Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjai Mažeikių rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) prašymu (b.l. 2 – 5), kurį patikslino (b.l. 55–61), kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Ministerija) Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių RAAD) 2009 m. birželio 30 d. Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo aktą (toliau – ir Aktas).

Nurodė, kad Šiaulių RAAD 2009 m. birželio 30 d. atliko 2008 metų Specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimą ir surašė Aktą, kuriame konstatavo, kad 245 200 Lt dydžio lėšos lietaus vandenų valymo išlaidų susidariusiai skolai dengti naudotos ne pagal tikslinę paskirtį. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir nurodė, jog regionų aplinkos apsaugos departamentai yra viešojo administravimo subjektai pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, todėl skundžiamas Aktas yra individualus administracinis aktas pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 16 dalį bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 14 dalį. Remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pažymėjo, jog Akte nurodomas tik tariamo pažeidimo pavadinimas „Lėšų panaudojimas ne pagal tikslinę paskirtį“, tačiau nenurodyti konkretūs sprendimo motyvai, nenurodyta, kokiu pagrindu padaryta išvada, kad lėšos panaudotos ne pagal tikslinę paskirtį, nors, darant tokią išvadą, turėtų būti konstatuota, kam konkrečiai tos lėšos buvo panaudotos bei pateiktas vertinimas, kodėl faktinis lėšų panaudojimas neatitiko tikslinės paskirties. Aktas neatitinka ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Savivaldybių aplinkos saugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos), kurių 7.4 punkte nustatyta, kad patikrinimo akto lentelės 5 skiltyje aprašoma nustatytų pažeidimų esmė. Tuo tarpu Akte nurodytas tik pažeidimo pavadinimas, tačiau nenurodyta pažeidimo esmė bei motyvacija, o įrašas Akto 5 skiltyje nurodo specialiosios programos lėšų panaudojimo faktą, bet ne pažeidimų esmę. Pabrėžė, jog Viešojo administravimo įstatymo nustatytų principų bei reikalavimų neatitinkantis administracinis aktas a priori vertintinas kaip neteisėtas, todėl jau vien dėl šios priežasties turėtų būti panaikintas. Remdamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, padarė išvadą, jog pagrindinis klausimas, vertinant, ar pareiškėjai specialiosios programos lėšas panaudojo pagal paskirtį, yra klausimas, ar šios lėšos buvo panaudotos priemonėms, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala ir/ar gamtosaugos objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti, eksploatuoti, aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 533 patvirtintos Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos ataskaitos apie programos priemonių vykdymą formos pildymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 3.2 punktą, Aplinkosaugos priemonių sąrašo 1.1 punktą ir pažymėjo, jog nuotekų (įskaitant ir lietaus) valymo įrenginių kompleksai su priklausiniais yra aplinkosaugos įrenginiai, o lėšos, skirtos tokiems įrenginiams eksploatuoti, turi būti vertinamos kaip panaudotos pagal specialiosios programos tikslinę paskirtį. Vertinant, ar 245 200 Lt lietaus vandenų valymo išlaidų susidariusiai skolai dengti buvo panaudoti pagal tikslinę paskirtį, atsižvelgtina į tai, jog Mažeikiuose iki pat 2008 m. sausio 10 d. nebuvo miesto nuotekų valymo įrenginių. Mažeikiuose 2008 metais funkcionavo mišri nutekamųjų vandenų surinkimo sistema, pagal kurią į bendrus kanalizacijos tinklus patekdavo tiek buitinės nuotekos, tiek lietaus ir paviršiniai vandenys. Kadangi nurodytu laikotarpiu Mažeikiai neturėjo valymo įrenginių, Mažeikių rajono savivaldybės įmonė UAB „Mažeikių vandenys“ sudarydavo sutartis su AB „Mažeikių nafta“, pagal kurią AB „Mažeikių nafta“ į savo nuotekų valymo įrenginius priimdavo ir Mažeikių miesto nuotekas, taip pat ir lietaus bei paviršinius vandenis, o UAB „Mažeikių vandenys“ už tai mokėdavo. Tokios sutartys būdavo sudaromos kas keleri metai. Nurodė, jog 2000 m. kovo 9 d. buvo sudaryta Mažeikių miesto nuotekų priėmimo į AB „Mažeikių nafta“ valymo įrenginius sutartis Nr. 8, pagal kurią AB „Mažeikių nafta“ įsipareigojo priimti į nuotekų tinklą ir išvalyti Mažeikių miesto nuotekas. 2001 m. spalio 15 d. tarp Mažeikių rajono savivaldybės ir UAB „Mažeikių vandenys“ buvo sudaryta „Nuostolių, susidariusių ir susidarančių dėl lietaus vandenų valymo dengimo“ sutartis Nr. MS-306/365, pakeista 2002 m. lapkričio 27 d. papildomu susitarimu (toliau – ir Sutartis), pagal kurią Mažeikių rajono savivaldybė įsipareigojo pagal grafiką padengti UAB „Mažeikių vandenys“ įsiskolinimą dėl lietaus vandens, patenkančio į miesto buitinių nuotekų tinklus. Pažymėjo, jog tokį įsipareigojimą Mažeikių rajono savivaldybė prisiėmė, kadangi nebuvo juridinio pagrindo lietaus ir paviršinių vandenų valymo išlaidų įtraukti į gyventojų mokamus mokėjimus už nuotekų valymą, kadangi gyventojai turi pareigą mokėti tik už tą nuotekų vandenį, kurį jo turėtojai išleidžia į nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Remiantis Sutarties 2.2 punktu lietaus nuotekų kiekis buvo skaičiuojamas kaip skirtumas tarp AB „Mažeikių nafta“ priimtų valyti nuotekų apskaitos prietaisų parodymų ir UAB „Mažeikių vandenys“ priimto į tinklus iš vartotojų buitinių nuotekų kiekio. Kadangi už lietaus nuotekų valymą vartotojai nemokėdavo, o AB „Mažeikių nafta“ reikėjo mokėti už visų nuotekų, taip pat ir lietaus nuotekų, valymą, susidarė UAB „Mažeikių vandenys“ įsiskolinimas, kurį ir įsipareigojo padengti Taryba. Pabrėžė, jog ta aplinkybė, kad nuotekų valymo įrenginius eksploatavo ne tiesiogiai UAB „Mažeikių vandenys“, bet AB „Mažeikių nafta“, negali turėti esminės įtakos vertinant, ar lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį. Tuo tarpu apie tai, ar specialiosios programos lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį, spręstina ne pagal subjektą, kuris gavo lėšas, bet pagal lėšų panaudojimo tikslą. Nagrinėjamu atveju negali kelti abejonių aplinkybė, kad 245 200 Lt buvo panaudoti pagal nustatytą tikslinę paskirtį, tai yra gamtosaugos objektams – nuotekų valymo įrenginiams eksploatuoti. Nuotekų tiekimas į AB „Mažeikių nafta“ valymo įrenginius buvo nutrauktas nuo 2008 m. sausio 10 d., kai pradėjo veikti Mažeikių miesto valymo įrenginiai. Taip pat pažymėjo, jog nei Ministerija, nei Šiaulių RAAD, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje priekaištų dėl lėšų panaudojimo nuostolių, susidarančių dėl lietaus vandenų, patenkančių į fekalinės kanalizacijos tinklus, valymo, įsiskolinimo išlaidoms dengti, kurios buvo panaudotos 2006 metais, jokių pretenzijų nepareiškė, nenurodė, kad jos buvo panaudotos ne pagal paskirtį. Be to, Ministerija 2001 m. balandžio 23 d. rašte pripažino, kad toks lėšų panaudojimas leistinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija pateikė apeliacinį skundą (b.l. 133–138), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į prašymą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 4, 19 punktais, pažymi, jog paviršinių nuotekų iš viso nereikia valyti ir jas galima išleisti į aplinką. Kadangi Mažeikių rajono savivaldybė teigia, jog sutartimis su SP UAB „Mažeikių vandenys“ įsipareigota padengti SP UAB „Mažeikių vandenys“ susidariusią skolą dėl perteklinių lietaus nuotekų, neaišku, dėl ko buvo sudarytos tokios sutartys išvalyti švarų vandenį. Nurodo, jog 1996 – 2002 metais taip pat galiojo teisės aktai, kurie numatė, kad nuotekas, kuriose užterštumo normos neviršija nustatytų reikalavimų, galima išleisti tiesiogiai į paviršinius vandenis, o nuo taršių teritorijų turi būti valomos atskirai kaip gamybinės nuotekos. Pabrėžia, jog reglamentavimas dėl reikalavimo valyti nuotekas, susidarančias ant taršių teritorijų, galioja ir dabar, galiojo ir pareiškėjo skolos susidarymo metu, todėl neaišku, kodėl pareiškėjai perdavė valyti ne nuo taršių teritorijų susidariusias paviršines lietaus nuotekas. Kadangi lietaus nuotekų nuo neužterštų teritorijų nereikia valyti, nagrinėjamu atveju nebuvo vykdoma aplinkos apsaugos priemonė.

2. Teigia, jog vienintelis pareiškėjų nurodytas dokumentas, pagrindžiantis ne tik skolos dydį, bet ir jos egzistavimą, yra 2000 m. kovo 9 d. sudaryta Mažeikių miesto nuotekų priėmimo į AB „Mažeikių nafta“ valymo įrenginius sutartis Nr. 8. Tuo tarpu Tarybos 2008 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. T1-63 patvirtinta Mažeikių rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2008 metų priemonių sąmata nėra apskaitos dokumentas, neaišku, kokiu pagrindu į ją įtraukta 246 000 Lt suma. Todėl nesutinka, jog tokios sąmatos pakanka įrodyti skolos dydį ir faktą. Teigia, jog skolos faktas, jos dydis, atsiradimo aplinkybės ir tai, kas buvo valoma, yra klausimai, turintys esminės reikšmės, sprendžiant, ar galima laikyti, kad lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį.

3. Teigia, jog teršalų valymui, kaip ir visiems kitiems subjektams ir objektams, kurie teršia, taikomas bendrasis Europos Sąjungos principas „teršėjas moka“. Todėl nagrinėjamu atveju nepagrįstai galimai taršių teritorijų abonentai (nuo ne taršių teritorijų lietaus nuotekų iš viso valyti nereikia) nebuvo apmokestinami.

4. Pažymi, jog, įvertinus Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkto, 7 straipsnio 16 punkto nuostatas bei Sutarties preambulę, darytina išvada, jog savivaldybė netinkamai vykdė jai įstatymo pavestas funkcijas (užtikrinti ir tinkamai organizuoti nuotekų tvarkymą), neužtikrino tinkamo nuotekų tvarkymo organizavimo, todėl reikėjo sudaryti Sutartį dėl skolos dengimo, o tokia skola negali būti laikoma Įstatymo 4 straipsnyje nurodyta aplinkos apsaugos priemone.

5. Kadangi nauji valymo įrenginiai Mažeikiuose buvo įrengti tik 2008 metais, galima preziumuoti, kad anksčiau buvę tinklai funkcionavo visą laiką (tiek skolos susidarymo metu, tiek ir iki 2008 m.). Atsižvelgdamas į UAB „Mažeikių vandenys“ išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 33 dėl paviršinio vandens paėmimo iš Mažeikių miesto kanalizacijos tinklų bei AB „Mažeikių nafta“ išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 2, pabrėžia, jog AB „Mažeikių nafta“ negalėjo priimti lietaus paviršinių nuotekų, o UAB „Mažeikių vandenys“ paviršines nuotekas išleisdavo į Mažeikių mieste esančius telkinius. Teigia, jog neaišku, kokiu pagrindu buvo sudaryta savivaldybės sutartis su UAB „Mažeikių vandenys“.