- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2S-647-864/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- Ž. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto R. P. (R. P.) atskirąjį skundą dėl 2021 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei Ž. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. P. (R. P.) (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Ž. P. (toliau ir atsakovė) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. 2021 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas patikslintas ieškinys. Teismas, susipažinęs su patikslintu ieškiniu, 2021 m. sausio 5 d. nutartimi nustatė papildomą terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. 2021 m. sausio 12 d. teisme buvo gautas ieškovo ieškinys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 22 d. priėmė nutartį, kuria ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį ieškovui.
4. Pirmosios instancijos teismas nutartį motyvavo aplinkybėmis, kad ieškovas buvo įpareigotas patikslinant ieškinį ne tik nurodyti vieno mėnesio vaiko poreikių sumą ir aiškiai išskirti, kokia dalis šios sumos turi būti teikiama būtent ieškovo vaiko išlaikymui; ne tik suformuluoti pilną vaiko poreikių lentelę su visais vaiko poreikiais ir jų dydžiais bei bendra mėnesinių poreikių suma, bet ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškovo lentelėje nurodomus vaiko poreikių dydžius, juos pateikiant aiškia ir nuoseklia tvarka, kad teismas galėtų nustatyti konkretiems vaiko poreikiams skiriamas pinigų sumas arba nurodyti kodėl šių įrodymų pateikti negali, t. y. papildyti ir pagrįsti ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad antros šio įpareigojimo dalies ieškovas neįvykdė, visiškai nepateikė įrodymų, patvirtinančių dėstomas aplinkybes.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodė, kad šalys turi kreditinį įsipareigojimų AB SEB bankui pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. kredito sutartį Nr(duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinio rezoliucinėje dalyje prašė padalinti minėtą prievolę AB SEB bankui per pusę, solidariai. Ieškovas buvo įpareigotas konkrečiai ir aiškiai aptarti prievolės AB SEB bankui vykdymą. Ieškovas nenurodė, koks yra nesumokėtas kredito likutis ieškinio pateikimo metu, todėl buvo reikalinga patikslinti koks yra kredito sumos likutis ieškinio pateikimo metu. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2021 m. sausio 11 d. ieškinyje nurodo, kad be banko bendradarbiavimo negali nurodyti koks yra nesumokėtas kredito likutis ieškinio pateikimo metu, todėl apylinkės teismas turi įpareigoti banką patikslinti koks yra kredito sumos likutis ieškinio pateikimo metu. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas, teikdamas prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nenurodė jokių aplinkybių, kurios trukdė jam įrodymus surinkti ir pateikti teismui pačiam, neįvardijo nesėkmingų bandymų įrodymus gauti faktų.
6. Teismas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.126 straipsnio 1 dalis įtvirtina kreditorių teisę būti informuotiems apie bylos dėl sutuoktinių turto padalijimo iškėlimą ir įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis. Duomenų, kad kreditorius AB SEB bankas yra informuotas dėl santuokos nutraukimo bylos, nėra. Nors ieškovas ir buvo įpareigotinas pateikti teismui duomenis, patvirtinančius kreditoriaus informavimą apie santuokos nutraukimo bylą, tačiau tokių duomenų nepateikė. Vien ieškovo teiginys, kad jis AB SEB bankui „<... š. m. rugpjūčio 29 d., 21.51 val. per SEB banko paštą (duomenys neskelbtini) siuntė bankui ieškinio nuorašą ...>“, nepatvirtina aplinkybės, jog kreditoriui žinoma apie santuokos nutraukimo procesą civilinėje byloje Nr. e2-3430-1094/2021.
7. Teismas pažymėjo, kad remiantis CK 3.89 straipsniu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgytas ne tik (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais. Viešajame registre minėtas turtas registruotas kaip šeimos turtas – įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) asmens prašymas, įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini). Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių ieškovas, dar 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi, buvo įpareigotas pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir (ar) paaiškinti kokiais pagrindais ir kada buvo įgytas butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tas pats įpareigojimas ieškovui buvo nustatytas ir 2021 m. sausio 5 d. nutartimi. Nagrinėjamu atveju ieškovas su 2021 m. sausio 11 d. ieškiniu pateikė tik 2021 m. sausio 11 d. prašymo VĮ Registrų centrui kopiją. Iki šios nutarties priėmimo dienos ieškovas nepateikė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų ir (ar) nepaaiškino kokiais pagrindais ir kada buvo įgytas butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat buvo įpareigotas perskaičiuoti už patikslintą ieškinį (viso šalių turimo turto įtraukimą į dalintino turto masę) mokėtiną žyminį mokestį ir teismui pateikti įrodymus, kad už šį procesinį dokumentą buvo sumokėtas įstatymų reikalavimus atitinkantis žyminis mokestis, tačiau šio pareigojimo neįvykdė. Taip pat teismas pažymėjo, kad iš pateikiamų procesinių dokumentų nustatyta, kad ieškovą atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas A. T., kuriam keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, jis privalo žinoti proceso ekonomiškumo, koncentracijos bei bendradarbiavimo principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7, 8 straipsniai). Atkreipė dėmesį į tai, kad minėtas teisininkas ieškovą atstovauja nuo 2020 m. liepos 13 d., civilinėse bylose Nr. e2- 31652- 869/2020, e2-37947-930/2020. Tiek teismo 2020 m. spalio 9 d., 2020 m. gruodžio 17 d., 2021 m. sausio 5 d. nutartimis, tiek šioje nutartyje žemiau nurodyti trūkumai ieškovui buvo nustatyti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi.
9. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad ieškovas pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu ieškinio trūkumų pilnai nepašalino, todėl patikslintas ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui, išaiškinant teisę ateityje pašalinus kliūtis, trukdžiusias priimti procesinį dokumentą nagrinėjimui, kreiptis į teismą iš naujo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Apeliantas R. P. (R. P.) (toliau ir apeliantas) pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti 2021 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
11. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas sabotuoja bylos nagrinėjimą, šokinėja per stadijas, pats nesilaiko CPK nustatytų terminų, tvarkos, be reikalo vėl ir vėl nustatinėja trūkumus, nes neva ieškinio trūkumai nepašalinti.
12. Nurodo, kad, 2020 m. gruodžio 6 d. teismui pateikė ieškinį, 2020 m. gruodžio 17 d. praleidęs imperatyviai nustatytą terminą teismas nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. 2021 m. gruodžio 22 d. pateiktas patikslintas ieškinys. 2021 m. sausio 5 d. vėl praleidęs imperatyviai nustatyta terminą teismas nutartimi nustatė papildomą terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. 2021 m. sausio 11 d. patikslintu ieškiniu apeliantas pašalino nurodytus trūkumus, tačiau vėl praleidus privalomą terminą teismas priėmė nutartį, kuria ieškovo ieškinį grąžino.
13. Nurodo, jog, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai) .
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – 2021 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo teismas laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį ieškovui.
16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria ieškovo patikslintas ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui su visais dokumentais, nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2021 m. sausio 22 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus ir įpareigojo juos pašalinti, o ieškovui jų nepašalinus ieškinį laikė nepaduotu.
17. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti išimtinai tik procesinio teisinio pobūdžio aplinkybes, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).
18. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys (priešieškinis) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
19. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovams ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Nurodytų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė aiškius ieškinio trūkumus ir įpareigojo ieškovą ir jo atstovą juos ištaisyti, nurodant, kad: ieškovas pareigotas patikslinant ieškinį ne tik nurodyti vieno mėnesio vaiko poreikių sumą ir aiškiai išskirti, kokia dalis šios sumos turi būti teikiama būtent ieškovo vaiko išlaikymui; ne tik suformuluoti pilną vaiko poreikių lentelę su visais vaiko poreikiais ir jų dydžiais bei bendra mėnesinių poreikių suma, bet ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškovo lentelėje nurodomus vaiko poreikių dydžius, juos pateikiant aiškia ir nuoseklia tvarka, kad teismas galėtų nustatyti konkretiems vaiko poreikiams skiriamas pinigų sumas arba nurodyti kodėl šių įrodymų pateikti negali, t. y. papildyti ir pagrįsti ieškinyje nurodytas aplinkybes; ieškovas įpareigotas konkrečiai ir aiškiai aptarti prievolės AB SEB bankui vykdymą; ieškovas įpareigotas pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir (ar) paaiškinti kokiais pagrindais ir kada buvo įgytas butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovas taip pat įpareigotas perskaičiuoti už patikslintą ieškinį (viso šalių turimo turto įtraukimą į dalintino turto masę) mokėtiną žyminį mokestį ir teismui pateikti įrodymus, kad už šį procesinį dokumentą buvo sumokėtas įstatymų reikalavimus atitinkantis žyminis mokestis. Teismo vertinimu, ieškovui įvardinti pašalinti trūkumai pagrįsti ir atitinkantys įstatymo keliamus reikalavimus; terminai trūkumus pašalinti pakankami. Tačiau visų šių įpareigojimų per nustatytus terminus ieškovas neįvykdė.
21. Nagrinėjamu atveju vertintina ir ta aplinkybė, kad ieškovas atstovaujamas profesionalo – advokato A. T. – santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo civilinę bylą inicijavo net keturis kartus, iš kurių du kartus teismas atsisakė ieškinį priimti, kadangi jis pateiktas nesilaikant privalomos išankstinės procedūros ar pažeidžiant Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 5 dalį (civilinės bylos Nr. e2-31652-869/2020 ir e2-37947-930/2020), o du kartus ieškinys grąžintas ieškovui nepašalinus teismo nustatytų trūkumų (civilinė byla Nr. e2- 33793- 984/2020 ir nagrinėjama byla Nr. e2-3440-1094/2021). Be to, pažymėtina tai, kad ieškovas 2021 m. sausio 25 d. pradėjęs apeliacinį procesą dėl skundžiamos nutarties, beveik tuo pačiu metu, 2021 m. vasario 4 d. pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (civilinė byla Nr. 2YT-8125-1094/2021). Toks ieškovo (jo atstovo) procesinis elgesys vertintinas kaip nepagarba teismui ir galimai piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
23. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
apelianto R. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.