Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-351-185-2011-59

Teisėja Danutė Švitinienė Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00445-2010-3

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. gegužės 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. 2 d., 140 str. 2 d. ir nubaustas:

pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir H. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 31 d., apie 16.50 val., Panevėžio K. R. lopšelio-darželio teritorijoje, esančioje Panevėžyje, Vilties g. 18A, demonstruodamas peilį ir grasindamas tuoj pat sužaloti mažamečius M. A., gim. 1996-10-02, A. Š., gim. 1997-06-22, R. V., gim. 1996-11-11, D. R., gim. 1998-09-10, pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai V. A. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J150“ su Bitės Labas SIM kortele 125 Lt vertės, tačiau M. A. pabėgus, nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, grasindamas peiliu reikalavo perduoti pas A. Š., R. V., D. R. buvusius mobiliojo ryšio telefonus, tokiu būdu panaudodamas peilį palaužė nukentėjusiųjų pasipriešinimą ir pagrobė pas A. Š. buvusį nukentėjusiajai R. M. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „ Nokia N70-1“ su Bitės Labas SIM kortele bendros 205 Lt vertės, pas R. V. buvusį nukentėjusiajai V. S. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „ Samsung GT-C5230 “ su Bitės Labas SIM kortele bendros 100 Lt vertės, pas D. R. buvusį nukentėjusiajam G. R. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „ Nokia 2700 Clasicc “ su Bitės Labas SIM kortele bendros 300 Lt vertės.

E. M. nuteistas ir už tai, kad 2010 m. spalio 31 d., apie 16.50 val., parke, esančiame Marijonų gatvėje, vieną kartą koja spirdamas R. V., gim. 1996-11-11, į dešinį skruostą, sukėlė mažamečiui fizinį skausmą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nuteistasis E. M. savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 140 str. 2 d., neneigia, tačiau nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Bausmės skyrimas - viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, o įstatymų leidėjo įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo principai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, todėl bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko asmenybės tinkamas įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač didelį dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas, įvertinęs paminėtus kriterijus, tinkamai nustatė bausmes. E. M. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus nuosavybei ir žmogaus sveikatai, iš kurių nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), o nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos 140 str. 2 d., priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Baudžiamasis įstatymas už minėtus nusikaltimus numatyto tik vieną bausmės rūšį - laisvės atėmimą: BK 180 str. 2 d. - iki septynerių metų, o BK 140 str. 2 d. – iki dviejų metų. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, visumos byloje nėra, t.y., skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 140 str. 2 d. sankcijose, negalima.

Nustatydamas laisvės atėmimo bausmių dydžius, pirmos instancijos teismas įvertino BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip minėta, E. M. padarė sunkų ir nesunkų tyčinius, baigtus nusikaltimus. Nusikalto būdamas teistas už savanaudišką, tyčinę veiką (b.l. 107-113). Nors jauno amžiaus, tačiau linkęs girtauti: nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, už girto pasirodymą bei alkoholio gėrimą viešosiose vietose ne kartą baustas administracine tvarka (b.l. 118,162-163). Pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai. E. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pirmos instancijos teismo už nusikalstamas veikas skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiu neviršija sankcijose numatytų bausmių vidurkių, negali būti laikomos aiškiai per griežtomis.

Teismas, padaręs išvadą, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, už jas skirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 2 p., subendrino apėmimo būdu, todėl galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Kolegija daro išvadą, kad keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

N U T ARIA:

Nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.