-K patikrinimo aktų matyti, kad Visuomeninės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas aktualiu ginčo laikotarpiu minėtos kameros netikrino.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikoma: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas žalą kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko teisės aktais nustatyto minimalaus ploto vienam asmeniui, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendros patalpos, kamerose buvo pelėsio, sunkiai pateko saulės šviesa ir oras, taip pat tvyrojo nemalonus kvapas

Bylos medžiaga tvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. ir patalpintas nepažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto (3,6 kv. m), tenkančio vienam asmeniui reikalavimų ir kamerose buvo kalinamas vienas. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K pateikė netikslius duomenis, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti oficialios institucijos pateikta informacija, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir įpareigoti Lukiškių TI-K pakartotinai tikslinti kartu su atsiliepimu pateiktus duomenis. Pareiškėjas prašo skaičiuoti kameros plotą tenkantį vienam asmeniui, neįskaičiuojant į bendrą 3,6 kv. m kameros plotą, tačiau pažymėtina, kad kameroje esantys baldai neatimami iš teisės aktais nustatyto 3,6 kv. m. kameros ploto, todėl pareiškėjo argumentai dėl kameros plotą užimančių baldų atmestini.

Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas buvo įrengtas bendroje erdvėje ir neužtvertas nuo gyvenamosios zonos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nors teisės aktai numato galimą sanitarinio mazgo atskyrimą 1,5 m tvorele, tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016 m. sausio 21 d. nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016 m. gegužė 10 d. nutartis Nr. A-986-756/2016). Lukiškių TI-K teigia, kad sanitariniai mazgai yra atitverti užuolaidomis, o kai kuriose kamerose yra įrengtos atskiros kabinos. Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K pateikia duomenis, nurodančius kameras, kuriose užuolaidos yra įrengtos nuo 2017 metų. Iš pateiktų duomenų matyti, kad kameros, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, nuo 2017 m. turėjo įrengtas užuolaidas, todėl pareiškėjo argumentai dėl atviro sanitarinio mazgo atmestini.

Pareiškėjas nurodo, kad kameros neatitiko ir kitų higienos reikalavimų, t. y. ant sienų buvo pelėsis, per kameros grotas sunkiai pateko saulės šviesa ir oras, buvo nemalonus kvapas nuo sanitarinio mazgo. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas, teikdamas rašytinius paaiškinimus, prašė išreikalauti iš Lukiškių TI-K kameros langų, ant kurių yra įrengtos grotos, fotonuotraukas.

Vadovaujantis Taisyklių 14.1 papunkčiu, kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Nacionalinio visuomeninės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo aktas Nr. PA.10-741(16.16.8-10.12), kuriuo buvo patikrinta kamera Nr. 108, kurioje tuo metu buvo kalinamas pareiškėjas, tvirtina, kad kameroje Nr. 108 nebuvo nustatyti jokie pažeidimai. Atsižvelgus į tai, teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl fotonuotraukų išreikalavimo, taip pat nėra teisinio pagrindo laikyti, kad minėtoje kameroje buvo pareiškėjo minimi higienos normos neatitikimai. Teismas pažymi, kad pareiškėjo kalinimo metu Nacionalinės visuomeninės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas, tikrindamas Lukiškių TI-K kameras netikrino kameros Nr. 319, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. gegužės 18 d. Atsižvelgus į tai, kad Lukiškių TI-K nepateikė duomenų, kurie prieštarautų pareiškėjo nurodytiems higienos neatitikimams, laikytina, kad šios ginčo aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, daro išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. medicininių išrašų ar kitų duomenų), patvirtinančių, kad būtent dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių būtų pablogėjusi jo sveikata ar jis būtų patyręs kitas neigiamas pasekmes, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. padarytos žalos, nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį.

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, priteisti 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau remiantis byloje išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, matyti, kad pareiškėjo teiginiai dėl perpildytų kamerų ir pažeisto vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto yra nepagrįsti, taip pat atmestini pareiškėjo skundo argumentai dėl tinkamai neatitverto sanitarinio mazgo ir kamerų neatitikimo kitiems higienos normos reikalavimams. Teismas pažymi, kad nors Lukiškių TI-K nepateikė jokių duomenų dėl kameros Nr. 319, tačiau atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas vieną dieną, taip pat tai, kad nepateikti jokie objektyvūs duomenys (pvz. medicininių išrašų ar kitų duomenų), kurie patvirtintų pablogėjusią pareiškėjo sveikatą dėl netinkamų higienos sąlygų ar kitus emocinius sutrikimus. Atsižvelgus į tai, kad nėra nustatyta nei Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų buvimo, nei realiai padarytos žalos pareiškėjui, pateiktas prašymas atlyginti 600 Eur neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė