Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-02-23 · Administracinė byla Nr. AS-663-66-06

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-02-23
Bylos Nr.
AS-663-66-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Edvardas Sinkevičius (pran.)
Pareiškėjas
R. A.
Kategorijos
  • 50.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 65.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS 15- 66 / 2006Procesinio sprendimo kategorija 50.3.2; 65.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2006 m. vasario 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pirmininkas) ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės įpareigojimo atlikti veiksmus panaikinimo ir skundo priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. A. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti antstolę Nemirą Šiugždaitę atsiųsti jam pranešimą apie areštuoto turto įvertinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 9 d. nutartimi skundą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų. Be to, įstatymai antstoliams nesutiekia viešojo administravimo įgaliojimų, todėl jie nėra viešojo administravimo subjektai ir jų veiksmai negali būti skundžiami administraciniam teismui. Antstolio veiksmai skundžiami Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti teismo 2005-11-09 nutartį ir jo skundą priimti. Nurodo, kad teismo priimta nutartis neatitinka formos reikalavimų, nes ant nutarties šviesokopijos nenurodyta jos patvirtinimo data. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 16 str. 2 d., nes jis skundžia ne antstolės procesinį veiksmą. Teismo išvadą, kad antstoliai nėra viešojo administravimo subjektai, paneigia sisteminė įstatymų (Antstolių įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo) analizė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolius nustatyta tvarka skiria ir atleidžia teisingumo ministras (Antstolių įstatymo 2 str. 1, 2 dalys). Antstolė Nemira Šiugždaitė neįvykdė privalomų įstatymo nurodymų, neatliko pareigos, vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Pranešimo apie areštuoto turto įvertinimą ir turto įvertinimo akto antstolės Nemiros Šiugždaitės atsiųstose teismui vykdomosiose bylose nėra. Be to, ir pats ginčo pobūdis susijęs ne su civiliniais teisiniais santykiais, t. y. ginčas kyla iš viešojo administravimo srities. Todėl jo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis savo teises ir teisėtus interesus gali ginti ir tokiu būdu. Pažymi, kad bylos teismingumo klausimą nagrinėja ir sprendžia speciali teisėjų kolegija pagal ABTĮ 21 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti antstolę N. Šiugždaitę atsiųsti jam pranešimą apie areštuoto turto įvertinimą. Nurodė, kad dėl šio dokumento pateikimo kreipėsi į antstolę raštu, tačiau atsakymo negavo. Įvertinus pareiškėjo pateiktus paaiškinimus bei byloje esančią medžiagą darytina išvada, kad pareiškėjas ginčija antstolio neveikimą (dokumento nepateikimą) vykdant teismo sprendimą dėl alimentų iš pareiškėjo išieškojimo. Pareiškėjas teismo prašo įpareigoti antstolį pateikti jam minėtą dokumentą. Taigi, pareiškėjo reikalavimas yra kildinamas būtent iš antstolio procesinių veiksmų sprendimo vykdymo procese.

Vadovaujantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Remiantis tuo, kas pasakyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai 2005 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes jis nepriskirtinas tam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti minėtą nutartį nėra.

Vadovaujantis ABTĮ 21 straipsnio 1 dalimi, speciali teisėjų kolegija sprendžia ginčus dėl bylos teismingumo, kilusios tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo. Nagrinėjamoje byloje toks ginčas nėra kilęs.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasEdvardas Sinkevičius