Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-12 · Civilinė byla Nr. e2A-246-577/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-12
Bylos Nr.
e2A-246-577/2019
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00413-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“
Atsakovas
S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-246-577/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00413-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.5; 2.6.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ ieškinį atsakovei S. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Moment Credit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. S., prašydama priteisti iš atsakovės 1 135,87 Eur negrąžinto kredito, 618,31 Eur nesumokėtos kredito kainos, 707,34 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 55 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, jog atsakovė netinkamai vykdė iš tarp šalių 2009 m. lapkričio 11 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties kylančius įsipareigojimus.

2. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Moment credit“ iš atsakovės S. S. 1 135,87 Eur negrąžinto kredito, 618,31 Eur kredito kainos, 157,87 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1 912,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažino, kad atsakovė savo prievolių pagal vartojimo kredito sutartį tinkamai neįvykdė, todėl ieškovui priteisė 1 135,87 Eur negrąžinto kredito, 618,31 Eur kredito mokesčio. Teismas konstatavo, kad Kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punktu šalys susitarė dėl kompensacinių palūkanų, iš esmės atliekančių netesybų funkciją, todėl atmetė ieškovės argumentus, kad ji iš atsakovės 707,34 Eur palūkanų (nuostolių) reikalauja pagrįstai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.872 straipsnio 2 dalies pagrindu. Taikydamas Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 proc. dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką teismas ieškovei priteisė 157,87 Eur dydžio nuostolių (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Ieškovė UAB „Moment credit“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo už akių dalį dėl nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės UAB „Moment Credit“ ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės S. S. 549,47 Eur nuostolių ir 12,10 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat 15 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė reikalavo mokėjimo palūkanų dydžio nuostolių, bet ne netesybų, ir tai buvo aiškiai atskleista atsakovei bei jos patvirtinta specialiosiose kredito sutarties sąlygose (2 punkte). Bendrovė reikalauja tik kredito kainos už tolimesnį naudojimąsi negrąžinta kredito suma ar jos dalimi.

4.2. Tiek lingvistinis, tiek teleologinis teisės normų aiškinimas vienareikšmiškai suponuoja, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja tik vartojimo kredito sutartyje numatomas palūkanas ar kitus mokesčius, kurie pagal savo esmę ir turinį prilygintini netesyboms, tačiau ne kredito davėjo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas, pažeidęs sutartį, sumokėtų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, o CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, jog mokėjimo palūkanų dydžio nuostoliai turi būti skaičiuojami už ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį, o ne 180 dienų.

4.3. Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir Priežiūros tarnybos pozicija bei patvirtintomis Gairėmis, Bendrovei priteistina mokėjimo palūkanų suma yra 707,34 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog teismas priteisė tik 157,87 Eur, Bendrovė šiuo apeliaciniu skundu reikalauja priteisti nepriteistą dalį 549,47 Eur.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

6. Byloje nustatyta, kad šalys 2009 m. lapkričio 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei 2014 m. spalio 17 d. buvo išmokėta 5 000 Lt (1 448,10 Eur) kredito suma už susitartą 4 491,36 Lt (1 300,79 Eur) kredito kainą. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir kredito mokestį iki 2017 m. spalio 17 d., mokėdama periodinėmis įmokomis po 76,32 Eur. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

7. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl 549,47 Eur palūkanų priteisimo. Apeliantė teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė ieškiniu reikalavo ne netesybų, o mokėjimo palūkanų nuostolių. Reikalavimą priteisti 707,34 Eur mokėjimo palūkanų grindė CK 6.874 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos pozicija.

8. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalys susitarė dėl kompensacinių palūkanų, iš esmės atliekančių netesybų funkciją, todėl atmetė ieškovo argumentus, kad jis iš atsakovės jų reikalauja pagrįstai CK 6.872 straipsnio 2 dalies pagrindu.

9. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma - palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).

10. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos - jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų - už naudojimąsi paskolintais pinigais ( 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

11. Nagrinėjamu atveju, šalių sudarytos Kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju atsakovas atlygina ieškovui nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi, nuostoliai apskaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri apskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, t. y. 60,04 proc., taigi ieškovo nuostoliai per dieną sudaro 0,16 procentų laiku negrąžintos sumos.

Žemesnės instancijos teismas

12. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiame punkte nustatyto mokėjimo pobūdį atskleidžia jo paskirtis, t. y. tai, kad jis skaičiuojamas už tolimesnį naudojimąsi negrąžinta kredito suma. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensacinių palūkanų ir nepagrįstai mokėjimo palūkanas sumažino iki netesybų dydžio.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; kt.).

14. Nagrinėjamu atveju, šalys dėl specialiųjų kredito sąlygų susitarė 2014 m. spalio 17 d. Vartojimo kredito įstatymo (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusi statymo redakcija) 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (šio straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu didesnė kaip 200 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina.

15. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015, 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

16. Nagrinėjamo ginčo atveju, šalių sudarytoje Kredito sutartyje nustatyta bendra kredito kainos metinė norma (60,04 proc.) yra ženkliai mažesnė, nei sutarties sudarymo metu įstatyme numatyta jos didžiausia riba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad ieškovė pelno palūkanas paskaičiavo tik už ribotą laikotarpį, šiuo atveju jų mažinti nebuvo pagrindo.

17. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kaip kompensacines palūkanas (netesybas). Dėl šio materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimo yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir pareikštą ieškinį tenkinti visiškai.

18. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinus ieškinį visiškai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovės priteisiant visą už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 55 Eur (CPK 88, 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis). Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 15 eurų žyminį mokestį, todėl patenkinus apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Moment credit“, j.a.k. 300657515, iš atsakovės S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 135,87 Eur negrąžinto kredito, 618,31 Eur kredito kainos, 707,34 Eur nuostolių, iš viso – 2 461,52 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 52 ct) sumą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (2 461,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovei UAB „Moment Credit“ iš atsakovės S. S. 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič